Šiukšles siųsime į dangų?

Erlandas Paplauskis, Ekologinio klubo "Žvejonė" pirmininkas

Atliekų deginimas kaip reikiant užjudino Klaipėdos miesto ir rajono visuomenę ir vis labiau panašu, kad ši miesto politinio elito sumanyta „dovanėlė" gyventojams, gali tapti tarsi ta sniego gniūžte paleisiančia visą krizės metu susikaupusio abstraktaus pykčio ant valdžios laviną. Partiniai ir nepartiniai, politiniai ir nepolitiniai judėjimai, namų ir sodų bendrijos ne juokais supyko ant Klaipėdos valdančiųjų palaiminusių atliekų deginimo gamyklos statybą LEZ'e. Politikai dedasi nesuprantą problemos, viešai ir neviešai gūžčiojai pečiais ir kaip visada tokiais atvejais kabina tipiškas etiketes: „radikalai", „darosi politinę reklamą", „marginalai", „ekstremistai", „vykdo konkurentų užsakymą". Tiesą sakant, į tikrus socialinius sambrūzdžius kylančius iš „pačių šaknų" – kokią etiketę besmeigsi, į ką nors vis tiek pataikysi. Kai šitiek bendruomenių ir savo prigimtimi visiškai nesuderinamų judėjimų kažką bendro daro, čia visada gali pasitaikyti visko - kai kas sieks politinių balų, kai kas galbūt kažką atstovaus. Ir nieko nenormalaus čia nėra, svarbu, kad būtų iš ko rinktis, ar ne?

Ši nuomonė taip pat nėra vien mano asmeninė nuomonė. Ekologinis klubas „Žvejonė" yra Lietuvos Žaliųjų judėjimo (LŽJ) dalis, o judėjimas yra globalaus judėjimo „Žemės draugai" narys. Tad ir Žaliųjų judėjimo deklaruojama pozicija sutampa ir su „Žemės draugų", ir su „Green peace" ir su GAIA (globalaus prieš atliekų deginimą aljanso) nuomone. O ta nuomonė radikaliai nesutampa nei su mero R.Taraškevičiaus, nei su miesto tarybos socialdemokratų, nei su abiejų liberalų, nei su Darbo partijos pozicija. Ir ta pozicija yra aiški ir nurodo kaip atliekos gali būti tvarkomos su kuo mažesne žala žmonių sveikatai. Mes teigiame jog nerūšiuotų atliekų deginimas – yra žmonių nuodijimas ir jokie žadami geri ar blogi filtrai didžiausio civilizacijos nuodo visiškai neeliminuoja. Tačiau apie viską iš eilės.

Kaip viešai buvo skelbiama, bus statoma termofikacinė biokuro jėgainė. Kad tokiose gamyklose būna atliekų deginimo skyriai – nieko nauja, tačiau pasirodo yra viskas atvirkščiai, sprendžiant pagal planuojamus naudoti kuro kiekius, statoma atliekų deginimo gamykla, kurioje kaip priedas bus naudojamas biokuras. Toks sprendimas koks yra dabar – leisti deginti 150 000 tonų per metus nerūšiuotų, nuodus generuojančių atliekų - bet kokiu atveju reiškia viena – mus valdo ekologiškai neišprusę barbarai. Ekologinis klubas „Žvejonė" yra nepolitinis judėjimas, tačiau dauguma narių džiaugtųsi jeigu taryboje po rinkimų miestiečiai nepaliktų nė vieno tokį sprendimą palaiminusio barbaro nepaisant jų visų turimų mokslinių laipsnių ir kitokių antpečių. Tai spręsime ne mes, bet tai natūralus noras net jei jis ir bandomas vadinti politikavimu. Kaip reikia elgtis su Žeme, mes turime visiškai kitokią viziją negu Klaipėdos miesto valdantieji politikai. Ir tos vizijos esmė yra – Žemės turtai privalo būti tausojami, o ne švaistomi deginant. Todėl atliekos, kurias dar galima perdirbti būtina panaudoti, o ne sudeginti, perkeliant šiukšles į dangų. Atliekų degintojai, regis sąmoningai šaukiasi dangaus rūstybės, ciniškai ir įmantriai perinterpretuotai net ekologiškumo sampratas, mat nuolat augančius šiukšlių kalnus jie drįsta vadinti atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Tai toks velniškai suregztas teiginys, kad su juo net nepadoru ginčytis, jaustumeisi tarsi suaugusįjį mokydamas abėcėlės.

Toje pačioje mums primygtinai rodomoje Švedijoje atliekų deginimas yra viena skaudžiausių aplinkosaugos problemų, atliekų deginimo įmonių išmetami dioksinai sudaro 30 proc. visų dioksinų išmetimų šalyje. Paklausėme kolegų iš „Švarios Baltijos koalicijos" (CCB) ir apie tą liaupsinamą Stokholmą. Mums buvo aiškiai pasakyta, jog dėl atliekų deginimo gamyklose apie 20 km. spinduliu dioksinų padidėjimas dirvožemyje yra aiškiai fiksuojamas ir tai negali likti be pasekmių sveikatai. Žmonėms reikia aiškiai pasakyti, kad nėra nekenksmingų dioksinų koncentracijų, o kiekvienas išmestas miligramas sugrįžta pas mus jau per maistą, daugiausia pieną, mėsą, žuvį, sukeldamas tiek onkologinius susirgimus, tiek nevaisingumą, tiek susilpnindamas imuninę sistemą. Apie Klaipėdą esantys sodai taps ne sveikatos, o ligų šaltiniu. Ir politikai turėtų suprasti, jog smogs pirmiausia į pensininkus. Tai jie taupydami centus daugiausiai maitinasi soduose savo užaugintomis daržovėmis ir vaisiais. Ir jų iš rinkos pabėgusius pinigėlius kapitalistais pasiims per farmacijos biznį. Kaip apgailėtinai svetimšaliai atėjūnai prastūminėja savo biznį Lietuvoje - nuvežė politikus, parodė centre esančią gamyklą ir dioksinų jie nepamatė, todėl ir padarė išvadą, jog problemos nėra. Dar daugiau, ne mūsų valdžia nurodo kiek ir kokių atliekų gali būti sudeginama, bet jau verslininkai diktuoja kiek jie nori jų sudeginti. Beje, čia gal ne tiek apie problemą, bet man nuoširdžiai įdomu, kodėl žurnalistams nepapasakojo ir neparodė perliuko - buvo nutylėta, jog Stokholmo atliekų deginimo gamyklose sudeginama dešimtis tūkstančių mieste sugaudytų triušių ir jog švedai džiaugiasi iš triušiukų gaminama šiluma. Nuostabus etiško elgesio su gyvybe pavyzdys, mokykimės iš švedų, apšildykime miestą valkataujančių kačių ir šunų lavonais! Na ne triušiai daugiausiai nuodų išskiria, jei padaryti prielaidą, kad miesto želdiniuose nėra nei nuodingo švino, nei kitų sunkiųjų metalų, kas irgi abejotina, tai gal ir ne pats baisiausias teršalų šaltinis, jeigu pamirštum visus etinius klausimus. Bet jei nutylima viena, matyt nutylima ir kita. Oficialiame „Fortum" internetiniame puslapyje radau daug informacijos apie viską, apie jų investuojamą pelną į žaliąją energetiką, apie dalyvavimą antikorupcinėse programose, tačiau nė žodžio apie išmetamų dioksinų ir furanų kiekius. Į mano pateiktą užklausimą sistemoje, atsakymo apie išmetamų nuodų kiekius niekas jau savaitę nesiteikė atsakyti. Bet gal dar atsakys, palauksim.

Tačiau esmė net ir ne tame, kad „ir švedai ir austrai degina". Esmė tame, kad šiose šalyse atliekų kiekvienas gyventojas generuoja daugiau nei dvigubai daugiau negu Lietuvoje, o išrūšiuojama ten jau daug kartų daugiau negu Lietuvoje. Todėl reikia jausti skirtumą, ką reiškia atliekų deginimo gamyklos pastatymas klestinčioje šalyje, kur veikia beveik ideali atliekų rūšiavimo ir perdirbimo gamykla bei patikima kontrolės sistema be sovietinės sukčiavimo mokyklos. Štai danai išrūšiuoja ir perdirba daugiau nei 60 proc. atliekų, švedai virš 50 proc., o pas mus tik žadama, jog iki gamyklos pastatymo Klaipėdos apskrityje bus išrūšiuojama iki 30 procentų. Dar daugiau, pastačius tokį atliekų deginimo monstrą, kasmet sudeginantį apie 150 000 tonų atliekų, tas rūšiavimas niekada ir nebeatsiras, turtingos, milijardinius pelnus turinčios tarptautinės korporacijos užkiš bet kokius politinius bandymus sumažinti degių atliekų kiekį. Lietuvos politikams, be abejo, dar anksti aiškinti Europos madas, jiems mada - deginimas. Tuo tarpu ES senai jau kalbama, jog pirmiausia per mokesčių politiką būtina pasiekti, kad atliekų susidarytų mažiau, kad liktų mažau ką deginti, o artimai ateičiai numatytas ir nulinių atliekų planas, kai deginti nebebus ką. Vokietijoje jau yra savivaldybė, kur įgyvendintas projektas ir jokių atliekų nelieka. Kai kur diegiama biomechaninė rūšiavimo sistema, kai po mechaninio rūšiavimo iš komposto išgaunamos dujos ir energija jau gaminama iš jų. Bet Lietuvoje gi diktuoja visagalis „verslas". Paverkia kokia verslininkų asociacija, kad brangs produkcija įvedus taros utilizavimo mokestį ir visus iškart įtikina. Per mokesčius galima pasiekti, kad atliekų mažėtų dvigubai, tuo tarpu deginimo gamyklos savo veiklą projektuoja į drastišką atliekų didėjimą. Reiškia jau sumanyta kaip ir ką reiks paveikti, kad tų atliekų nemažėtų. Dar daugiau, miestiečiai mato, kaip valstybė gražiai kontroliuoja LEZ'e esančius cheminius monstrus, kaip puikiai sukontroliuoja, kaip ten „nesmirda" ir kaip pietinei miesto daliai, Jakams bei Rimkams gražiai ir ramiai gyvenasi. Tegu meras eina į tuos rajonus ir kalbasi su žmonėmis akis į akį, o ne per laikraštį teisinasi. Tegu susitinka su apie Klaipėdą esančių sodų savininkais ir paaiškina gamyklos naudą gyvai. Tegu, ponai, globalaus kapitalo mylėtojai, nesipiktina, jog miestiečiai kuo toliau, tuo aštriau kels klausimus apie kvapus, naktinius išmetimus, atjungiamus filtrus, galimus atsarginius vožtuvus. Sakot nebūna taip? Ogi būna net ir ne nebrandžios demokratijos šalyse. Nesenai Vokietijoje Kirhenės mieste uždaryta atliekų deginimo gamykla „Termoselekt". Patikrinus paaiškėjo, jog įrengtas atsarginis vožtuvas, kuris išmeta nuodus aplenkiant brangius aktyvuotos anglies užpildus, taip sutaupant jų aptarnavimui būtinas ženklias pinigų sumas. Paaiškėjo, kad visi tie jų viešumo kompiuteriai, kurie žadami mums, rodė tai ką reikėjo o ne tai ką turėjo rodyt. Gerbiami, miestiečiai, sutinku, kad netikėtumėte nė vienu žaliųjų sakomu žodžiu, bet jūs šioje vietoje turite patys savęs paklausti, - „Ar tikite lietuviška kontrolės sistema, ar uždarytų pas mus tokią gamyklą, ar tikite, jog taršios įmonės LEZ'e kontroliuojamos preciziškai"? Žalieji atsakymą turi. Tikros situacijos mes nežinome, laboratorija bazuojasi Vilniuje, tačiau LNK televizijoje buvo parodytas reportažas apie arti tos laboratorijos esančią pavojingų atliekų deginimo gamyklą „Senovė". Įmonę įgalioti kontroliuoti ekspertai paskelbė aliarmą – įmonėje vykdoma neleistina veikla, išmetimai viršija protu suvokiamas ribas, įmonę skubiai būtina uždaryti. Įmonė sėkmingai veikia toliau, o kad siužetą parodžiusi televizija būtų paduota į teismą už šmeižtą – negirdėjome. Klaipėdos LEZ'e vienoje iš itin taršių įmonių buvo aptikta žymiai daugiau taršos šaltinių, negu nurodyta projekte, kuriam atliktas tas vadinamas poveikio aplinkai pseudo vertinimas. Įmonė turėjo būti stabdoma ir iš naujo parengti techninį projektą nurodant visus taršos šaltinius, iš naujo atlikti Poveikio aplinkai vertinimą, viešinimą, pristatymą visuomenei. Ar girdėjote, kad taip būtų padaryta? Kitas kartas buvo, kai ūkininkas pasiskundė, kad vienas taršos monstras sugadino jam gyvenimą, kad pablogėjo jo sveikata. Spėkit iš trijų kartų, ar ta įmonė pabandė tam žmogui padėti? Ne. Jis buvo paduotas į teismą už įmonės dalykinės reputacijos žlugdymą. „Žvejonei" teisme paliudijus apie pagrįstai prastą dalykinę įmonės reputaciją, ūkininkas teismą laimėjo. Štai, kas jūs laukia, gerbiami Klaipėdos miesto gyventojai. Jus nuodys, o vos cyptelėję keliausite į teismus. Konkrečiai įrodyti iš kurios gamyklos iki jūsų langų atskrido nuodų debesėlis – sunki užduotis net geriausiam advokatui. Beje, Klaipėdos meras bandė inicijuoti, jog atsirastų kokybiškos kontrolės laboratorija Klaipėdoje, parašė net raštą (jei neklystu, tai buvo G.Kirkilo laikai) vyriausybei! Kas skeptiškai žiūri į tokias „didžiules" pastangas, tegu pagalvoja, jog to niekas be jo net nebandė daryti, o esant globaliam sąmokslui paversti Lietuvą atliekų duobe blokuojant kokybiško taršos kontrolės mechanizmo atsiradimą, toks raštas prilygsta beveik žygdarbiui, nes gali sugriauti neoliberalizmo propaguotojų planus. Ims ir iš tiesu piliečiai išsireikalaus gerą, visuomenės prižiūrimą, kontroliuojančią laboratoriją Klaipėdoje, o jei dar ir teisės aktus limituojančius smarvę išleis, sudiev milijoniniams pelnams. Tą globalizacijos propaguotojų planą aš galiu įvardinti aiškiai – „Pelnas jiems, o teršalai ir vėžio epidemija mums". Todėl bet kas parašęs tokį raštelį, gali nebetikti į elito kompaniją, todėl neteigiu, kad valdžia nieko net nebandė daryti. Tik nepadarė, bet bandė.

Klaipėdos rajone onkologiniai susirgimai pagal skaičių nusileidžia tik širdies kraujagyslių ligoms. Todėl kitaip, kaip Majanmaru nepavadinsi šalies, kuri taršią pramonę įsileidžia net į Laisvosios ekonomikos zoną. Dar daugiau, jeigu cheminis monstras nepatenka į bemokestinę zoną, politinis elitas tą zoną taip pakoreguoja, kad naujai statomi gamyklos pastatai jau patektų į LEZ'ą. Kitaip tariant už paliekamus nuodus net mokesčių nenulupa, kuriuos galėtų panaudoti žmogiškam tos pačios pramonės „pagamintų" ligonių slaugymui ar numarinimui. Taip atsitiko su vienu chemijos gigantu. LEZ'as buvo taip praplėstas, kad naujai statomos linijos jau galėtų mokesčių nebemokėti. Todėl kas kaltina „Žvejonę" politiškumu, neapsirinka, žaliuosius ypač džiugina nauji demokratiniai ir nepartiniai judėjimai, kurie rodo, kad išprotėjusių a la liberalų išprievartauta Lietuva kyla į naują sąjūdį prieš mankurtus ir per savivaldos rinkimus darysimei viską, kad kuo daugiau rinkėjų sužinotų kokios partijos pasirašė po detaliu miestiečių ir rajono gyventojų dioksinizacijos planu.

Pasakysiu atvirai, man nuoširdžiai gaila tokio Lietuvos liberalizmo, kurio vienintelis pasiekimas per visą valdžioje buvimo laiką - tai tylus mokesčių pakėlimo palaiminimas, atliekų deginimo gamyklos atvedimas bei įstatymo siekiančio leisti neribotai užstatyti visus šalies gamtinius draustinius įnirtingas stūmimas Seime. Kaip tarė vienas garsus politinis apžvalgininkas – „Lietuvoje nebėra nė vienos idėjos, kuriose mes nebūtume sugebėję apdergti".

Gerbiamieji, kalbėkime atvirai. Atliekas generuojame visi ir jų utilizavimas visų problema. Be abejo, sąvartynas blogiausia išeitis, kažkas sąvartyną taip suprojektavo, kad jis per trumpą laiką jau užkištas, kažkas leido į jį vežti statybines atliekas, kažkodėl jis pastatytas per mažas .... . Kažkodėl per 15 nepriklausomybės metų savivaldybė neįgyvendino ambicingo atliekų rūšiavimo programos. Kažkas, kažkodėl, kažką ... . Todėl dabar turime problemą. Problemų daugiau negu norinčių jas spręsti. Todėl dabar tikrai paprasčiausia išeitis paleisti viską dūmais. Be abejo, su atliekom kažką daryti reikia. Bet deginimas nėra vienintelė išeitis, tiksliau tai brangi ir pati nesveikiausia išeitis. Darbo vietų skaičius kompiuterizuotoje įmonėje yra juokingas, o atliekų kiekis, kurį ketinama sudeginti, visiškai neadekvatus realiai situacijai. Išrūšiuoti 30 proc. yra labai neambicingas planas. Argumentai apie šilumos pigimą yra tikras žmonių gundymas parduoti sveikatą. Šiluma tikrai PIGS. Pamenat – „Būstai BRANGS"?. Atliekų deginimas yra vienas brangiausių atliekų tvarkymo būdų. 400 mln. investicija į gamyklą turės atsipirkti ir atpirksime tai mes. Bet kokiu atveju, nei šiluma, nei atliekų tvarkymas jau nepigs. Bet kokiu atveju, norint mažiausiai kenksmingu būdu tvarkyti atliekas, turėsime už tai mokėti ir tikrai ne mažiau negu šiandien. Civilizuotose šalyse žmonėms mokestis mažėja už kokybišką išrūšiavimą, o nerūšiuojantiems didėja, nes kažkas jų darbą turi padaryti. Tačiau paradoksaliausia yra tai, kad deginimas visiškai netvarko atliekų, tik jas perkelia į skirtingas vietas. Vienai tonai sudegintų atliekų susidaro ne tik į dangų išskrendantys dioksinai, furanai, sunkieji metalai, apie, bet ir 300 kg. pelenų, kuriuos reikia vis tiek išvežti į sąvartyną, o iš filtrų ir kaminų išvalytos atliekos tokios toksiškos, kad Lietuvoje jų net nėra kur dėti. Jas reiks eksportuoti. O kur dar apie 400 t. pelenų nusėsiančių visame rajone kasmet? Bet jei galima atliekas išvežti, galima ir įvežti, ar ne tokia mintis turi kilti paprastam, sveikam žemaičiui? Helsinkio komisija yra parengusi atliekų deginimo rekomendacijas, kurias kiekvienas galite nesunkiai rasti internete. O jos skamba paprastai, 850⁰C temperatūroje, kokią „Fortum"as žada mums, galima deginti tik tokias atliekas, kur chlorinto plastiko yra mažiau negu vienas procentas. Jeigu yra daugiau, deginimo temperatūra turi būti apie 1200⁰C laipsnius. Taip siekiama sumažinti itin pavojingų nuodų – dioksinų furanų išmetimus iki protu suvokiamo lygio. Tuo tarpu tiek gamintojai, tiek politikai užsispyrę įrodinėja savo.

Nejučia pagalvoji, na nejaugi už tuos kelis milijonus litų, kuriuos „Fortum" as pervedė gyventojų iškeldinimui iš LEZ'o taip jau viską ir galima parduoti? Ką gi, regis geriausiai laiko dvasią jaučia pranciškonai. Jų dėka Klaipėdoje dygsta onkologijos centras. Gimdymo centrų nestato niekas.