Klaipėdos m. tarybos narys Kęstutis Gabšys panoro pinigų iš miesto biudžeto

Politikas įsigeidė mokesčių mokėtojų pinigų

Kl.lt 2010-07-10, 12:59 Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt

© V.Liaudanskio nuotr. - Kęstutis Gabšys.

Klaipėdos miesto tarybos narys Kęstutis Gabšys panoro pinigų iš miesto biudžeto.

Šeštadienį jis raštu informavo uostamiesčio savivaldybės administracijos direktorių Aloyzą Každailevičių, jog atšaukia dar 2008-aisiais rugsėjį parašyto rašto „Dėl kanceliarinių išlaidų atsisakymo" galiojimą ir prašo pradėti pervedinėti išmokas kanceliarinėms išlaidoms į jo sąskaitą banke.

Kas mėnesį jam bus pervesta po 700 litų.

K.Gabšys aiškino, jog tokį sprendimą priėmė, nes Seimas pataisė Vietos savivaldos įstatymą ir įpareigojo savivaldybių tarybų narius atsiskaityti, kur jie išleidžia vadinamuosius vokelius. „Visuomet laikiausi principo, kad tarybos nario veiklos išlaidos yra mokesčių mokėtojų pinigai ir tarybos nariai už juos privalo atsiskaityti. Taryba savo reglamente nustatys tvarką kaip tai padaryti. Greta įstatymo numatyto atsiskaitymo, informacija apie mano tarybos nario išlaidas realiu laiku, bus skelbiama mano asmeninėje interneto svetainėje",- savo apsisprendimo motyvus imti pinigus iš miesto biudžeto įvardino K.Gabšys.

Kodėl politika LT daugiau korumpuota, nei Prancūzijoje

Štai pavyzdys, kodėl mūsų politika labiau korumpuota, nei pvz. Prancūzijos. Pagal Prancūzijos įstatymus šioje kelis šimtus kartų turtingesnėje valstybėje nei LT privatus asmuo kandidatui per metus gali paaukoti tik 4,6 tūkst. eurų (~15900 Lt).

O pas mus - 2 su puse karto daugiau - 42366 Lt kiekvienai partijai, o jei rinkimai būtų tais pačiais metais – tai dar tiek pat ir kiekvienai partijai ir kiekvienam jos kandidatui, pvz. vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje, ar kiekvienam partijos sąrašui kiekvienoje savivaldybėje (20 VMDU dydžių, o VMDU ketvirtąjį 2009 m. ketvirtį sudarė 2118,3 lito).

Tai galioja nuo 2010 09 15 d., nes dabar galiojanti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo redakcija nurodo 300 MGL, t.y. 130*300 lygu 39000 Lt.

O štai kas būna, kai politikai ima iš turtingų žmonių grynus pinigus:

http://kauno.diena.lt/naujienos/uzsienis/nesvaraus-finansavimo-skandalas-brangiai-kainuos-prancuzijos-prezidentui-287460

Bet tai Vakarų Europoje.

O štai kas būna, kai politikai ima iš turtingų žmonių grynus pinigus Lietuvoje – 0 (nulis): http://lt.wikipedia.org/wiki/0_(skaičius).

...anie neišdrįso ten savo namų statyti, o šitie, naujieji, pastatė...

Nuotraukoje - R.Lankas (pirmas iš dešinės) su Sąjūdžio bendražygiais minint Baltijos kelio 20-metį prie savo sukurto plakato.

N.P.: nepastatė, nes nedrįso, o nedrįso, nes bijojo visuomenės, kuris savo valią išreikšdavo mitinguose 1988 . Dabar tauta nemitinguoja, todėl valdžioje esantys ir daug pinigų turintys daro ką nori.

Sąjūdžio idealisto mirtis

Alvydas MEDALINSKAS Lzinios.lt 2010 07 09

Vakar sukako lygiai trys mėnesiai, kai iš šio gyvenimo Anapilin išėjo Romualdas Lankas. Žmogus, kurio pavardė daugumai Lietuvoje šiandien tikriausiai nieko nesako. Bet jis davė savo kraštui daugiau, negu daugelis šiandien esančių ar anksčiau buvusių valdžios žmonių, kuriems Lietuva yra tik jie patys su savo artimaisiais ir grupe draugų.

Ir štai kur neteisingumas: jeigu iš gyvenimo išeina šie asmenys ar jų šeimos nariai, mūsų viešoji erdvė mirga nuo valdžios institucijų užuojautų ir kito rodomo dėmesio palikusiesiems šį pasaulį. Kai Anapilin iškeliauja tokie idealistai kaip R.Lankas - visiška tyla. Tada gali net ir nepastebėti, kad žmogaus jau nebėra.

Taip tyliai per 20 atkurtos nepriklausomybės metų išėjo ne tik R.Lankas, bet ir daug kitų šviesių asmenų, kurie būdami gyvi mąstė tik apie Lietuvą, jos ateitį ir šiam tikslui nieko negailėjo. Tai tokie pat Sąjūdžio pradininkai įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, atėję į Sąjūdį tada, kai nuo jo dar atokiau laikėsi karjeristai. Tyliai mus palieka tie, kurie kovojo su sovietine valdžia, rizikavo savo ateitimi ir tada keldami Trispalvę. Tuo metu buvusieji valdžioje (ir šiandien gerbiami) laikė ją skuduru ir baudė už tokius veiksmus.

Sąjūdžio idealistų lūpose, mintyse Lietuva buvo ir tada, kai kitiems jau parūpo pinigai, kai atsirado naujoji nomenklatūra, kuri, susiliejusi su ankstesnės valdžios atstovais, ėmė rūpintis savo kišene, o ne valstybe. Tada šventą žodį "nepriklausomybė" supurvino bjaurus žodis "prichvatizacija". Tiems, kurie žengė neteisėto praturtėjimo keliu, valstybė iki šiol rodo ypatingą dėmesį ir pagarbą tiek šiame pasaulyje, tiek iškeliaujant į Anapilį. Šlovinami tikri ir išgalvoti tų žmonių darbai, bet užmirštamas labai svarbus dalykas - kad jų elgesys naikino kitų pasitikėjimą savo valstybe. Vieni suprato: jeigu šie "prichvatizatoriai" yra garbinami, tada visi, matyt, gali imti iš valstybės. Kiti nusivylė kraštu, kuriame padorūs, sąžiningi žmonės nustumiami į šalikelę. Ir per dvidešimt metų idealistai vienas po kito išeina iš šio pasaulio. Tyliai. Nepastebėti. Nes tapo gyvu priekaištu neteisingumui Lietuvoje.

Šių metų sausio 19 dieną šį pasaulį paliko ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Saulius Pečiulis, bendražygių vadintas Sąjūdžio riteriu. Apsilankęs toje mažytėje šarvojimo salėje, kurioje susispaudę kelias dienas su Sauliumi atsisveikino jo artimieji ir draugai, galėjai suprasti - mūsų valstybė dar nesugeba atskirti, kokiems žmonėms išėjus ji turi atiduoti deramą pagarbą. Lietuvoje per dvidešimt metų taip ir nesugebėta sukurti taisyklių, kad Sąjūdžio laikų idealistams ir ankstesnių laikų disidentams iškeliavus į Anapilį būtų parodytas toks pat dėmesys bei pagarba, kaip ir išėjus valdžios žmonėms.

Žinoma, būtų dar teisingiau, jeigu šie asmenys Lietuvoje pagal statusą prilygtų Nepriklausomybės Akto signatarams, tačiau be sklypų ir kitų privilegijų. Tos privilegijos ir taip stipriai apgadino signatarų vardą, kuris bet kurioje valstybėje turėtų būti labai garbingas. Pirmųjų Sąjūdžio iniciatyvinių grupių visoje Lietuvoje nariai prie nepriklausomybės atkūrimo prisidėjo galbūt net daugiau negu kai kurie signatarai, o ką jau kalbėti apie buvusios ar esančios valdžios žmones. Ar tai galima užmiršti? Jų vardus nesunku atsekti pagal tų laikų dokumentus.

Bent jau dvidešimtaisiais mūsų valstybės gyvenimo metais, šiems žmonėms dar esant gyviems, nelaukiant, kol jie išeis Anapilin, galima būtų atkurti tą teisingumą. Atiduoti pagarbą už tai, jog turime savo valstybę, o kad Lietuva, tapusi laisva, neretai užmiršta savo žmones, jau nebe jų kaltė.

S.Pečiulį prisiminėme jam iškeliaujant anapus. Dabar, nors ir po trijų mėnesių, prisiminkime R.Lanką, atėjusį į Lietuvos gyvenimą (norėčiau tikėti, kad ir į istoriją) per bekompromisę kovą su nomenklatūra. Sovietine nomenklatūra. Ir didžiulę meilę savo tautos kultūros istorijai, kurios nenorėjo leisti nomenklatūrai suniokoti. Taip gimė pirmasis įsikūrusio Sąjūdžio veiksmas, deramai neįvertintas ir naujausioje Lietuvos istorijoje.

Po 1987 metų rugpjūčio 23-iosios, kai Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, buvo surengta akcija Molotovo-Ribbentropo paktui pasmerkti, jos organizatoriai patyrė sovietų valdžios persekiojimą. Po metų, esant dar tai pačiai sovietinei valdžiai, bet jau atsiradus Sąjūdžiui, per Lietuvą nuvilnijo daugiatūkstantiniai mitingai, tačiau jų dalyvių jau niekas nebedrįso bausti.

Daugelis mano, kad pradžią padarė mitingas Katedros aikštėje 1988 metų birželio mėnesį. Vis dėlto pirmoji vieša Sąjūdžio akcija vyko prie Aukščiausiosios Tarybos, ir postūmį jai davė R.Lankas, įtikinęs Sąjūdžio iniciatyvinę grupę protestuoti prieš sovietinės nomenklatūros norus statyti namus ant Trakų pilių pamatų, kitaip nebeliks Lietuvos. Tiesa, pirmoje viešoje akcijoje pačių Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių dalyvavo nedaug, bet buvo kitų entuziastų. O kai niekas dėl to nenukentėjo, visi suprato, kad būtina rengti mitingus. Per juos atgimė tauta ir buvo pasiekta nepriklausomybė.

R.Lanko iniciatyvą galima vadinti tam tikra takoskyra tarp to, kas buvo draudžiama, persekiojama, ir to, kas tapo galima. Mažos grupės idealistų veikla peraugo į visos tautos valią. R.Lankas ir vėliau kėlė ne vieną idėją. Jo energijos, užsidegimo būtų pakakę ne vienam naujam veiksmui. Bet Lietuva pasikeitė. Tai matė ir R.Lankas, ir kiti Sąjūdžio pradininkai. Jie išgyveno, kad per dvidešimt metų daug kur buvo pasukta klystkeliais. Kai kurie pirmieji sąjūdininkai, ieškodami kelio į teisingumą, ir patys nuklydo į šalį, nors išsaugojo bendrą tikėjimą savo valstybe. Nenuostabu, kad idėja susikabinus rankomis paminėti Baltijos kelio 20-ąsias metines, sulaukė daugiausia Sąjūdžio idealistų pritarimo. Buvo malonu vėl juos matyti kartu besidžiaugiančius dvidešimt metų turima savo valstybe. R.Lankas šiai dienai paminėti net pagamino specialų didelį plakatą ir pastatė jį kelyje Vilnius-Ukmergė, Baltijos kelyje.

Tik trumpą valandėlę šio žmogaus veide išvydau kartėlį. "Alvydai, ar atsimeni tą mūsų piketą prie Aukščiausiosios Tarybos?" - paklausė R.Lankas. "Žinoma, atsimenu", - pasakiau. "Tai štai, anie neišdrįso ten savo namų statyti, o šitie, naujieji, pastatė. Tokia yra ta mūsų Lietuva", - atsiduso R.Lankas. Bet po kurio laiko, kai ėmė pasakoti apie naujus planus dėl Lietuvos, kuria tikėjo, iš jo vėl sklido entuziazmas.

R.Lankas man išliks vienas tų Sąjūdžio idealistų, kuriems Lietuva, deja, ne visada buvo svetinga. Sukurti mūsų valstybę tokią, kokią norėjo matyti Sąjūdžio idealistai, būtų geriausias atminimas jiems ir pagarba tam, ką šie žmonės padarė dėl Lietuvos. Mauzoliejai tegu lieka kitiems. Sąjūdininkams, o jų buvo tiek daug visoje Lietuvoje, geriau tiktų kuklus nežinomo sąjūdininko atminimo ženklas, pastatytas tose pačiose kapinėse, kuriose ilsisi tautos kultūros ir mokslo šviesuliai. Ten žmonės prisimintų visus taurios dvasios šių laikų šviesuolius, kuriuos suvienijo meilė Lietuvai, o ne aukštos valdžios kėdės.

Kviečiame į Valstybės dienos minėjimą ir Tautiškos giesmės giedojimą

SVEIKINU VISUS VALSTYBĖS DIENOS PROGA.

Antradienį 2010.07.06 d. klaipėdiečius bei miesto svečius kviečiame į Lietuvos Valstybės dienos minėjimą, kuris įvyks 19.00 val. Klaipėdos m. savivaldybės salėj 3 aukšte  (veiks liftas).

Pranešimą skaitys istorijos mokslų daktaras Vacys Vaivada.

Dalyvaus Seimo nariai A.Bilotaitė ir E.Jurkevičius.

21.00 val. kviečiame prie TS-LKD ir Sąjūdžio būstinės Liepų 3 giedoti Tautišką giesmę.

Čia - straipsnis apie Mindaugo laikų Lietuvą: 

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/lietuva/gal-valstybes-diena-turetume-svesti-savaite-anksciau-287055

Klaipėdos iniciatyvos - savivaldybių politikai turės atsiskaityti už ‚vokelius‘

Klaipėdos iniciatyvos - savivaldybių politikai turės atsiskaityti už ‚vokelius'

Šaunuolis seimo narys Evaldas Jurkevičius, išrinktas nuo TS-LKD Baltijos (vienoje iš Klaipėdos miesto) rinkimų apygardoje - vykdo rinkimų programą.

Tokiu būdu iš dalies taiso beviltiškai pašlijusį Seimo autoritetą.

Ačiū Tau, Evaldai.

Savivaldybių politikai turės atsiskaityti už „vokelius"

DMN inf. 2010-07-01, 16:24

Seimo nariui Evaldui Jurkevičiui pasiūlius parlamentas priėmė Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurios užkirs kelią savivaldybių lėšų švaistymui, įteisins savivaldybių tarybų narių atskaitomybę už biudžeto dotacijas, skiriamas tarybų narių pareigoms vykdyti.

„Klaipėdos miesto savivaldybėje verda aistros dėl išmokų, skirtų tarybų narių pareigoms vykdyti. Teisme bandoma išieškoti iš miesto politikų lėšas, neteisėtai skirtas tarybų narių pareigoms vykdyti, nes jie nepateikė duomenų, kad dėl veiklos taryboje neteko pajamų savo darbovietėse", - prisiminė Evaldas Jurkevičius.

Pasak jo, įvairiausių nesusipratimų dėl pastarųjų išmokų kyla ir kitose savivaldybėse, nes šie pinigai mokami lyg atlygis pagal darbo santykius, o ne kaip kompensacijos už patirtas išlaidas, vykdant tarybos narių pareigas.

"Kiekvienas Seimo narys turi atsiskaityti už parlamentinei veiklai gaunamas lėšas, todėl ir savivaldybių politikai privalo viešai pateikti, kam skiria gaunamas iš biudžeto lėšas. Ar tikrai tiek, kiek moka savivaldybės, reikia telefoniniams pokalbiams, kelionės bei kanceliarinėms išlaidoms", - įsitikinęs parlamentaras.

Seimas pakeitė Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, kurios formuluotė nuo šiol tokia:"Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį gali būti skiriama išmoka atsiskaitytinai. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatoma reglamente."

Anot Evaldo Jurkevičiaus, savivaldybių tarybos turės iki spalio 1 dienos numatyti savo veiklos reglamentuose tvarką, kaip politikai atsiskaitys už biudžeto dotacijas, skiriamas tarybų narių pareigoms vykdyti. Kokias išlaidas bus galima jiems kompensuoti.

„Seimo patvirtinta Vietos savivaldos įstatymo pataisa nebeleis vietos politikams gautas lėšas naudoti ne pagal paskirtį", - sako Evaldas Jurkevičius.

Kitos publikacijos šia tema:

Tarybos nariams teks atsiskaityti, kur leido pinigusa

Denisas NIKITENKA ve.lt 2010-07-02,

Islandų neprislėgė nei kronos devalvavimas, nei TVF reikalavimai

Riaušės prie Islandijos seimo kilo dėl valdžios nenoro dalytis informacija su visuomene, paaiškinti, kas iš tiesų įvyko šalyje ir kodėl.

Kodėl Lietuvai verta pavydėti „bankrutavusiai" Islandijai?

Mitai: islandų sunkia našta neprislėgė nei kronos devalvavimas, nei Tarptautinio valiutos fondo reikalavimai šaliai

LR spec. korespondentas, Islandija, 2010-06-26, Marius LAURINAVIČIUS

...kodėl krizės iš esmės nepajuto žmonės, kurių nemaža dalis, kaip ir Lietuvoje, paskolas būstui buvo paėmę ne nacionaline, o užsienio valiuta – eurais, JAV doleriais, Šveicarijos frankais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų ar Japonijos jenomis.

Galima įsivaizduoti, kokia našta turėjo užgulti šių žmonių pečius perpus devalvavus Islandijos kroną. Tačiau ministras greitai išsklaidė vaizduotės piešiamą paveikslą.

„Islandijos parlamentas priėmė specialius įstatymus, kuriais remiantis paskolos turi būti restruktūrizuotos taip, kad nė vienas žmogus nebūtų verčiamas mokėti daugiau nei prieš krizę. Šia programa jau pasinaudojo daugiau kaip pusė visų namų ūkių", – ramiai paaiškino ministras.

Ne bankai svarbiausia

O kaip bankai? Juk Islandijoje bankrutavo kone visi didieji bankai. O Lietuvoje bankų stabilumas buvo vienas A.Kubiliaus vyriausybės prioritetų. Bankų žlugimo, bent jau Islandijoje, nei valdžia, nei paprasti žmonės tikrai nelaiko nacionaline katastrofa. Vyriausybė nusprendė eiti keliu, kurį jau anksčiau yra išbandžiusios Šiaurės šalys: probleminius bankus tiesiog perimti savo žinion, „išvalyti", pertvarkyti, o vėliau privatizuoti.

Tuo tarpu žmonės dabar dažniausiai tiesiog šaiposi iš „buvusių svajonių paversti Islandiją pasaulio finansų centru". Jos ir yra laikomos pagrindine finansinės krizės priežastimi.

Bet kokių nors esminių sukrėtimų, žlugus pagrindiniams šalies bankams, mano pašnekovai taip ir nesugebėjo prisiminti.

... Kita vertus, lyginti Lietuvos ar Latvijos su Islandija taip pat negalima.

Ši šalis ne tik prieš krizę buvo viena turtingiausių pasaulio valstybių.

Visai kitokia ir ūkio struktūra. Pavyzdžiui, nuo krizės visiškai nenukentėjo nei nemažą dalį šalies ekonomikos sudaranti žvejybos pramonė, nei tiesiog Islandijos žemės gelmių dovanojami neišsenkantys atsinaujinančios energijos šaltiniai.

Vis dėlto viešėdamas Islandijoje negalėjau atsikratyti įspūdžio, kad svarbiausias dalykas, kuo skiriasi Islandija, pavyzdžiui, nuo Lietuvos, matuojamas net ne ekonominiais matais.

Vyriausybės ir apskritai politikų ten, beje, niekas ant rankų nenešioja. Geriausias pavyzdys – savotišku politiniu žemės drebėjimu arba perversmu politinėje arenoje laikomi neseniai vykę savivaldos rinkimai.  Daug kur per juos tradicinės partijos buvo tiesiog sutriuškintos, o Reikjaviko meru tapo komikas Jonas Gnaras, savo Geriausią partiją įkūręs kaip visos Islandijos politikos parodiją.

Tačiau islandai ne tik taip moka reikšti protestą ir reikalauti teisių.

Skamba neįtikėtinai, bet netgi visame pasaulyje nuskambėjusios garsiosios riaušės prie Islandijos parlamento 2009 metų sausį, pasirodo, kilo ne dėl krizės poveikio žmonių gyvenimui. Bent jau mano kalbinti islandai vienu balsu tvirtino, kad pagrindinė čia tikrai neįprasto žmonių pykčio protrūkio priežastis – valdžios nenoras dalytis informacija su visuomene, paaiškinti, kas iš tiesų įvyko šalyje ir kodėl.

Todėl tikriausiai nenuostabu, kad dabar Islandijos parlamente pristatytas išsamus nepriklausomas 2000 puslapių finansų krizės priežasčių tyrimas. Prie tyrimo prisidėjo ir užsienio ekspertai, o vaizdas, kaip šalis atsidūrė tokioje padėtyje, atkuriamas tiesiog žingsnis po žingsnio.

Šis tyrimas – tikrai ne vien formalumas. Islandijos valdžia juo dabar tarsi vadovėliu vadovaujasi imdamasi priemonių, kad krizė daugiau nepasikartotų.

O kai kurie svarbiausi krizės kaltininkai jau sulaukė antrankių. Kiti, kaip manoma, nesugebės pasislėpti net užsienyje.

Bent jau islandai tuo tiki. Ir privertė patikėti mane.

Dėl lozungo – "nesikiškit į teisėsaugos darbą"

Karikatūroje - lietuviška teisėsauga ir teisingumas.

LT visuomenė ir politikai nesikišo 20 metų (tiesa - dar 50 metų iki to taip pat nesikišo visuomenė), o Gruzija ir Estija - kišosi. Rezultatas - Rusijos teisėsaugos atstovai ruošiasi važiuoti į Gruziją žiūrėti patirties kaip organizuoti teisėsaugos , ypač ikiteisminio tyrimo bei policijos darbą.

Dėl mano asmeninės patirties su teisėsauga - tie patys, kurie minimi Kedžio skandale teisėsaugos veikėjai pusantrų metų slėpė, kad turi pagautų juodųjų archeologų skaipo pokalbių išklotines, kuriose nurodyti adresai, užsakovai, pinigų sumos už mūsų ankstyvųjų viduramžių genčių vadų kalavijus ir kitus palaidojimo atributų pardavimus, bankų sąskaitos, gabenimo maršrutai į užsienį, pavardės vardai ryšininkų ir gabentojų per sieną, mob.tel.Nr.

Nepadėjo vizitai nei pas policijos aukščiausius vadus, nei pas tuometinį gen.prokurorą - NIEKAS NEBUVO TIRIAMA.

Kai teisme susipažinome su ta medžiaga ir paklausėme gen.prokuratūroje, kodėl slėpėtė, kodėl netiriate, atsakė, kad skaipo pokalbiai - ne įrodymai, o tik literatūrinis kūrinėlis. Neblogas, ar ne, kūrinėlis, kuriame yra datos, sąskaitos, sumos, pavardės?

Nebuvo bankų sąskaitos tikrintos, nors jos skaipe nurodytos. AR GALITE ĮSIVAIZDUOTI, o skype nurodomi sąskaitų numeriai, vardai, pavardės ir sumos už kalavijus virš 10 000 USD.

Niekas nieko netikrino. Ką turiu galvoti po šito apie prokuratūrą ir tuos policijos dalinius, kurie nieko nedarė prašomi raštu ir žodžiu ir visais kitais įmanomais būdais?

Dabar kažką bando lyg ir tirti, pamažu girgždėdami, kai jau viskas paslėpta, ištrinta, lyg ir bando stenėdami, bet tik po kelių itin piktų laiškų Seimo pirmininkei, Seimo Nac.saugumo komitetui, Prezidentei.

Pamatytumėt tyrėjų darbą toje byloje - nualptumėte, nes mano manymu bent kiek guvesnis vyresnių klasių moksleivis per savaitę ar mėnesį būtų atlikę visas kratas, areštus, poėmius, sąskaitų ir mob.tel.išklotines.

BET KURIS IŠ JŲ BŪTŲ PADARĘ DARBĄ IKI GALO ir bylą atidavę teismui be jokių specialių žinių - -vien iš bendro išsilavinimo.

Ir dar - supraskit, kad galiu atvirai apie šią bylą rašyti tik kokius 10 proc., o pasakoju Jums čia tik pačias smulkmenas. Kai mano kolegos, manę kad negalima jokiais būdais kištis į teisėsaugininkų darbą, susipažino su byla, kai kuriems bloga pasidarė nuo supratimo, kad teisėsauga visiškai supuvusi - taip smarkiai jiems vertėsi pasaulis.

Kai bylą atiduos teismui - pasidalinsiu daugiau informacijos, kaip veikia, tiksliau neveikia prokuratūra.

E. Gentvilas sako į merus eiti neplanuojantis - skirtingai, nei N. Puteikis.

Nuotraukoje - DMN: Klaipėdiečių nuomone N.Puteikio ir E.Gentvilo galimybės tapti meru yra vienodos.

Tiesioginiuose mero rinkimuose susirungtų N.Puteikis ir E.Gentvilas

DMN inf. Kl.lt 2010-06-16, 10:44

Nepaisant Seime kylančių ginčų bei diskusijų dėl savivaldos rinkimų, gyventojų nuomonė išlieka stabili - rinkėjai nori tiesioginių merų rinkimų bei galimybės rinktis iš nepartinių žmonių sąrašo.

Tą liudija bendrovės „Spinter tyrimai" gegužės mėnesį atliktos apklausos rezultatai.

73 proc. pilnamečių Lietuvos gyventojų savo miesto ar rajono merą norėtų rinkti tiesiogiai. Už tokį mero rinkimo būdą aktyviausiai pasisako Kauno bei Klaipėdos gyventojai (po 75 proc.).

Labiausiai nepartinius kandidatus linkę palaikyti 36-55m. amžiaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai.

Atsakydami į klausimą, kokį žmogų labiausiai norėtumėte matyti savo miesto meru, dažniausiai įvardino Eugenijaus Gentvilo, Naglio Puteikio (po 13 proc.) bei Rimanto Taraškevičiaus (8 proc.) pavardės.

Nepaisant politologų „pamokymų", dalis gyventojų rinkimuose ir toliau linkę „juokauti", tad visai tikėtina, kad jei kandidatuotų, Vilniuje nemažo palaikymo sulauktų Algis Ramanauskas-Greitai, Klaipėdoje - Vilius Tarasovas, o Kaune - skandalingasis Vytautas Šustauskas.

 

V. Tarasovas nesijaučia pribrendęs politikai

2010-06-16, 15:50 Giedrė NORVILAITĖ

VE.lt jau skelbė, kad klaipėdiečiai savo miesto galvomis labiausiai norėtų matyti Eugenijų Gentvilą, Naglį Puteikį ir Rimantą Taraškevičių, bet jeigu kandidatuotų, nemažo palaikymo sulauktų ir dainininkas Vilius Tarasovas.

Tai atskleidžia bendrovės "Spinter tyrimai" gegužę atliktos apklausos rezultatai.

Pats V. Tarasovas neneigė, kad jam yra pasiūlyta eiti į politiką, tačiau sako tam dar nepribrendęs. Tuo metu E. Gentvilas sako į merus eiti neplanuojantis - skirtingai, nei N. Puteikis.

"Niekada nesakyk niekada"

Vilius TARASOVAS, dainininkas

Politikoje esu naujokas, nors ir ne diletantas - domiuosi šiais dalykais, žiūriu politines laidas, nesu tam abejingas. Man yra siūlyta dalyvauti politinėje veikloje, stoti į partiją, bet kol kas dar nesijaučiu pribrendęs. Tiesa, kai grimuodavomės prieš televizijos laidą, kurią vesdavau, moterys ten sakydavo, kad tikčiau politikai - jų nuomone, gerai atrodžiau su kostiumu. Manau, kad žmonės į mano kandidatūrą pažiūrėjo su humoru, bet niekada nesakyk niekada.

"Meru dirbti nebepatiktų"

Eugenijus GENTVILAS, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius

Reikia padėkoti klaipėdiečiams, kad nepamiršo manęs, nors politinėje partijos veikloje dalyvauju neintensyviai - darbe nepolitikuoju, o po darbo nelabai išeina. Į merus eiti neplanuoju, tą esu sakęs ir savo partijos valdžiai, ir klaipėdiečiams. Dalyvausiu savivaldybių tarybų rinkimuose. Gyvenimas pasikeitė, aktyviai politinei veiklai padėjau brūkšnį. Mero darbas buvo įdomiausias mano politinės biografijos tarpsnis, bet tai nereiškia, kad dukart brisčiau į tą pačią upę. Klaipėdos meru buvau išrinktas 1997 ir 2000 metais. Dabar mero figūra yra silpnesnė nei buvo tada, funkcijos dažnai likusios tik simbolinės, sustiprėjo savivaldybės administracijos direktorius. Nebepatiktų man dirbti meru.

"Žmonės nejuokavo"

Naglis PUTEIKIS, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas

Pasitikėjimas mane įpareigoja tęsti kovą su korupcija, nelegaliomis statybomis, reikalauti, kad valdžia tvarkytų žmonių, o ne asmeninius reikalus. Pasitikėjimas paskatins mane dar daugiau užsiimti mažų žmonių - tokių yra 90 proc. Lietuvos - rūpesčiais.

Ką manau apie tai, kad žmonės palaikytų V. Tarasovo, A. Ramanausko-Greitai kandidatūras? Juokavo? Ne, čia - tikrai ne juokai. Tai - protestas prieš dabartinių politikų visišką atitrūkimą nuo žmonių, savo ir savo draugų asmeninių bei piniginių interesų tenkinimą. Politikai klysta manydami, kad viskas suvedama į ekonomiką. Ne, žmonėms reikia teisybės, jie nenori matyti dvigubų standartų. Todėl balsavimas už ne politikus yra jų protestas, ir tai visiškai racionalu - toks žmogus galbūt bus kaip iš savo kiemo, nesusijęs su verslo struktūromis ir ES pinigų vogimu, gal jis nebus korumpuotas.

Jeigu politikai nepadarys išvadų iš to, per rinkimus partijų laukia pralaimėjimas - žmonės balsuos už nepartinius kandidatus, įvairių visuomeninių judėjimų atstovus.

Klaipėdos meras norėtų būti Klaipėdos meru

Nuotraukoje – Klaipėdos m. meras R.Taraškevičius

R.Taraškevičius vėl sieks mero posto

2010 06 18d. Aurelija Kripaitė  / 15min.lt

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius neslėpė ketinąs darsyk pretenduoti į miesto vadovo postą.

Nors uostamiesčio Liberalų ir centro sąjunga tik rugsėjį ketina sudaryti kandidatų sąrašą, R.Taraškevičius penktadienį žurnalistams patikino vėl dalyvausiąs rinkimuose. „Po dvidešimties metų miesto taryboje ir darbo Klaipėdos meru, būtų įdomu dar ketverius metus padirbėti", - teigė jis.

Klaipėdai R.Taraškevičius vadovauja nuo 2001-ųjų. Anot jo, jei rinkimai būtų sėkmingi ir pavyktų suformuoti darnią daugumą – tuomet sutiktų dar vieną kadenciją vadovauti uostamiesčiui.

R.Taraškevičius neslėpė tikėjęsis, kad 2011-aisiais rinkėjai galės tiesiogiai išsirinkti ir merus. „Tačiau labai svarbu, kad būtų ir aiškiau sudėlioti merų galių svertai", - tikino jis.

Praėję savivaldos rinkimai parodė, jog klaipėdiečiai – vieni neaktyviausių rinkėjų. Uostamiesčio rinkėjai, garsėję kaip itin palaikantys liberalias jėgas, vangiai rinkosi sau valdžią.

Naujausi nuomonių tyrimai atskleidė, kad klaipėdiečiai labiausiai pageidautų, kad miestui vadovautų tas pats Rimantas Taraškevičius, konservatorius Naglis Puteikis ar liberalas Eugenijus Gentvilas. Populiarumo rinkimuose nestokotų ir dainininkas Vilius Tarasovas.

 

Klaipėdos meras norėtų būti Klaipėdos meru

2010-06-18, 12:14 Giedrė NORVILAITĖ ve.lt

Uostamiesčio galva Rimantas Taraškevičius patvirtino dalyvausiąs 2011 metų pradžioje vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, taip pat, jei susiklostytų palankios aplinkybės, mielai ir toliau dirbtų meru.

"20 metų dirbus taryboje būtų įdomu padirbėti ir dar ketverius", - sakė jis.

Savo žodį dėl partijos sąrašo, su kuriuo Liberalų ir centro sąjunga Klaipėdoje eis į rinkimus, anot R. Taraškevičiaus, skyrius dar tars vėliau.

Meras pripažino, jog buvo dėta daug vilčių į tiesioginius merų rinkimus, tikėtasi, jog miesto galvai tuomet būtų skiriami ir didesni įgaliojimai. Tačiau jis pridūrė, jog ir dabartiniai įstatymai merui suteikia pakankamai galios, svarbiausia yra tai, kokia komanda jį supa.

"Agituočiau žmones labai atsakingai dalyvauti rinkimuose. Norėtųsi, kad būtų kompetentinga komanda, visi suvoktų, kodėl atėjo į tarybą", - sakė R. Taraškevičius.

Tikiu, kad greitai sulauksim teisinės valstybės

Kai žmonės pasidarys reiklūs savo renkamiems atstovams - o tai jau vyksta.

Ir kai prasidės nuolatiniai piketai ir mitingai prie teismų, prokuratūrų, kitų valdžios įstaigų. O tai jau taip pat pamažu prasideda.

Taip, kaip tai vyksta Vakarų Europoje ir JAV.

Nes kaip tik šitos - nuolatinio mitinginio budėjimo prie niekada nesuaugsiančio demokratijos kūdikio - šios sudėtinės ir BŪTINOS demokratijos dalies trūksta Lietuvoje.

Nei knygose, nei straipsniuose, nei kitais būdais mūsų niekas nepamokė, kad tai gyvybiškai reikalinga demokratijos ir teisinės valstybės gyvavimo sąlyga.

Kad tik taip valdžia , pasak mūsų Konstitucijos, tarnaus žmonėms.

Įdomiausia, kad mitingais išsivadavome iš TSRS ir jais tą sąjungą griovėme. Mitingais kūrėme ir pirmųjų metų demokratiją Lietuvoje 1988-1991 m..

O tada, kažkodėl, nustojome mitinguoti.

Nors per TV žinias ir kino filmuose V.Europoje ir JAV  tuos mitingus, piketus ir pan. matome KASDIEN.

Bet kol kas pasiduodame Laisvos rinkos stiliaus liūliavimui tiek iš politologų, tiek iš politikų lūpų ir tikime, kad demokratija ir teisinė valstybė gyvens be mitingų.

20 metų tais makaronais tikėjome ir štai galime apsižvalgyti aplinkui,  kas iš to išėjo.

Bet mitingai jau prasideda, vadinasi pradedame suprasti, ko trūksta Lietuvoje, kad i ir pas mus būtų tikra vakarietiška demokratija ir tikra teisinė valstybė.