Du teisingumai: vienoks – G.Viederio į laisvę paleistam mafijoziui, kitoks – demokratijos siekiantiems Lietuvos piliečiams

Noriu pasidalyti keliais pastebėjimais iš šiandien Kauno apylinkės teisme vykusių teismo posėdžių, kuriuose konvejeriu, skiriant po pusvalandį ar kiek daugiau, buvo nagrinėjamos septyniems Garliavos šturmo dalyviams iškeltos administracinės bylos. Šiai grupelei „riaušininkų“ anksčiau iškeltos baudžiamosios bylos buvo nutrauktos, bet nubausti vis tiek siekiama – kad ir administracine tvarka.

Pirma teisiama Evelina Paltanavičiūtė-Matijošaitienė, prieš kurią tą gegužės 17-ąją buvo imtasi visiškai neadekvačių priemonių: ne prie durų stovėjusiai moteriai pirmiausia buvo pripurkšta antiriaušinių dujų, o tada specialusis policininkas, visiškai juodai apsirengęs ir apsišarvavęs įslaptintas smogikas iš Antiriaušinio būrio, ją pritrenkė korpusu, jau parklupusią policininkai ją apvertė pilvu žemyn ir, užlaužę rankas už nugaros, tyčia vilko grindiniu braukdami pilvu… (daugiau jos liudijimų skaityti čia).

Pirmiausia noriu pabrėžti – teismas iš esmės buvo neviešas, nes:

1. Visi korespondentai, nufotografavę posėdžio pradžią, išėjo, liko tik „Kauno diena“ ir delfi.lt korespondentai. Išties keista: o kur laisva žiniasklaida? negi jai tokie procesai neįdomu? Ir kodėl gi neveikia laisva rinka, laisva nuomonė, laisva žiniasklaida? Ar valdžia per ES įvairių programų viešinimui skirtas lėšas jau papirko daugumą žiniasklaidos?

2. Teisėjas vaizdo medžiagą rodė tik sau ir kaltinamajai bei jos atstovei. Paprašiau kaip teismo žiūrovas, kad būtų rodoma viešai, teisėjas atsakė, kad neva tai ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl mums, stebėtojams, jos matyti negalima (o tai ką čia mes visi veikiame teisme, jei dar tebesitęsia ikiteisminis tyrimas?). Klausiu: kodėl Trakų teisme, kai buvo nagrinėjama byla dėl analogiškų kaltinimų dėl piketavimo prieš sąvartyną, tai buvo rodoma per atneštą didelį ekraną visai salei? Teisėjas teatsako, jog mane pašalins iš salės už trukdymą.

3. Į kaltinamosios prašymą pateikti jai video iškarpas, teisėjas atsakė, kad neturi tokios techninės galimybės (gal išties reikia nupirkt ir teismui padovanoti programinę įrangą?).

Keletas epizodų iš Kauno apskrities policijos Analizės skyriaus komisaro Mindaugo Kabašinsko, apklausto liudytoju, apklausos. Pasirodo, Lietuvos Respublikos pareigūnas, kaip jis pats prisipažino, neskiria religinių giesmių nuo Lietuvos himno, todėl nežino, ką susirinkusieji giedojo. Kaltinamoji klausinėja toliau: ar policija ir specialusis būrys veikė pagal įkaitų vadavimo planą „Žaibas“, ar pagal riaušių malšinimo planą „Vėtra“? Šie planai skiriasi tuo, kad „Žaibo“ operacijos metu galima veržtis per žmones, purkšti dujas, juos mušti lazdomis, vilkti juos, taikyti kitas žiaurias priemones, nes tikslas – išgelbėti įkaito gyvybę iš GINKLUOTO pagrobėjo (-ų) rankų. Į šį, kaip ir praktiškai į visus kitus klausimus, pavyzdžiui: kaip kaltinamoji trukdė antstolei, jei buvo toli nuo durų? kokių konkrečių „teisėtų nurodymų“, už kuriuos bandoma nuteisti kaltinamuosius, ji nevykdė, atsakinėjo „Nežinau, neatsimenu“, ciniškai juokauja, išsisukinėja, net meluoja – kaltinamoji citavo jo ir kitų policininkų, apklaustų liudytojais, skirtingus, vienas kitam prieštaraujančius parodymus baudžiamojoje byloje. Ir taip elgiasi ne tik šis, bet ir kiti apklausiami policininkai. Toks policininkų-liudytojų išsidirbinėjimas, ypač jų patyčios iš kaltinamųjų, kurie iš esmės buvo tų pačių policininkų pavaldinių tąsyk brutaliai sumušti, sukelia didelį salėje esančių žmonių pasipiktinimą ir atsisuka prieš žiauriąją teisėsaugą.

Kadangi toks jų išsisukinėjimas taip akivaizdžiai trukdo gynybai, kad ją atliekančiai Kristinai Apanavičiūtei ir kaltinamajai E. Paltanavičiūtei-Matijošaitienei pavyksta išsireikalauti į kitą teismo posėdį iškviesti policijos generalinio komisaro pavaduotoją Renatą Požėlą, kad jis pats asmeniškai atsakytų į tuos klausimus.

Kitų kaltinamųjų procesai vyksta panašiai.

Gynyba pateikia raštiškus prašymus prijungti prie bylos aštuonis video įrašus, kuriuos darė policija ir galimai specialiosios tarnybos, nes prokuratūra, pateikdama kaltinimus, kruopščiai iškarpė jai nenaudingas, matyt, policijos brutalumą akivaizdžiai liudijusias vietas. Tokios prokuratūros ir policijos savicenzūros rezultatas: žiūrint į teisėjo ir kaltinamosios veidus bei girdint jų replikas, kai jie nusukę ekraną nuo žiūrovų stebėjo prokuratūros pateiktą video, buvo akivaizdu – įrodymų, kad kaltinamieji trukdė antstolei ar priešinosi pareigūnams, ten nėra ir visi kaltinimai iš esmės bliūkšta.

Beje, kažkodėl teisme nedalyvavo „drąsiosios“ prokuratūros atstovas. Į visus klausimus, kodėl nejudantys, nepuolantys, nesipriešinantys, nesantys ant antstolę lydinčio būrio kelio, t.y. niekaip negalintys antstolei sutrukdyti žmonės, buvo brutaliai mušami, jiems buvo purškiamos dujos iš didelių dujų balionų, kuriuos naudoja ne policija, o specialusis riaušių malšinimo būrys (policininkai naudoja tik mažyčius balionėlius), komisaras M.Kabašinskas atsakė vienu ir tuo pačiu teiginiu „visi policijos veiksmai buvo teisėti“.

Bendras įspūdis – Garliavos šturmui vadovavę ir žmones mušę policininkai jautė didelį pasitenkinimą mušdami ligotus, silpnus žmones, moteris, močiutes, senukus. Apima jausmas, kad tokias žiaurybes teisėsaugai padiktavo Lietuvą valdantis pseudoelitas, kuris nebegalėjo ištverti viešo intereso gynimo, tiesos, teisingumo ir demokratijos reikalaujančių žmonių.

Garliavoje mitinguojantys žmonės buvo pasirinkti tyčiniam žiauriam susidorojimui, kad visi nepatenkintieji valdžia išsigąstų. Todėl ir nebuvo daromas pareigūnų koridorius PRIVAČIAI antstolei praeiti – žmonės buvo mušami be jokio būtinumo, juo labiau kad pradžioje jų dalis šturmuotojų net buvo stumiama ne iš kiemo, o į jo vidų.

P.S. Pagal kai kuriuos šturmo elementus, taktiką ir taikytus metodus panašu, kad dalis Garliavos juodųjų smogikų yra tarnavę kariškiais Afganistane. Tai reikštų, kad Lietuvos pseudoelitas vykdė prieš savo piliečius praktiškai karinius veiksmus, kuriuos iki šiol tebelydi dezinformacinė propaganda daugumoje žiniasklaidos, kuriai valdantysis pseudoelitas (politologas Andrius Švarplys dalį jo vadina establishmentu) dosniai už tai atsilygina ES projektų viešinimui skirtomis lėšomis.

Ypač ciniška tai, kad Lietuvos teisėsauga pradeda labiau slėpti tiesą ir taikyti slaptumu dangstomą cenzūrą, nei tai darė sovietų valdžia (pavyzdžiui, video medžiagos slėpimas).

Tokiame kontekste Gintaro Beresnevičiaus uždusinimas policijos automobilio bagažinėje, Vytauto Pociūno mirtinas skrydis iš 9 aukšto, močiutės Agotos Ramanauskienės sumušimas iki komos, niekuo dėto Artūro Miščiokaičio suspardymas policijos komisariate (dėl plyšusio inksto ir kitų pažeidimų žmogus vos liko gyvas) – vis to paties valdžios karo prieš visuomenę mūšiai. Tik esant tokiam dezinformacijos srautui ir cenzūrai sunku suvokti, kurias žiaurybes specialiosios tarnybos ir teisėsauga daro elito nurodymu, o kur tiesiog elitas atsidėkodamas leidžia tarnyboms nebaudžiamai pasismaginti. Toks tam tikras nerašytas susitarimas: teisėsauga padės elitui malšinti tautą, o elitas nekontroliuos ir nesikiš į teisėsaugos bei specialiųjų tarnybų brutalumus ir „reikaliukus“, kad ir tokius kaip teisėjų viederių paleidžiamus mafijozius.

Taigi, teoriškai Lietuva yra ES narė, o realiai – teisėsaugos, specialiųjų tarnybų ir pseudoelito aljanso valdoma Bananų respublika.

P.P.S. Kristinos Apanavičiūtės, kuri gynė šiuos 7 asmenis, svarbios detalės atpasakojimas:

"Vyčio“ pareigūnas nesugebėjo paaiškinti, kam reikėjo šalinti iš kiemo Vaikšnorą, ir kitus aktyvistus, jeigu antstolė Vaicekauskienė jau buvo priėjusi prie namo durų, ir  šie žmonės visiškai nemaišė „vykdyti teismo sprendimą“.

Iš: http://www.facebook.com/notes/kristina-apanavi%C4%8Di%C5%ABt%C4%97/garliavos-%C5%A1turm%C4%85-gaubia-operatyvinio-sekimo-paslaptys/635190176509900