Majoras Monolitas ir „Solidarnošč“

Taikinamoji "Vakarų ekspreso" misija Advento metu.

2007 12 13 dieną "Vakarų ekspresas" išspausdino taikinamąjį straipsnį - dialogą - diskusiją tarp Klaipėdos pozicijos ir opozicijos miesto taryboje.
Lygiai prieš 26 metus Lenkijoje įvyko karinis perversmas.
Kas bendro tarp šių įvykių?

Fotografijoje: 1981 12 13 d. Generolas Voicechas Jaruzelskis per TV praneša apie įvedamą karinę padėtį

1980-aisiais Gdansko laivų statykloje Lenkijoje susikūrė profesinių sąjungų užuomazga, peraugusi į profesinių sąjungų susivienijimą "Solidarnošč". Šis judėjimas, kaip manoma, kartu su popiežiumi Jonu Pauliumi II ir buvo pagrindiniai akmenėliai, ant kurių „blogai užmynusi“ skilo SSRS milžino molinė koja. Šie akmenėliai turi "prisiimti kaltę" dėl Berlyno sienos griuvimo, sovietų bloko žlugimo Rytų Europoje, Sovietų Sąjungos iširimo.
Iš tų mokyklinių laikų (buvau moksleivis) įstrigo keletas epizodų: 1980 m. vasarą dirbant Ukmergės rajone archeologiniuose kasinėjimuose vieną savaitę kasdien į Lenkijos pusę pakankamai žemai praskrisdavo dešimtys didžiulių karinių SSRS lėktuvų. Tai buvo niekada iki tol nematytas reginys. Tada apėmė nuojauta, kad kažkas bus blogai su tuo „Solidarumu“ – jau buvau perskaitęs vieno klasioko kažkokiu būdų iš spec.fondų gautą brošiūrą rusų kalba apie 1956 metų sukilimą Vengrijoje ir jo numalšinimą, o "Literatūra ir menas" jau buvo kad ir labai smerkančiai, bet aprašęs "solidarumo" judėjimą Lenkijoje. Brošiūrą išleido Vengrijos sovietinė valdžia ir skirta ji buvo sukilėlių kritikai, bet joje buvo tokių iškalbingų nuotraukų ir faktų, kad SSRS pareigūnai ją izoliavo į specfondus.
Virš galvos kasdien ūžiantys lėktuvai skrisdavo tik vidurdienį. Pagal jų dydį, kaip dabar suprantu, jie buvo greičiausiai krovininiai ir net jei skraidino tik orą, o ne kareivius ar karinius krovinius, spėju, kad tokiu būdu buvo daromas akivaizdus spaudimas Lenkijos valdžiai, kad ji griebtųsi ko nors prie kasdien stiprėjančią opoziciją.
Ir sovietinė Lenkijos valdžia šią užuominą suprato: tą dieną, kai generolas Jaruzelskis įvedė karinę padėtį Lenkijoje kaip tik Vilniaus 15-oje vidurinėje mokykloje, kurioje aš mokiausi, vyko chemijos olimpiada. Jau išsprendę uždavinius ir laukdami kol mokytojai ar komisija nustatys mokyklos etapo nugalėtojus, chemijos klasėje įsijungę radiją ieškojome linksmojo Varšuvos radijo ant „ilgųjų bangų“. Linksmasis , nes transliuodavo užsienio estradines melodijas. Niekaip nesisekė jo surasti, nes toje vietoje, kur jis paprastai transliuodavo, grojo kažkokias klasikines liūdnas melodijas. Iš tėvų pasakojimų žinojome, kad tai reiškė tik vieną - arba kažkas mirė, arba kitokiu būdu keičiasi valdžia.
Lenkijoje niekas nemirė, nebent socializmas ir SSRS valdžia. Bet tai įvyko vėliau, o tuomet , generolas Jaruzelskis įvedė karinę padėtį Lenkijoje ir suėmė „Solidarumo“ ir kitus opozicinius veikėjus.
Prasidėjo represijos, demonstracijos. Kažkuriuo metu berods „Trybuna liudu“ ar kitas to meto sovietinės Lenkijos laikraštis apsiėme taikyti valdžią ir „Solidarumą“ sukviesdami jų atstovus prie bendro stalo.

Šiuos įvykius prisiminiau, nes "Vakarų ekspresas", kaip jie patys formuluoja, Advento proga ėmėsi misijos: pakvietė prie apskrito stalo skirtingose barikadų pusėse esančius Tarybos narius ir bandė išsiaiškinti, ar nebūtų įmanoma gyventi draugiškai bei bendrai dirbti Klaipėdai:
Denisas NIKITENKA "Klaipėdos politikams reikia arbitro" (2007 m. gruodžio 13 d.):
http://www.ve.lt/?data=2007-12-13&id=1197479484 :
Dabartinės Klaipėdos valdžios laivas dar niekada nebuvo taip siūbuojamas - vienas po kito seka oponentų skundai, liejasi arši kritika. Todėl Advento metu "Vakarų ekspresas" ėmėsi misijos: pakvietė prie apskrito stalo skirtingose barikadų pusėse esančius Tarybos narius ir bandė išsiaiškinti, ar nebūtų įmanoma gyventi draugiškai bei bendrai dirbti Klaipėdai.
Labiausiai norėjosi prie vieno stalo neformalioje aplinkoje susodinti miesto merą Rimantą Taraškevičių ir kone aršiausią jo oponentą Naglį Puteikį. Net ir po ilgų įkalbinėjimų miesto vadovas niekaip nesutiko akis į akį pasikalbėti apie nesutarimus, nors N. Puteikis ir pritarė šiai idėjai. Šį kartą pakviesti "Vakarų ekspreso" redakcijoje padiskutuoti keturi Tarybos nariai: valdantiesiems priklausantys liberaldemokratas, vicemeras Benas Šimkus (B. Š.), Tarybos sekretorius, liberalcentristas Vidmantas Plečkaitis (V. P.) bei opozicijoje esantys konservatorius N. Puteikis (N. P.) ir liberalas Artūras Šulcas (A. Š.).
Visi mielai sutiko dalyvauti diskusijoje, tačiau juoda katė perbėgo vos tik į redakciją įžengus A. Šulcui: politikas demonstratyviai rankos nepaspaudė ją ištiesusiam B. Šimkui. Kodėl - skaitykite gyvoje diskusijoje.

Kad pakvietė – puiku, kad pašnekėjome – taip pat.

Į galvą braunasi analogija: UAB „Klaipėdos monolitas“ ir generolas Jaruzelskis.

Pastarasis, matydamas kasdien vis daugiau SSRS karinių lėktuvų virš galvos, imasi daryti perversmą, nes bijo, kad anksčiau ar vėliau teis rusai ir jį kartu su visais „solidarumais“ nuvers.

Beje, likimo ironija: generolo Wojcecho Jaruzelskio senelis, smulkus šlėkta, už dalyvavimą 1863 m. sukilime buvo ištremtas į Sibirą, o generolo tėvas Vladyslavas Miečyslavas Jaruzelskis pasižymėjo 1920 metų kovose su bolševikais. Jis su šeima 1939 m. pabėgo nuo vokiečių į Lietuvą, kurioje 1940 m. buvo sovietų suimtas ir 1942 m. mirė kalėjime ar tremtyje prie Mongolijos sienos.

Taip ir Majoras Monolitas – matydamas artėjančius rinkimus į Seimą ir jausdamas, kad jie nieko gero jo armijai ir valdžiai nepranašauja, greičiau atvirkščiai, imasi perversmo Lietuvos teisėje bei savivaldybių politikų moralėje: nebesislėpdamas po genrangovais, nebesislapstydamas už uosto įmonių tvorų, drąsiai ir ryžtingai imasi statybų miesto centre ir senamiestyje. Drąsiai imasi ne tik statybų.

Kita likimo ironija: karinio perversmo Lenkijoje metu buvo įvesta labai griežta cenzūra, sustabdyta visų laikraščių ir žurnalų leidyba. Išėjo tik du laikraščiai – partijos oficiozas „Tribuna Ludu“ ir „Zolnierz Wolnosci“.

Fotografijoje: JAV kariuomenės majoras - atstovas spaudai pasakoja moksleiviams apie viešuosius ryšius ir jų įtaką JAV ekonomikai.

Iš pavydo turėtų nusprogti visi iki tol save drąsiais laikę tie majorai-verslininkai kitose savivaldybėse, kurie biznius per savo pirmininkaujamų tarybų ir komitetų posėdžius „prasukinėjo“ uošvių ir žentų vardais.

Ką gi, ar majorams pasiteisina toks drąsumas, parodys laikas .
Iki kito susitikimo redakcijoje?