Prieš ir per Velykas vienas paskui kitą išeina Sąjūdžio ir apskritai Lietuvos istorijos legendos - iš pradžių Algirdas Patackas, dabar - Romualdas Ozolas

N.P.; atsimenu, kaip velionis R.Ozolas dalyvaudavo pirmose talkose kertant medžius ir krūmus nuo Kernavės piliakalnių  1987-8 m. - važiuodavo kartu su visais tarpmiestiniu autobusu, apsirengdavo šventiškai- su kostiumu, su juo ir kirsdavo tuos krūmus.

Mirė Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas www.alkas.lt

http://alkas.lt/2015/04/06/mire-nepriklausomybes-akto-signataras-romualdas-ozolas

Balandžio 6 d. po sunkios ligos mirė Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, filosofas Romualdas Ozolas.

Romualdas Ozolas gimė 1939 m. sausio 31 d. Joniškėlyje. 1957 m. baigė Bazilijonų vidurinę mokyklą. 1957–1962 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Istorijos-filologijos fakultete. 1965–1968 m. žurnalo „Kultūros barai" redakcijos atsakingasis sekretorius, skyriaus redaktorius. 1968–1973 m. VU aspirantas, 1973–1989 m. dėstytojas. 1973–1990 m. SSKP narys. 1975–1980 m. dirbo LSSR MT sekretoriate. 1980–1989 m. „Minties" leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotojas.

1988–1990 m. Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos vicepirmininkas. 1989–1990 m. savarankiškosios LKP, jos biuro narys. 1989–1990 m. LSSR AT deputatas. 1990–1992 m. LR AT deputatas, Nepriklausomybės akto signataras. 1990–1991 m. ministrės pirmininkės Kazimiros Prunskienės pavaduotojas. [1] 1990–1993 m. Lietuvos valstybinės regioninių problemų komisijos pirmininkas, LR valstybinių derybų su SSRS, vėliau su Rusija delegacijų narys.

Nuo 1992 m. Lietuvos centro judėjimo, nuo 1993 m. Lietuvos centro sąjungos pirmininkas. 1992–1996 m. ir 1996–2000 m. LR Seimo narys. [2] 2002 m. išrinktas į Varėnos rajono savivaldybės tarybą. [3] 2008 m. dalyvavo įsteigiant Lietuvių tautinį centrą, narys nuo jo įkūrimo. [4] Lietuvos centro partijos garbės pirmininkas. 2012 m. buvo Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje" apskritojo stalo pirmininku.

1994–1995 m. LR Seimo Geros valios misijos Čečėnijos klausimams spręsti vykdomasis direktorius, Tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms spręsti narys. LR Seimo narių grupės Karaliaučiaus krašto lietuviams remti narys. Lietuvos ir Ukrainos draugystės draugijos pirmininkas. Baltijos Asamblėjos narys nuo jos įkūrimo, jos Nacionalinio saugumo ir užsienio reikalų komiteto narys. NATO komisijos narys. Laikraščio „Atgimimas" steigėjas ir vyriausiasis redaktorius. Parengė publikacijų geopolitikos, valstybės, tautų ir tautinių mažumų, kultūros klausimais. Nuo 2012 m. žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai" vyr. redaktorius.

Mirė Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys A. V. Patackas
http://alkas.lt/2015/04/03/mire-nepriklausomybes-akto-signataras-seimo-narys-a-v-patackas/

2015 04 03 09:47, Atsisveikinimas balandžio 7 d. Kauno karininkų ramovėje. Laidotuvės balandžio 8 d., 14 val. Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Balandžio 3 d. rytą po sunkios ligos mirė Laisvės kovų ir etnokultūrinio sąjūdžio dalyvis, Nepriklausomybės Akto signataras, VI, VII Seimo ir dabartinės kadencijos narys, kultūrologas Algirdas Vaclovas Patackas.

A. V. Patackas 1988-1990 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys, vėliau – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno miesto tarybos narys, Sąjūdžio seimų narys.

A. Patackas taip pat buvo kultūrologas, lietuvių etninės kultūros tyrinėtojas, žinomų savilaidinių kultūrinio pogrindžio leidinių „Pastogė",  „Ethos",  „Saulė ir kryžius" autorius, 19-ajame dešimtmetyje skaitęs paskaitas apie baltų kultūrą ir etiką

uždaruose bendraminčių susibūrimuose, o nuo 1988 m. – Kauno Sąjūdžio įsteigtoje Sekmadieninėje lietuvių kultūros mokykloje, vėliau Kauno tautinės kultūros centre, Kauno technologijos universitete ir Vytauto Didžiojo universitete.

Algirdas Vaclovas Patackas (poetinis slapyvardis Algis Rudamina) gimė 1943 m. rugsėjo 28 d. Trakuose.  1960 m. baigė Kauno 14-ąją vidurinę mokyklą, 1966 m. Kauno politechnikos institutą, inžinierius technologas. Studijuodamas dirbo Kauno radijo gamykloje. 1965–1966 m. pirmųjų Lietuvos ir Baltijos šalių kultūrizmo čempionatų prizininkas.

Baigęs institutą ir dirbdamas Jonavos azotinių trąšų gamykloje, 1968 m. tapo Mokslų akademijos aspirantu, vėliau – jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, parašė devynis mokslinius straipsnius iš elektrochemijos srities. Už antisovietines, lietuviškas patriotines ir krikščioniškas pažiūras A. V. Patacką ėmė persekioti sovietų KGB, todėl jis perėjo dirbti į Lietuvos geologijos institutą, iš kur 1982 m. KGB nurodymu buvo pašalintas ir iki pat 1990 m. dirbo Kauno melioracijos eksploatacijos valdybos darbininku.

Sovietiniais laikais A. V. Patackas aktyviai įsitraukė į žygeivių, taip pat į neformalų etnokultūrinį judėjimą, palaikė ryšius tiek su romuviečiais, tiek ir su antisovietinio katalikų pogrindžio veikėjais. Būdamas giliai tikintis ir pasišventęs katalikas, jis visą laiką ieškojo tvirto pagrindo dvasinei krikščionybės ir prigimtinės lietuvybės sąjungai. A. V. Patackas padarė didžiulę įtaką daugeliui Lietuvos patriotinių jėgų veikėjų, studentijai, kurie skaitė jo savilaidos būdu išleistas knygas apie lietuvių persekiojimą Rytų Lietuvos bažnyčiose XX a. pirmojoje pusėje, taip pat apie lietuviškų švenčių giliąsias dvasines šaknis ir dorinę kultūrą (rinkinys „ETHOS"). Už leidinių „Pastogė" ir „Lietuvos ateitis" redagavimą ir leidybą buvo suimtas KGB ir įkalinasmas prieš pat Sąjūdį – 1986–1987 m.

Prasidėjus Atgimimui, A. V. Patackas iš karto aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą – buvo Sąjūdžio Kauno miesto iniciatyvinės grupės, tarybos narys, Steigiamojo Suvažiavimo delegatas, Sąjūdžio Seimo narys, aktyvus Kauno Sąjūdžio akcijų ir renginių organizatorius ir dalyvis. 1990 m. Kauno miesto Žaliakalnio rinkiminėje apygardoje Nr. 27 buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą–Atkuriamąjį Seimą. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą.

Aktyviai prisidėjo prie Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo, vėliau šiame universitete dėstė etiką, kultūros filosofiją, senovės baltų kultūros istoriją. A. V. Patackas buvo itin aktyvus valstybės ir teisingumo gynėjas, savanoris ir atkurtos Lietuvos kariuomenės rėmėjas. 1992–1996 m., 1996–2000 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys. Priklausė Sąjūdžio, vėliau Krikščionių demokratų frakcijoms, vadovavo Lietuvos-Čekijos tarpparlamentinių ryšių grupei. 2000–2002 m. dirbo Krašto apsaugos sistemoje, dalyvavo specialiosiose LR URM bei Seimo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje. 2002–2012 m. Kauno įgulos karininkų ramovės viešųjų ryšių specialistas.

2012 m. vėl buvo išrinktas į Seimą. Dalyvavo specialiosiose Lietuvos Respublikos misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje.

A. V. Patackas kartu su bendraminčiais gilinosi į lietuvių kalbos ir baltų istorijos paslaptis ir išleido įspūdingas knygas: „Virsmų knyga", „Lietuva – tai Vydija", „Litua", „Galindiana".

Už kūrybinę visuomeninę veiklą buvo apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai", taip pat Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Garbės savanorio ženklu ir vardu.

A. V. Patackas buvo tvirtų pažiūrų, paprastas žmogus, visada tvirtai gynęs savo nuomonę. Iki paskutinio atodūsio A. V. Patackas liko ištikimas Lietuvos valstybės gynėjas, visą gyvenimą pasiaukojamai dirbęs Tėvynei ir Tautai

Valstybės vadovai pareiškė užuojautą dėl A. V. Patacko mirties

Valstybės vadovai Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė užuojautą dėl Nepriklausomybės akto signataro, Seimo nario Algirdo Patacko mirties.

„Netekome Algirdo Patacko – tvirto, sąžiningo ir niekada nepasidavusio kovotojo už Lietuvą ir jos Laisvę. Disidentas, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras, ne vienos kadencijos Seimo narys – aktyvi politinė ir visuomeninė veikla įrodo, kad A. Patackui visada rūpėjo Lietuva ir jos likimas", – sakoma Lietuvos prezidentės užuojautoje.

Pasak Prezidentės, A. Patackas buvo žmogus, kurį visą gyvenimą lydėjo tautiškumo, patriotiškumo ir lietuvybės idealai. Tai buvo drąsi ir išskirtinė asmenybė, be kurios būtų sunku įsivaizduoti Lietuvos Nepriklausomybės kelią.

Dėl šios netekties šalies vadovė pareiškė užuojautą A. Patacko šeimai, bendražygiams ir visai Lietuvos politikos bendruomenei.

„Netekome Lietuvai atsidavusio žmogaus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktyviai dalyvavusio visuomeniniame ir politiniame gyvenime, daug prisidėjusio prie Sąjūdžio iniciatyvinės grupės sukūrimo. Algirdas Patackas žinomas kaip plačių interesų ir gebėjimų žmogus, pedagogas, straipsnių apie kultūrą ir geopolitiką autorius. Algirdas Patackas net ir sunkiai sirgdamas iki paskutinės dienos aktyviai atstovavo Lietuvos žmonėms dirbdamas Seime", – teigia Seimo vadovė.

Velionio šeimai, artimiesiems, draugams ir bendražygiams netekties valandą Seimo Pirmininkė palinkėjo stiprybės.

Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus užuojautoje rašoma:  „Visas šio iškilaus žmogaus gyvenimas – ryškus patriotizmo, pasišventimo kilniems idealams pavyzdys. Dėl A. V. Patacko mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bendražygiams ir visiems, kuriems buvo lemta pažinti šią didžią asmenybę".

Senojo baltų tikėjimo bendrijos vardu užuojautą dėl A. Patacko netekties pareiškė Lietuvos Romuvos  Krivė Inija Trinkūnienė. „Jo laisvės troškimas, baltiškosios kultūros tyrimai ir sklaida  įkvėps einančius mūsų protėvių keliais. Lai amžinoji ugnis nušviečia tau kelią pas protėvius!", – rašoma Romuvos užuojautoje.

Užuojautas dėl savo bendražygio netekties pareiškė taip pat ir Seimo nariai.

Atsisveikinimas su Velioniu – balandžio 7 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19) nuo 10 val. iki 20 val.

Balandžio 8 d. 9 val. bus aukojamos Šv. Mišios už Velionį Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Žemaičių g. 31A ).

Laidotuvės – balandžio 8 d., 14 val. Kauno Petrašiūnų kapinėse (Gimbutienės g.).