Kodėl Grybauskaitei buvo naudinga Lietuvos skolinimasis ne iš TVF.
Sprendimas brangiai skolintis finansų rinkose buvo naudingas pačiai D.Grybauskaitei. Būdama prezidentė ji 2010 metais į Vyriausybės vertybinius popierius, už kuriuos mokėtos solidžios iki 10 proc. palūkanos, investavo per 600 tūkst. litų (173 tūkst. eurų), 2011-aisiais – dar 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų), po metų – net 665 tūkst. litų (192 tūkst. eurų).
D.Grybauskaitė itin palaikė tuomet šalį valdžiusių konservatorių sprendimą 2008 metais prasidėjusios krizės metu nesiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir nesikreipti pagalbos į Europos Komisiją. „Paramos kreipiasi tik impotentai", – išdidžiai rėžė 2009-ųjų pavasarį prezidente tapusi politikė. Nors latvių ir lenkų, kurie kreipėsi į TVF paramos, ekonomika atsigavo sparčiau nei Lietuvos. Tuo metu mūsų valstybė buvo priversta platinti obligacijas už milžiniškas palūkanas, kurios kai kuriais atvejais viršijo ir 10 procentų per metus. Iš viso Vyriausybė 2009–2012 metais finansų rinkose pasiskolino 11,1 mlrd. eurų. Pernai Seimo sudarytos komisijos išvadose skelbiama, kad sprendimas nesikreipti finansinės paramos padidino viešojo sektoriaus išlaidas, pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 2,1 mlrd. eurų – vidutiniškai 0,6 procento bendrojo vidaus produkto kiekvienais metais per visą 2009–2018 metų laikotarpį. Toks vadovavimas neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgo laikotarpio didelio pelningumo obligacijų emisija.
Sprendimas brangiai skolintis finansų rinkose buvo naudingas pačiai D.Grybauskaitei. Būdama prezidentė ji 2010 metais į Vyriausybės vertybinius popierius, už kuriuos mokėtos solidžios iki 10 proc. palūkanos, investavo per 600 tūkst. litų (173 tūkst. eurų), 2011-aisiais – dar 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų), po metų – net 665 tūkst. litų (192 tūkst. eurų). Už tokius sprendimus mokėjo ir iki šiol moka tiek šalies verslas, tiek visi gyventojai. Likus vos kelioms dienoms iki 2009 metų Seimas nusprendė nukarpyti pensijas ir kitokias išmokas, pakeitė apie 60 su mokesčiais susijusių pataisų, kurios per krizę didino mokesčius
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/04/05/news/d-grybauskaites-pavarde-atstume-dali-aukotoju-verslininkai-neuzmirso-poziurio-i-juos-14343534/
Sprendimas brangiai skolintis finansų rinkose buvo naudingas pačiai D.Grybauskaitei. Būdama prezidentė ji 2010 metais į Vyriausybės vertybinius popierius, už kuriuos mokėtos solidžios iki 10 proc. palūkanos, investavo per 600 tūkst. litų (173 tūkst. eurų), 2011-aisiais – dar 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų), po metų – net 665 tūkst. litų (192 tūkst. eurų).
D.Grybauskaitė itin palaikė tuomet šalį valdžiusių konservatorių sprendimą 2008 metais prasidėjusios krizės metu nesiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir nesikreipti pagalbos į Europos Komisiją. „Paramos kreipiasi tik impotentai", – išdidžiai rėžė 2009-ųjų pavasarį prezidente tapusi politikė. Nors latvių ir lenkų, kurie kreipėsi į TVF paramos, ekonomika atsigavo sparčiau nei Lietuvos. Tuo metu mūsų valstybė buvo priversta platinti obligacijas už milžiniškas palūkanas, kurios kai kuriais atvejais viršijo ir 10 procentų per metus. Iš viso Vyriausybė 2009–2012 metais finansų rinkose pasiskolino 11,1 mlrd. eurų. Pernai Seimo sudarytos komisijos išvadose skelbiama, kad sprendimas nesikreipti finansinės paramos padidino viešojo sektoriaus išlaidas, pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 2,1 mlrd. eurų – vidutiniškai 0,6 procento bendrojo vidaus produkto kiekvienais metais per visą 2009–2018 metų laikotarpį. Toks vadovavimas neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgo laikotarpio didelio pelningumo obligacijų emisija.
Sprendimas brangiai skolintis finansų rinkose buvo naudingas pačiai D.Grybauskaitei. Būdama prezidentė ji 2010 metais į Vyriausybės vertybinius popierius, už kuriuos mokėtos solidžios iki 10 proc. palūkanos, investavo per 600 tūkst. litų (173 tūkst. eurų), 2011-aisiais – dar 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų), po metų – net 665 tūkst. litų (192 tūkst. eurų). Už tokius sprendimus mokėjo ir iki šiol moka tiek šalies verslas, tiek visi gyventojai. Likus vos kelioms dienoms iki 2009 metų Seimas nusprendė nukarpyti pensijas ir kitokias išmokas, pakeitė apie 60 su mokesčiais susijusių pataisų, kurios per krizę didino mokesčius
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2020/04/05/news/d-grybauskaites-pavarde-atstume-dali-aukotoju-verslininkai-neuzmirso-poziurio-i-juos-14343534/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą