Gerbiami kolegos, Toliau dalijamės žmonių, kuriems padedame, istorijomis.
Už kiekvienos jų slypi metų spaudimas, sunkūs sprendimai ir pastangos išsaugoti šeimą. Šiandien – šeimos iš Baltarusijos istorija. 3. Baltarusijos politinių kalinių šeima Lietuvoje: Alesja, Maksim ir jų sūnus Hleb Šios Baltarusijos šeimos istorija prasidėjo dar gerokai prieš 2020 metus. Jau tada jie nesutiko su politine situacija Baltarusijoje. Tačiau tikroji tragedija – sunku ją pavadinti kitaip – įvyko 2020 metais, po vadinamųjų prezidento rinkimų. Kaip ir daugelis kitų baltarusių, jie išėjo į gatves, dalyvavo taikiuose protestuose, akcijose ir „flash mobuose“. Jie negalėjo likti abejingi tam, kas vyko jų šalyje. 2020 metų pabaigoje prieš Maksimą ir dar kelis asmenis buvo pradėtas baudžiamasis procesas. Kaltinimas – „prezidento įžeidimas“ – iš esmės dėl žodžio „žudikas“. 2021 m. balandžio 19 d. Maksimas buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme. Tuo metu jų jauniausiam sūnui buvo vos vieneri metai ir du mėnesiai. Šeimai prasidėjo itin sunkus laikotarpis. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo tik naujų išbandymų pradžia. Netrukus prieš planuotą Maksimo paleidimą – likus vos 36 dienoms – buvo sulaikyta ir Alesja. Ji buvo apkaltinta „kitokia parama ekstremistinei veiklai“, nes padėjo buvusiam politiniam kaliniui. Ji buvo nuteista trejų su puse metų laisvės atėmimo bausme. Dvejus metus praleido kalėjime. 2025 m. gruodžio 13 d. ji buvo „pamaloninta“, o vėliau priverstinai deportuota į Lietuvą. Apie žmonos nuosprendį Maksimas sužinojo tik savo paleidimo dieną. Ilgą laiką jam teko vienam rūpintis vaiku – taip, kaip anksčiau tai darė Alesja jo įkalinimo metu. Kelerius metus šeima gyveno atskirai, patirdama didžiulį spaudimą ir nuolatinį neapibrėžtumą. Kai Maksimas pagaliau sužinojo, kad jo žmona buvo deportuota į Lietuvą, jis nusprendė kuo greičiau išvykti kartu su sūnumi, kad vėl suvienytų šeimą. Tačiau net ir šis žingsnis buvo sudėtingas. Dieną prieš planuotą išvykimą Maksimas buvo sulaikytas saugumo pareigūnų. Policijos skyriuje jam buvo daromas spaudimas, reikalauta atiduoti telefoną ir grasinta, kad jis negalės išvykti iš šalies. Tik po kelių valandų jis buvo paleistas. Po to jis nusprendė palikti Baltarusiją kitu, sudėtingesniu maršrutu. Iš pradžių buvo nugabentas į Pskovą Rusijoje, iš ten skrido į Kaliningradą ir galiausiai kirto sieną į Lietuvą. Tik po beveik penkerių metų šeima galėjo vėl susivienyti. Šiandien Alesja, Maksim ir jų sūnus Hleb gyvena Lietuvoje ir pradeda gyvenimą iš naujo. Pradžia yra sunki ir kupina neapibrėžtumo, tačiau svarbiausia – jie vėl kartu. Šeima gauna paramą iš kitų baltarusių ir daugelio žmonių, kurie padeda jiems prisitaikyti naujoje aplinkoje. Ši parama suteikia jiems jėgų ir jausmą, kad jie nėra vieni. Jų istorija yra viena iš daugelio – bet kartu ir labai asmeniška istorija apie netektį, išsiskyrimą, spaudimą, baimę ir galiausiai susivienijimą. Šeima nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie jiems padėjo: žmonėms, kurie juos rėmė, Lietuvai – už priėmimą, Ukrainai – už pagalbą tranzito metu ir daugeliui savanorių, kurie juos lydėjo ir toliau padeda. Ši parama taip pat tapo įmanoma dėl Vokietijos ir Baltarusijos solidarumo – mūsų baltarusių organizacijos „Mūsų namai“ ir IGFM darbo grupės Wittlich mieste. Jei norite paremti mūsų veiklą ir padėti žmonėms panašiose situacijose, galite tai padaryti čia:
https://ndbelarus.com/donate-support-with-money/ Pagarbiai,
„Mūsų namai“ komanda |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą