Rimvydas Žiliukas, Senojo Kauno draugijos pirmininkas,
Kaunas, 2010-11-22
Lapkričio 16 dieną Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sušaukė paveldosaugos bei Kauno savivaldybės darbuotojus ir paveldosauga besidominčių visuomeninių organizacijų atstovus pasitarti. Pokalbio tema – Kauno pilies II etapo projektavimo darbai, tačiau begvildenant šiuos klausimus nuolat kildavo svarbiausias klausimas – turi būti gerbiami Lietuvos ir tarptautiniai įstatymai, Lietuvos Konstitucija ar paveldosaugininkams galima jų nesilaikyti? Deja daugelis valdininkų niekaip negali atsisakyti anų gerų laikų, kai su mūsų kultūros paveldo objektais jie galėjo daryti ką panorėję. Jie niekaip nenori suprasti to, kad visuomenė bunda ir jau nesutinka būti pastumdėlio vietoje. Bet to, kas buvo jau nebebus. Kaip klasikas sakė jau „nebeužtvenksi upės bėgimo".
Štai ir dabar, berengdami Kauno pilies atkūrimo projekto antrąjį etapą, valdininkai elgėsi kaip visada. Pagrindinių sprendinių neaptarė su visuomeninių organizacijų atstovais. Patys vieni nusprendė, kaip viską reikia daryti. O projekto aptarimą su visuomene pakeitė paprasčiausiu visuomenės informavimu, ir tai tik tada, kai, kaip sakoma, šaukštai jau buvo po pietų. Pasipiktino tokiu gudruolių elgesiu net ir pati D. Varnaitė. Pasirodo, kad apgavo jie netgi pačią departamento direktorę, kuriai visai neseniai aiškino, kad sprendimai dar nėra priimti, o lapkričio 16 dieną jai buvo pareikšta, kad projektavimo darbai jau eina į pabaigą, taigi dabar jau nėra laiko ką nors iš esmės keisti.
O dėl esminių projektavimo sprendinių kyla rimtų abejonių. Štai žinomiausias Kauno pilies tyrėjas Žybartas Simonaitis dar beveik prieš metus pateikė tilto į pilį per apsauginį griovį (fosą) brėžinius. Jis siūlo tiesti senovišką įstrižą tiltą toje vietoje, kur yra rasta senojo tilto likučių. Bet negi valdininkams tai gali rūpėti? Jie nutarė nutiesti naujovišką tiltą naujoje vietoje. Kad ta pilis vis mažiau ir mažiau primins mums kažkada stovėjusią pilį, jiems neatrodo svarbu.
Mokslininko etika reikalauja aptarti visus galimus variantus ir tik tada priimti sprendimus. Tačiau Ž. Simonaitis net nebuvo pakviestas į pasitarimus. To paaiškinimas tiesiog šokiruoja: „Žybarto nekvietėme todėl, kad jis romantikas". Taigi jiems romantikai, patriotai, kurie tapatinami su idiotais, yra nereikalingi. Norėčiau jų paklausti: „O ar jie, cinikai, yra geresni?" Juk patriotizmas yra cementas, sujungiantis pabirus tautos grūdelius į monolitą. Kaimyninėje Lenkijoje, JAV, Vakarų Europoje patriotizmas yra skatinamas. Argi bus geriau, jei mūsų valstybėje bus kitaip, jei mūsų tautos niekas nesies?
Ir apskritai reikėtų kelti klausimą, ar gali valdininkas užimti pareigas valstybinėje įstaigoje, jei jis vykdo savo politiką, skirtingą nuo bendrosios valstybės politikos?
Taigi, paklus pagaliau valdininkai įstatymams, ar kas privers juos pagaliau vykdyti jų duotą priesaiką tarnauti Tautai, gerbti įstatymus? Teigiamo atsakymo į šį klausimą vis dar nesulaukiame.
1 komentaras:
Reikalas tas, gerbiamasai, kad Kovno (o gal Govno) pilies statytojai taip ir neišaugo iš darželinukų amžiaus. Būdami maži kieme jie projektavo ir statė Kauno pilį iš smėliuko. Norėtų ir dabar tokią pat pastatyti, bet... neišeina. Vos tik palyja lietutis ar vėjas pakyla, žiūrėk, smėlio pilies jau ir pėdsakų nelikę. Tad ilgai sukę niekam tikusias savo makaules, galiausiai nutarė, kad pilį geriausia būtų ,,atstatyti" originaliomis viduramžių medžiagomis. Juk visi žinome, kad senovėje akmenys ir plytos buvo labai brangios, tad neturtingi provincialai barzdočiai lietuviai, vedini Gedimino ir Kęstučio, pilis statė iš stiklo ir gelžbetoninių pertvarų. Tad ir mūsų istorikai bei paveldosaugininkai visada kruopščiai rūpinasi, kad pilys, dvarai ir senamiesčiai būtų atstatomi tik iš autentiškų medžiagų- stiklo, silikato, plieno konstrukcijų ir pan. Užtat dabar galime didžiuotis, kad Lietuvoje netikėtai atsirado aibės nematytų artefaktų. Jei netrukus ir Kauno pilis įgaus autentišką viduramžiškos stiko dėžutės išvaizdą, turėsime dar vieną nacionalinio pasididžiavimo objektą. Juk ne veltui esame gabi tauta- sugebame atkurti bet kurį objektą, ir dar taip, kad ,,neatskirsi nuo originalo"...
Rašyti komentarą