Įdomūs profesoriaus S.Girdzijausko pastebėjimai:
"modernusis didžiųjų nuodėmių sąrašas, Vatikano paskelbtas 2008 m., apima ir „... per didelį turtingumą ir veiksmus, dėl kurių daugėja vargšų". Investicinio godumo pagimdyta perprodukcija yra tokių vargšų multiplikavimo priemonė. Išeitų, kad, remiantis naujaisiais ekonominiais paradoksais ir katalikiškąja doktrina, galima teigti, jog vargstančiųjų procentas rodo verslininkų ir politikų, apskritai visuomenės elito, nuodėmingumo laipsnį. Kita vertus – tai nieko naujo... "
...
""Prisotintose rinkose neveikia įprastas rinkų savireguliacijos mechanizmas, kai didėjant pasiūlai mažėja pelningumas. Prisotintose rinkose yra atvirkščiai: prisotinimui (tuo pačiu ir perprodukcijai) didėjant pelningumas auga. Susiformuoja paradoksali situacija: gamybą reiktų mažinti, nes didėja perprodukcija. Tačiau pelningumas ne mažėja, o auga. Randasi naujų (dažnai nelabai mokių) pirkėjų, bijančių būsimo, dar didesnio pabrangimo. Rinka pagyvėja, suaktyvėja ateities sandoriai. Tačiau, ir tai yra svarbiausia, kad čia įsijungia spekuliantai, siekiantys vis gausėjančio pelno, nors žino, kad visai realiai gresia praradimai ir bankrotai. Palanki jiems ir formulė „kas nerizikuoja, tas negeria šampano..." – rizikuojame patirti krizę visi, o, sėkmės atveju, „šampaną geria" jie vieni. Kuo daugiau „šampano", tuo didesnis formuojasi burbulas, tuo kasama gilesnė krizės praraja. Žaidimas baigiasi burbului susprogus."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą