Išsiskyrė N. Puteikio ir R. Karbauskio nuomonės dėl burtų traukimo nustatant debatų dalyvius
ANT SVARSTYKLIŲ. Ar rinkimų debatai Lietuvoje yra lygiateisiški?
Valstiečių laikraštis 2020 m. rugsėjo 19 d. • Nr. 72 (10017)
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad visuomeninis transliuotojas LRT savo laidose pažeidė rinkimų debatų lygiateisiškumo principą ir panaikino tokius debatus leidusios Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą.
Negali būti dviejų lygių lygiateisiškumo
Naglis Puteikis, Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas, Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, Centro partijos Tautininkų pirmininkas
Ne, debatai nebuvo lygiateisiški. LRT vadovybė nuolat bando atskirti – pavartosiu jų terminą, kuris buvo panaudotas LRT kreipimesi į Vyriausiąją rinkimų komisiją – „patraukliausias" ir „nepatraukliausias" politines partijas. Šios Seimo rinkimų kampanijos metu LRT kreipėsi į VRK prašydama leidimo panaudoti vienos apklausų bendrovės duomenis, kad būtų galima atskirti „patraukliausias" partijas nuo „nepatraukliausių", arba, kitaip tariant, sistemines nuo nesisteminių. Žmonių kalba sakant, kad mužikai ponams vakarėlio nesugadintų.
Centro partija - Tautininkai kreipėsi į VRK prašydami taikyti Seimo rinkimų įstatymo nuostatą, jog rengiant debatus visuomeninėje televizijoje būtų naudojamas burtų, tai yra, lygiateisiškumo, metodas. Į taiV RK atsakė, kad yra aukštesnio ir žemesnio laipsnio lygiateisiškumas. Nesutikdami su tokia LRT ir VRK pozicija mes kreipėmės į Vyriausiąjį administracinį teismą (VAT), ir įvyko stebuklas!
Skandalingas stebuklas gerąja to žodžio prasme: teisėjai Audrius Bakaveckas, Vaida Urmonaitė - Maciulevičienė ir Skirgailė Žalimienė užstojo rinkimų debatų lygiateisiškumą. Už tai labai norėčiau jiems padėkoti. VAT pasakė, kad negali būti dviejų lygių lygiateisiškumo, negali būti „patraukliausių" ir „nepatraukliausių" partijų, negali būti naudojami apklausų rengimo bendrovių duomenys „ponams" nuo „mužikų" atskirti. Teisingumas per rinkimus turi būti visiems vienodas – viskas burtų keliu. Mūsų partija labai džiaugiasi, kad trys minėtieji teisėjai nepabijojo susigadinti karjeros, nes sisteminės didžiosios partijos be abejonės tokiems teisėjams keršys.
Po tokio teismo sprendimo LRT išsigando ir nusprendė rengiant debatus traukti burtus. Ir įvyko antrasis stebuklas: Centro partija- Tautininkai galės užduoti nemalonius klausimus konservatoriams ir valstiečiams. Aš suprantu, kad tokie dalykai gadina vakarėlį, trukdo didžiosioms partijoms aptarnauti stambiąsias verslo korporacijas. Bet šita liga serga ir LRT, nes visuomeninio transliuotojo eteryje apskritai nėra debatų nei apie viešąjį interesą, nei apie bendrąjį gėrį, nei apie teisingumą ir teisėsaugą, nei apie daugelį kitų žmonėms svarbių dalykų. Net per rinkimus LRT ir VRK bandė tam užkirsti kelią. Laimė, nepavyko.
Rinkėjams būtų buvę daugiau naudos
Ramūnas Karbauskis, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas
Daug metų buvo remiamasi praktika, kai politinės partijos, eidamos į politinius debatus, galėdavo pasirinkti, su kuo norėtų diskutuoti. O apie ką reikėtų diskutuoti, sakykime, su Tomo Pačėso judėjimu, turint mintyje retoriką, kurią jis skleidžia viešojoje erdvėje? Nėra apie ką su jais diskutuoti. O LRT debatų organizavimo burtai lėmė taip, kad mes turėsime tą daryti. Ar visuomenė iš tokių debatų gaus bent kiek naudingos informacijos, ar jai bus įdomu, kad mus žemins, įžeidinės, o mes turėsime į tai kažkaip reaguoti? Čia ne debatai.
Labai tikiuosi, kad taip nebus, mes debatų laidose dalyvausime, viską darysime pagal naująją tvarką, bet, mūsų nuomone, kur kas didesnio visuomenės dėmesio sulauktų debatai, kuriuose dalyvautų, pavyzdžiui, valstiečiai ir konservatoriai. Ir tikrai iš tokių debatų būtų daugiau naudos rinkėjams. Žmonių požiūris į partijas žinomas, maždaug 20 proc. rinkėjų renkasi valstiečius, maždaug tiek pat – konservatorius, taigi, apie 40 proc. visuomenės jau turi pasirinkę.
Todėl šių dviejų partijų politinė diskusija tiems maždaug 40 proc. rinkėjų būtų labai reikšminga, išgirstų abiejų pusių argumentus. Nežinia, ar dėl to jie pakeistų savo nuomonę, bet tokie debatai pritrauktų rinkėjų dėmesį. O dabar turėsime diskusiją, kurioje dalyvaus partija, kuri, sprendžiant iš apklausų, per Seimo rinkimus galbūt nesurinks nė 1 proc. balsų.
Ar rinkėjui, kuris svarsto balsuoti už valstiečius, bus įdomi diskusija su partijos, kuri greičiausiai nepateks į Seimą, atstovais?
Taigi, kyla klausimų dėl jau minėto teismo sprendimo. Kas yra lygiateisiškumas? Politinis gyvenimas nėra grupės žmonių susibėgimas – štai susirinkome, „sumetėme marškinius", sudarėme sąrašą ir einame į rinkimus. Kuo baigiasi tie „marškinių sumetinėjimai", jau matėme iš „Tautos prisikėlimo", „Drąsos kelio" ir kitų partijų pavyzdžių. Tai ne ta partinė veikla, kuri duoda kokybę. Kad organizacija išsigrynintų, susitelktų, reikia ne vienerių metų.
Mes, žinoma, gerbiame Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą dėl debatų ir jį vykdysime, bet, prisiminę ankstesnę praktiką, kai partijos galėdavo susitarti dėl joms svarbiausių oponentų diskusijoje, matėme aiškią logiką, orientuotą į rinkėjų interesą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą