JDJ ateina apversti lovio dugnu į viršų – tegu nagais pagramdo

Prieš oligarchiją Kaune protestavo tūkstančiai (su video)

2009 11 28 demokratija.eu

Šiandien į nepolitinio piliečių Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) surengtą antioligarchinį mitingą Kaune susirinko apie keturis tūkstančius dalyvių. Vienybės aikštė buvo užtvindyta, kaip ir prieš du dešimtmečius, kai vykdavo Sąjūdžio mitingai.

Mitingo pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos himnas, padėta gėlių prie Laisvės paminklo ir prie Nežinomo kareivio kapo, prisiminti ir rimties minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę. Kalbėjusieji mitinge ypač akcentavo būtinybę vienytis, nesitaikstyti su oligarchų ir korumpuotų politikų primetamais sprendimais, kurie šaliai yra ne tik nenaudingi, tačiau vedantys į pražūtį, skatinantys nusivylimą ir nepasitikėjimą valdžia, skurdą ir didžiulę emigraciją. „Pakovokime už tai, kad mūsų vaikai ir anūkai galėtų grįžti į Lietuvą", - ragino docentas Edvardas Satkevičius.

„Tėvynė nebus kitokia, jei jos nekursime, jei jos neginsime", - akcentavo JDJ Vilniaus skyriaus pirmininkas profesorius Juozas Žilinskas.

Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininko pavaduotojas akademikas Antanas Kudzys buvo tiesus ir kandus: „Nepretenduojame prie lovio, atėjome kaip tik lovio apversti dugnu į viršų – tegu nagais pagrando".

JDJ pirmininko Kęstučio Čilinsko nuomone, daugiatūkstantinis mitingas įrodo, kad Jungtinis demokratinis judėjimas perauga į antrąjį Sąjūdį - antioligarchinį. „Žmonės dar vasarą buvo įbauginti valdžios reakcijos į mitingus. Bet šiandien matyti, kad baimės jausmo nebėra. Žmonės ateina ne sau duonos kąsnio prašyti, o Tėvynę vaduoti iš oligarchijos grandinių. Ir labai svarbu, kad ne šiaip protestuojama, o priimami sprendimai, kurie padės atkurti konstitucinę tvarką", - teigė K.Čilinskas.

Mitinge vieningai buvo priimtos rezoliucijoms, kuriomis reikalaujama veržti diržus oligarchams, o ne studentams, darbuotojams, verslininkams ir pensininkams, reikalaujama "LEO LT", VST, kitų korupcinių sandorių panaikinimo ir valstybei padarytos žalos grąžinimo bei senaties termino panaikinimo ekonominiams ir korupciniams nusikaltimams. Rezoliucijose reikalaujama biudžetus formuoti pagal socialinio solidarumo principus, prokuratūros veiklumo, viešojo intereso užtikrinimo ir gynimo, siūloma įkurti piliečių renkamą valstybės tribunolą korumpuotiems politikams ir pareigūnams teisti:

 

J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui

Visiems Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Kaunas, 2009-11-28

REZOLIUCIJA

 

 Mes, Jungtinio Demokratinio Judėjimo narai ir šiai asociacijai formaliai nepriklausantys, tačiau Lietuvos ateičiai neabejingi piliečiai, susirinkę į mitingą Kaune 2009 m. lapkričio 28 d.:

 - konstatuodami, kad dėl Lietuvos Respublikos valdžios institucijų priimamų neteisingų sprendimų, krizė Lietuvoje smarkiai gilėja;

 - pabrėždami, kad šiuo metu priimami valstybinės svarbos sprendimai tarnauja ne visuomenės, o korupcijos ryšiais susietų politikų ir oligarchų klaniniams interesams;

 - protestuodami prieš vykdomą vadinamąją „diržų veržimosi" politiką ir tokios politikos rezultatus;

 - matydami kasdien didėjantį Lietuvos piliečių skurdą ir socialinę atskirtį bei grėsmingai augantį nedarbą;

 - smerkdami valdžios ketinimus, pseudo lygiavos principu ir toliau sunkinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių padėtį,

 

REIKALAUJAME:

 

1.             Atšaukti vadinamąsias "antikrizines priemones"–padidintą Pridėtinės vertės mokestį, mažinamas pensijas ir kitas gyvybiškai būtinas išmokas ir daugelį kitų, pripažįstant jų įgyvendinimo žalą Lietuvai;

2.             2010 bei vėlyvesnių metų valstybės biudžetus formuoti pagal socialinio solidarumo principus, o ne remiantis korumpuoto, socialiai neatsakingo kapitalo interesais;

3.             Panaikinti senaties terminą ekonominiams ir korupciniams nusikaltimams (įstatymo pataisą priimti per 2 mėn. nuo šios rezoliucijos priėmimo dienos);

4.             Panaikinti korupcinius LEO ir VST privatizavimo sandorius paskelbiant juos niekiniais ir grąžinant valstybei daugelio milijardų kapitalą (įstatymo pataisą priimti per 2 mėn. nuo šios rezoliucijos priėmimo dienos). LEO sandorio likvidavimo kaštus turi apmokėti šį sandorį                     iniciavę bei legalizavę valdininkai, sudaryti jų sąrašą ir viešai apie tai paskelbti. Jokiu būdu neužkrauti šių kaštų apmokėjimo LR piliečiams, niekuo nesusijusiais su to sandorio atsiradimu;

5.             Priimti įstatymą, apibrėžiantį viešojo intereso sampratą, įpareigojant prokuratūrą operatyviau ir nuodugniau ginti viešuosius interesus, nevilkinant bylų ir užtikrinant, kad jų nutarimai atitiktų protingumo kriterijus;

6.             Priimti įstatymą, kuriuo, iki Apskričių likvidavimo neužbaigus Žemės Reformos [toje jos dalyje, kas liečia žemės gražinimą teisėtiems jos savininkams], visiems tokio vilkinimo kaltininkams atimant teisę artimiausius 5 metus dirbti Valstybės tarnyboje;

7.             Sustabdžius Ignalinos AE, ženkliai didėja elektros kainos (nuo2010m jos padidėja beveik 30 %). Kadangi ES privertė uždaryti Ignalinos AE, todėl reikalaujame, kad LR Vyriausybė pradėtų vesti derybas su ES dėl elektros kainų padidėjimo padengimo iš ES, o ne iš Lietuvos piliečių lėšų;

8.             Priimti įstatymą, užtikrinantį konstitucinės teisės įgyvendinimą rinkti ir būti išrinktais į LR Seimą ir savivaldą ne tik per politines partijas (jų sąrašus), bet ir sudarant sąlygas asmeniskai kandidatuoti ar nuo grupės asmenų (visuomeninių pilietinių, kt. organizacijų).

9.             Priimti Seimo nario efektyvų veiklos stebėsenos ir atšaukimo mechanizmą;

10.                                       Seimo statutą prilyginti darbo kodeksui su aiškiai apibrėžta asmenine atsakomybe už priiimtus kolektyvinius sprendimus;

11.                                       Užtikrinti deramą ir efektyvų valstybės ir savivaldybių turto, mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo apskaitą bei valstybės kontrolę;

12.                                       Priimti įstatymą teisėjų atrankos ir skyrimo, teismų darbo, teisėjų atsakomybės bei jų darbo vertinimo sistemos pokyčių visuomenės ir tikrojo teisingumo naudai , viešumo ir skaidrumo, visuomenės įtraukimo, stebėsenos ir dalyvavimo šiame procese užtikrinimo ir garantijų;

13.        Įkurti piliečių renkamą valstybės tribunolą ekonominiams ir korupciniams nusikaltimams tirti ir personalizuojant juos padariusius politikus ir pareigūnus;

14.        Nemažinti alkoholio akcizo, netoleruoti ir stabdyti besaikį alkoholio vartojimą;

15.        Plėtoti dialogą su visų socialinių sluoksnių piliečiais, o ne dangstantis separatistiniais „nacionaliniais susitarimais" priiminėti sprendimus, palankius tik stambiajam kapitalui.

 

PRAŠOME:

 

16.        J.E. LR Prezidentės - 2009-11-27 Seime priimtą Sodros biudžetą nepatvirtinti kaip didinantį Lietuvos piliečių skurdą ir socialinę atskirtį bei dar labiau sunkinantį labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių padėtį.

Realizuodamas konstitucinę teisę dalyvauti valstybės valdyme, Jungtinis Demokratinis Judėjimas tęs savo veiklą pasinaudodamas visomis jam Konstitucijos ir įstatymais suteiktomis teisėmis ginant VISŲ Lietuvos piliečių interesus.

 

JUNGTINIO DEMOKRATINIO JUDĖJIMO PIRMININKAS K.ČILINSKAS

Vietoj atkūrimo - sumažintos sunaikintų vertybių pseudokopijos

Fotografijose – iki 1945 metų stovėjusi aukščiausia Klaipėdos bažnyčia ir siūlomas statyti naujas nepanašus į buvusiąją modeliukas.

N.P.: Valdovų rūmų atstatymas virto pseudokičinio Disneilendo tipo kūryba.

Klaipėdoje vietoj puikios, garsios ir įžymios bažnyčios grupė entuziastų nori statyti jos modelį, bet žymiai mažesnį ir nepanašų į autentišką.

Tačiau Šv.Jono bažnyčios tikram, autentiškam atstatymui, o ne mažesnio, nepanašaus į originalą modeliuko statybai yra pritarusi visuomenė 2008 07 24 d. vykusiame svarstyme, kuriame dalyvavo virš šimto žmonių.

Tai buvo plačiai aprašyta - žr. nuorodą „Vakarų ekspresas" 2008 07 29 d. „Paveldosaugininkai keičia Šv. Jono bažnyčios statybų planus" (www.ve.lt/?data=2008-07-29&rub=1065924810 ),.

Už autentiškos bažnyčios atstatymą pasisakė taip pat:

miestiečiai -„Klaipėda" 2008-05-16, „Jono bažnyčią atstatyti būtina";

visuomeniniai paminklosaugininkai – 2008 07 21 www.elta.lt/zinute_pr.php?inf_id=880059,

mokslininkai -  VE 2007 06 23 d. „Šv. Jono bažnyčia - Klaipėdos garbės reikalas„

taip pat ir patys liuteronai 2008 06 02 d.VE „Klaipėda nesiryžta žengti istorinio žingsnio":

„Tuo tarpu Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Moras apgailestauja, kad projektuojama nauja bažnyčia, o ne atstatoma senoji.. .."Žinoma, mes norėtume atstatyti šioje vietoje bažnyčią tokią, kokia buvo iki karo, tačiau mūsų mažai parapijai tai per didelis užmojis ir finansinė atsakomybė. Tiesa, lėšų tokiam projektui galima prašyti iš Europos Sąjungos fondų, tačiau tam reikia ir miesto valdžios pritarimo. Aš tokio suinteresuotumo nepastebėjau, Klaipėdos miesto valdininkai abejingi religiniam, kultūriniam ir istoriniam paveldui", - sakė dvasininkas.

Uostamiesčio vicemerė Judita Simonavičiūtė "Vakarų ekspresui" sakė, jog iniciatyvos teisė priklausė sklypo savininkams - Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijai, tad dabar ji esą turi tai, ką turi. O prašymo prisidėti ar tarpininkauti ieškant lėšų senosios bažnyčios atstatymui miesto valdžia negavusi. „

Todėl pasiūliau statyti tą nepanašų modeliuką ne autentiškos bažnyčios vietoje, o šalia – per kelis metrus - nesugadinant ateityje galimybės atstatyti 1945 m. nugriautą iki tol visiškai sveiką Šv.Jono liuteroniškąją bažnyčią. Nes senamiesčio specialus planas tai leidžia, o šalia autentiškos bažnyčios sklypo yra trys laisvi , dideli, neužstatyti sklypai.

Bet tokio pasiūlymo net nebandoma aptarinėti. Mano nuomonės straipsnio autorė nepaklausė, pacitavo dalį mano rašto, bet svarbiausią – apie siūlymą statyti šalia – praleido, nutylėjo.

Ironiška, kad straipsnyje minimi žmonės pacituoja mano neva pasakytus žodžius apie tai, kad Vyriausybė turi liuteronams duoti pinigų. Ir tada visi mane smerkia. Bet aš to nesiūliau. Aš siūliau, kad Vyriausybė duotų sklypą jų bažnyčiai pasistatyti. Bet manęs neklausia. Rašto svarbiausią dalį, kurioje aš siūliau prašyti ne pinigų, o sklypo, kruopščiai iškerpa.

Rusijoje toks veiksmas, kada norimas sukritikuoti žmogus nepaklausiamas, o jo neva pasakytus žodžius sukritikuoja kiti, vadinamas „čiornyj piar".

Klaipėdoje yra tokių specializuotų įmonių. Ir tokių autorių. Tik nesupratau, ką bendro turi geras laikraštis „Vakarų ekspresas" ir Rusijoje plačiai taikomas aukščiau aprašytas metodas.

Mano rašto praleistąją esminę dalį pacituosiu čia:

„Tačiau tas pats specialus planas leidžia šalia minėto sklypo esančiuose neužstatytuose sklypuose pvz. D27, 28, 31 ar šalia jų naują statybą, kuri atitinka Jūsų pateiktą projektą (keistųsi tik komunikacijų dalis ir tai nežymiai). Šių sklypų savininkas yra valstybė ir galėtų vieną iš jų ar kelis skirti liuteronų parapijos bažnyčios statybai kaip kompensaciją už sunaikintą šios bažnyčios turtą Lietuvoje."

Gaila, kad vietoje pernai jau pradėto visuomeninio vajaus dėl autentiškos bažnyčios atstatymo „Vakarų ekspresas" netikėtai pakeitė poziciją 180 laipsnių ir ... žemiau pateikiamame straipsnyje neatsirado vietos tokiam pasiūlymui aptarti, o vietoje to triuškinamas NIEKADA NIEKIENO JOKIA FORMA NIEKUR NEIŠSAKYTAS pasiūlymas gauti pinigų iš Vyriausybės NESUTEIKIANT GALIMYBĖS APKALTINTAJAM TOKIA BAISIA EREZIJA APSIGINTI:

Paveldosaugininkai "prispaudė" ir šventą Joną

Jurga PETRONYTĖ VE 2009 11 23 d.

Klaipėdos evangelikai liuteronai sukryžiavo ietis su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu dėl Šv. Jono bažnyčios statybos. Mat paveldosaugininkai neleidžia bendruomenei priklausančiame sklype Turgaus g. 24 statyti naujai suprojektuotos šventovės. Anot jų, čia gali būti tik atstatyta arba atkurta autentiška iki Antrojo pasaulinio karo stovėjusi bažnyčia. Tuo metu evangelikai liuteronai mano, jog šis draudimas - ciniškas, pažeidžiantis religinės bendruomenės interesus bei nuosavybės teisę.

Gavęs neigiamą Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio atsakymą dėl Šv. Jono bažnyčios atstatymo, Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenės aktyvas surengė apskritojo stalo diskusiją, kurioje išdėstė savo poziciją. [N.P. – įdomus „apvalus" stalas, kuriame dalyvauja tik viena pusė. Ir dar pavadino tai „diskusija", kai iš žemiau pateikiamų citatų akivaizdu, kad nebuvo jokio s diskusijos].

Pokalbyje dalyvavo Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Reinoldas Moras, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės vadovas Jurgis Aušra, Klaipėdos savivaldybės mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė, parapijos tarybos nariai Kazimieras Ruikys, Lilija Kuzminskienė, Arnold Piklaps, Arūnas Baublys ir kt.

Projektuota preciziškai

K. Ruikys: Bažnyčios projektas buvo rengiamas jau turint žemės sklypą, detalųjį planą, gavus, vėliau pratęsus, projektavimo sąlygų sąvadą.

L. Kuzminskienė: Organizavome du architektūrinius konkursus. Vienas įvyko 2003-iųjų lapkritį. Jame buvo nuspręsta, koks bus bažnyčios tūris, užstatymo plotas. Nubrėžtos gairės tolesniam projektavimui, tačiau nė vienas iš pateiktų 8 variantų negavo teisės toliau pratęsti projektavimo darbus. 2004 m. gegužę surengtas antrasis konkursas. Šio konkurso metu pirmenybė buvo suteikta architektės Elenos Nijolės Bučiūtės projektui. Pritarus Architektų sąjungai, buvo pradėti projektavimo darbai.

2005 metų balandžio, rugsėjo ir 2006 metų vasario mėnesį vyko trys vieši architektūrinės bažnyčios dalies pristatymai. Juose dalyvavo Architektų sąjungos nuolatinės komisijos nariai, tačiau posėdžiai buvo išplėsti ir buvo skelbiama, jog juose gali dalyvauti visi norintieji. Architektų komisija leido vykdyti darbus ir tada gavome pirmąjį projektavimo sąlygų sąvadą. Be to, suderinome architektūrinį projektą su miesto vyr. architektu, savivaldybės Paveldo skyriumi ir Kultūros paveldo departamentu.

Projektavimo darbai ilgai užtruko todėl, kad keitėsi įstatymai. Be to, buvo labai atsakingai pažvelgta į bažnyčios akustiką. Užtruko priešgaisrinės saugos, inžinerinių tinklų derinimai.

Šiuo metu vykdoma projekto ekspertizė ir pabandėme iš anksto suderinti projektą su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu, kadangi manome, jog šis projekto etapas baigtas. Į uostamiesčio paveldosaugininkus kreipėmės šių metų rugpjūčio pradžioje. KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio pasirašytą atsakymą gavome spalio pabaigoje, po antro užklausimo. Atsakymas - neigiamas.

J. Simonavičiūtė: Evangelikų liuteronų bendruomenė atgavo žemės sklypą ir ji yra laisva nuspręsti, ką daryti šiame sklype. Savivaldybė neketina įsakinėti, kaip ši bendruomenė turi elgtis.

Jeigu kyla kokių nors problemų, mes pasiruošę padėti jas spręsti. Jeigu mieste dar viena religinė bendruomenė turės savo bažnyčią - mes tik džiaugsimės. Iš mūsų pusės niekada nebuvo jokių vilkinimų ar prieštaravimų tokios bažnyčios atsiradimui.

Kreipsis į teismą

J. Aušra: Jono bažnyčia jau buvo atstatyta tris kartus. Kiekvieną kartą vis kitokia.

Tris kartus parapijai buvo leista nuspręsti, kokią bažnyčią statyti ar atstatyti, o dabar - ne. Kodėl vienas biurokratas turi teisę nuspręsti už parapiją, ko jai reikia?

Antras loginis klausimas - kurio laikmečio bažnyčią paveldosaugininkai norėtų atstatyti?

A. Baublys: Paveldosaugininkai labai nori "prisirišti" prie vieno amžiaus, tačiau miestas keičiasi. Sutinku, jog reikia kovoti, kai griaunamas paveldas, kaip buvo nugriautas "Lūjos" pastatas, tačiau Jono bažnyčios situacija - kitokia.

J. Simonavičiūtė: Miestas keičiasi ir kiekviena karta jame palieka savo pėdsakus. Kas gali pasakyti, kas vertingiau: ar dabar Teatro aikštėje stovinti Anikė, ar kadaise šioje vietoje buvę Klaipėdos pilies ravelinai, kuriuos, atstatant pilį, paveldosaugininkai gali reikalauti atkurti? Asmeniškai man vertingesnė yra Anikė.

R. Moras: Kodėl norima išgrūsti evangelikus liuteronus iš vietos, kuri visada buvo jų? Kyla abejonė, ar paveldosaugininkų reikalavimai nėra susiję su kokiais nors interesais į šį itin vertingą senamiesčio sklypą?

J. Simonavičiūtė: N. Puteikis pasiūlė bendruomenei kreiptis į Vyriausybę ir prašyti, kad būtų atstatyta autentiška Jono bažnyčia, kaip atlygis už pokariu šiai bendruomenei padarytą skriaudą. Taip pat, kaip žydai kovojo dėl savo turto ir atsikovojo. Išties, tai - skaudi tema, tačiau Klaipėdos evangelikai liuteronai nemano, jog ekonominio sunkmečio metu galėtų reikalauti iš Vyriausybės, ar iš miesto, iš visų mokesčių mokėtojų lėšų bažnyčiai pastatyti. Visus tris kartus šią bažnyčią parapija atstatė savo lėšomis. Tokia šios bendruomenės pilietinė pozicija.

A. Baublys: N. Puteikis tokiais pareiškimais pažeidžia nuosavybės teisę, demonstruoja bendražmogiškų vertybių nesupratimą ir cinizmą, nes Šv. Jono bažnyčios idėja - susitaikinimas tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos. [N.P.: Iki šiol apie teisę statyti senamiesčiuose ką nori ir jei neleidžia , tai putoti apie prigimtinių konstitucinių teisių pažeidimus leisdavo sau  vien tik įžūlesni verslininkai, o čia jau rimtas papildymas iš universiteto mokslininko pusės].

R. Moras: Projektą, kad ir su neigiama paveldosaugininkų išvada, teiksime svarstyti nuolatinei statybos komisijai, tačiau neketiname tylėti. Neatmetame galimybės dėl pažeistų religinės bendruomenės interesų kreiptis tiek į vietinius, tiek į tarptautinius teismus.

Nenori amžiaus statybos

A. Piklaps: Svarbus bažnyčios tikslingumo klausimas. Evangelikų liuteronų parapija Klaipėdoje šiuo metu turi apie 1200 narių. Tokiai nedidelei parapijai nėra prasmės statyti tokią didelę bažnyčią, kokia buvo tais laikais, kai šio tikėjimo žmonės sudarė miestiečių daugumą. Klaipėdoje jau yra dvi didelės bažnyčios, kurių statyba užtruko kelis dešimtmečius ir dar nesibaigė. Mūsų bendruomenė nenori pradėti trečios amžiaus statybos. Mums reikalingas nedidelis, tačiau pagal paskirtį naudojamas pastatas.

J. Aušra: E. N. Bučiūtės suprojektuotos Jono bažnyčios paskirtis būtų daugiafunkcinė. Kaip ir Juodkrantėje, Nidoje veikiančiose evangelikų liuteronų bažnyčiose, joje vyktų ne tik pamaldos, bet ir akademinės muzikos koncertai, veiktų biblioteka. Galėtų būti eksponuojama tai, kas išliko vertingo iš anksčiau veikusios bažnyčios. Projekte numatyta ir turistams patraukli funkcija - pakilimas liftu į bokštą, kuriame būtų įrengta apžvalgos aikštelė.

Suprojektuota bažnyčia išlaiko senosios ikikarinės bažnyčios stilistiką, tačiau yra mažesnė. Bokštas buvo 75 metrų aukščio, dabar - 45 metrų. Proporcingai sumažinta ir visa bažnyčia. Pagrindinis kriterijus - funkcionalumas. Viduje numatyta 400 sėdimų vietų salė - tai yra dvigubai daugiau nei turime dabar.

Beje, vokiečiai, pamatę šį projektą mus kritikavo, kad bažnyčia - dar per didelė. Didelės statybos - jau praeityje. Nei lenkai, nei vokiečiai, nei skandinavai jau nestato didelių bažnyčių.

K. Ruikys: Atstatyti tokios bažnyčios, kokia stovėjo prieš karą, nepajėgs dar kelios kartos. Vien jos tyrinėjimo darbų kaina prilygtų dabar suprojektuotos bažnyčios vertei.

 

Iš KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio rašto

 ... Jūsų projektuojamo sklypo reikalavimai yra nustatyti specialiajame plane - Klaipėdos m. tarybos 1997 03 20 sprendimu nr. 28 "Klaipėdos senamiesčio teritorijos sklypų suplanavimo projekte". Jame sklypo Turgaus g. 24, Klaipėdoje režimas yra nustatytas A99* aprašyme "tik Šv. Jono bažnyčios atstatymui". Klaipėdos teritorinis padalinys neturi duomenų, kad šio specialiojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusiuose teisės aktuose būtų atskleista sąvoka "atstatymas".

Galime daryti motyvuotą prielaidą, kad plano rengėjai naudojosi bendrine žodžio "atstatymas" prasme, kuri nurodyta lietuvių kalbos žodynuose. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas - Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2005. - www.lkz.lt) žodį "atstatyti" aiškina kaip vėl pastatyti, atkurti: A. sugriautą namą, miestą. / sngr.: Trobas atstatė". Sinonimų žodynas (Liberis Antanas, V., Lietuvių kalbos institutas, 20020 žodžio "atstatyti" sinonimą pateikia žodį "atkurti". "Atstatymo" sąvoka iš esmės neprieštarauja 2004 m. priimto LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo sąvokai "atkūrimas". /.../ "Atkūrimas" - neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtinais atvejais pagal nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštovaizdžio darbus. Atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai".

Remiantis turima sklypo Turgaus g. 24 Klaipėdoje istorine, architektūrine, urbanistine ikonografine medžiaga, atstatyti arba atkurti šiame sklype galima tik iki antro pasaulinio karo šiame sklype stovėjusią bažnyčią, o ne mažesnę jos kopiją ar mažesnį panašų modelį.

"Klaipėdoje įstatymai negalioja"

Dainius ELERTAS, Klaipėdos kultūros paveldo tarybos prie Kultūros paveldo departamento pirmininkas

E. N. Bučiūtės projektas būtų neblogas, tačiau realizuoti jį numatytoje vietoje teisiškai neįmanoma. To neleidžia paveldosaugos įstatymai. Vienas iš argumentų yra tai, jog šiame sklype yra įteisinta kapavietė. Tad šiame sklype negalima jokia nauja statyba.

[N.P.: D.Elerto teigimu, jis duodamas interviu, naudojo įstatyme esančią sąvoką  - t.y. „kapinės". Sąvokos pakeistos neatsitiktinai. Nes ant kapinių statyti negalima, o ant kapavietės – galima. Toks pats manevras jau buvo daromas, kai prieš porą metų po slapyvardžiu pasislėpęs asmuo (tai buvo ne VE žurnalistas/ė, o vienos pijarinės kompanijos, kurios specializacija  - pilkasis ir juodasis pijaras  - darbuotoja slapyvardžiu Daiva VALAITYTĖ aiškino, kad buv.saldainių fabriko vietoje galima ir būtina statyti gyvenamąjį namą, nes šventoriuje nebuvo kapinių, o tik atskiri pavieniai atvejai  - net ne kapavietės, o „atvejai".

VE 2007 10 20 d.  „Po visuomenininkų šurmulio – tyrimas" - visuomeniniai paminklosaugininkai paskundžia neteisėtą leidimą statybai (nėra KPD parašo Nuolatinės komisijos posėdžio protokole). Tada į sceną žengia Daiva VALAITYTĖ, kuri VE 2007 10 31 d. straipsnyje "Jono namai" ženklins naują Klaipėdos raidos etapą" triuškinte sutriuškina pseudoistorines neva tai visuomeninių paminklosaugininkų insinuacijas: „Archeologas dr. Gintautas Zabiela teigia, jog jų tirtoje buvusio Saldainių fabriko teritorijoje kapinių nebuvę... [N.P.: už 7 dienų pasirodžiusioje publikacijoje nurodyti 172 kapai  - VE 2007 10 27 d. „Senieji klaipėdiečiai laukia poilsio vietos"]. ...Teiginius, jog sklype Turgaus g. 37 galėjusios būti kapinės, neigia ir istorinės sklypo ekspertizės išvados. Istorikė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, ekspertė Janina Valančiūtė konstatuoja, jog ...istorinių rašytinių ir kartografinių šaltinių apie sklypo teritorijoje veikusias miesto kapines nerasta".

Juokinga, o gal graudu, apmąstant apie nekilnojamo turto ir pinigų burbulo įtaką paminklosaugai skaitant aukščiau cituojamą opusą, nes kapinės, kurių toje vietoje „neranda" archeologas G.Zabiela ir istorikė J.Valančiūtė yra labai aiškiai pažymėtos ... specialiajame Klaipėdos senamiesčio paminklosaugos plane. Vadinasi ten statyti nebuvo galima.

Keista, kad kaip ir tąsyk, ir šį kartą kaitaliojami terminai.].

Leidimą ją projektuoti proceso pradžioje buvo davęs tuometinis Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Algirdas Gintaras, kuris vėliau buvo atleistas dėl to, kad netinkamai ėjo pareigas.

Bažnyčios statybos komitetas naudoja žodį "atstatymas", tačiau jis neatitinka turinio. Susitikimuose su bendruomene buvo pateikta keletas alternatyvų realizuoti projektą gretimuose sklypuose, atiduoti bendruomenei ant vienos iš buvusių Jono bažnyčių pamatų ir bažnyčių neteisėtai pastatytus Jono apartamentus, atstatyti prieškarinės bažnyčios bokštą ar altorinę dalį. Variantų gali būti įvairių, svarbiausia - neužkirsti galimybės atstatyti Jono bažnyčią.

Kodėl tai verta daryti? Atlikti tyrimai pabrėžia išskirtinę prieškariu Klaipėdoje stovėjusios bažnyčios reikšmę ne tik religine, architektūrine, menine prasme, bet geodezijos bei kartografijos srityse.

Jono bažnyčia reikšminga buvo ne tik todėl, kad ją projektavo vienas garsiausių Europoje architektų Štiuleris. Jos bokštas buvo ne tik orientyras laivams, bet ir vienas iš orientyrų nustatant žemės elopsoidą bei taškas, kuris padėjo sujungti skirtingas Rusijos ir Vakarų Europos kartografijos sistemas.

Įvertinus šias vertes, Šv. Jono bažnyčios atstatymas su papildomomis funkcijomis gali būti reikšmingas ne tik evangelikų liuteronų bažnyčiai, Klaipėdos miestui, bet ir valstybiniu mastu, tačiau toks procesas gali prasidėti tik bendro sutarimo, o ne prieštaravimo būdu.

Dabar bendruomenė prieštarauja, o savivaldybė, kuriai atstovaujanti vicemerė ir evangelikų liuteronų bendruomenės narė Judita Simonavičiūtė painioja viešuosius bei privačius interesus, proteguoja Bučiūtės projektą. Kodėl? Nežinau. Kodėl miesto vyr. architektas Almantas Mureika pasirašė sutikimą statyti Jono apartamentus? Juk jis matė senamiesčio schemą ir puikiai žinojo, jog toje vietoje buvo kapavietė. Vienintelis paaiškinimas, jog čia - Klaipėda. Čia Lietuvos Respublikos įstatymai negalioja. Tokia yra mūsų miesto specifika. Tenka dėl to tik apgailestauti.

Vilniaus mero ir jo svitos kelionė į Kiniją kainavo 14 tūkst. litų

Karikatūristas apie prabangą krizės metu - R.Daukanto karikatūrų blogas www.daukantas.com - Pagrindinio socdemo bastionas kol kas dar neužimtas…

N.P.: nekomentuosiu, nes pritrūkau žodžių, bet iš kitos pusės čia ir be komentarų viskas visiems yra daugiau, nei aišku. Už panašius komentarus jau turiu penkis ar šešis partinius papeikimus, vietoj dar vieno papildomo už viešą negerovių kritiką gali išmesti iš TS-LKD, ko aš nenoriu, nes ji vis vien yra geriausia. Bet juk jūs, turbūt, puikiai suprantate, ką norėjau pakomentuoti apie šią kelionę.

Gražus įvairių partijų draugystės ir bendro, konstruktyvaus sutarimo pavyzdys, ar ne? Tik ko po to stebėtis, kad partijų kaip institucijų reitingai krenta, o nevyriausybinių nepartinių susivienijimų, pvz. žaliųjų, Jungtinio demokratinio judėjimo ir kitų panašių reitingai kyla

Vilniaus mero ir jo svitos kelionė į Kiniją kainavo 14 tūkst. litų

Laura Čyžiūtė l.cyziute@diena.lt , 2009-11-17, 10:59

Nors buvo žadėta, kad Vilniaus valdžios kelionė į Kiniją miestui nekainuos nei lito, visgi iš biudžeto komandiruotei atriekta 14 tūkst. litų. Esą tai menkutė dalis, lyginant su išlaidomis, kurias apmokėjo Kinija.

Išvyko net su antromis pusėmis

Portalas rašė, kad parėjusią savaitę Vilniaus meras Vilius Navickas su žmona bei dar 9 asmenimis visą savaitę viešėjo Kinijoje. Ten vyko tarptautinė susigiminiavusių miestų konferencija. Į tolimą kelionę V.Navickas susiruošė ne vienas – su žmona Jolanta bei nemenka palyda.

Kartu vėlyvą šeštadienio rytą į Kiniją per Suomiją išskrido ir vicemeras Romas Adomavičius [N.P.: jis yra socialdemokratas], savivaldybės konservatorių frakcijos vadovas Raimundas Alekna su žmona Dalia, savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėjas Žilvinas Abaravičius, savivaldybės bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba" direktorius Renatas Dūdonis ir dar keturi verslininkai, nieko bendra neturintys su Vilniaus miesto savivaldybe. Jų tarpe – Lietuvos-Kinijos prekybos asociacijos generalinis direktorius Rokas Radvilavičius, asociacijos tarybos narys Zhao Xinzhen, bendrovės „E.L.L. Nekilnoj amas turtas" generalinis direktorius Aidas Blėda ir bendrovės „Ditis" vadovas Ričardas Sablovksis.

Prieš savaitę savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyrius tvirtino, kad iš miesto biudžeto lėšų apmokama tik mero, vicemero,  konservatorių frakcijos seniūno bei Užsienio ryšių skyriaus vedėjo kelionė. Tačiau esą ir šias išlaidas vėliau turėjo apmokėti kviečiančioji pusė – konferencijos Kinijoje organizatoriai. Politikų žmonos bei verslininkai komandiruotės išlaidas esą dengėsi patys.

Žadėjo, kad miestui nieko nekainuos

Antradienį paaiškėjo, kad dalį Vilniaus valdžios kelionės išlaidų teko apmokėti ir iš miesto biudžeto. Nepaisant to, kad savivaldybės biudžetas kiauras kaip rėtis, kad valdžią slegia šimtamilijoninės skolos bendrovėms už tiekiamas būtiniausias paslaugas, komandiruotei buvo atrėžta 14 tūkst. litų.

V.Navicko tikinimu, šios išlaidos Vilniui atsipirks su kaupu. Mat Kinijos plėtros bankas parodė susidomėjimą nacionalinio stadiono finansavimu. Kitos bendrovės taip pat esą domisi investicijomis ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoje, vystant infrastruktūros objektus.

„Mums yra daug ko iš jų pasimokyti ekonomikos, metro, transporto sistemų srityse. Daugeliui gali atrodyti, kas ta Kinija. Tačiau jie vystosi labai sparčiai, remdamiesi mokslu, naujomis technologijomis. Verta pabrėžti, kad daugelis pasaulio miestų savivaldybių jau turi ten atstovybes, jos dirba ieškant kontaktų, bendradarbiavimo ekonomikoje, finansuose. Kas galvoja apie ateitį, galvoja apie bendradarbiavimą su Kinija. Jūsų ir mūsų bendradarbiavimas gali būti tam tikru tiltu ir Lietuvos ekonomikoje", - teigiamas komandiruotės puses vardijo meras.

Mitinguojantys alytiškiai reikalavo, kad diržus veržtųsi oligarchai

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mitinguojantys-alytiskiai-reikalavo-kad-dirzus-verztusi-oligarchai.d?id=25977949

ELTA

--
Naglis Puteikis
www.puteikis.lt; tel. 8-652-76250
www.facebook.com/puteikis

Klaipėdos savivaldybė nenori laikytis paminklosauginių įstatymų

N.P.: Makete pavaizduotų dalies gynybinių įrengimų artimiausiu metu nepavyks atkurti, nes savivaldybės vadovaujami statybininkai dalį Klaipėdos piliavietės krantinių už kelis mln.Lt sukalė ne projekte numatytose gynybinių griovių pakraščiuose, o jų viduryje (per 40 metrų į šoną). Savivaldybė šį skubėjimo broką vadina geru, teigiamu ES pinigų įsisavinimu (pasisavinimu?).

Ambicijos žlugdo Klaipėdos projektus

„Vakarų ekspresas" 2009 11 21 Vaida JUTKONĖ

Uostamiesčio savivaldybė sulaukė Lietuvos verslo paramos agentūros rašto, kuriame teigiama, jog paraiška dėl uostamiesčio piliavietės yra atmesta ir Klaipėda negali pretenduoti į 20 mln. litų šio objekto atkūrimo darbams.

Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento direktoriaus Ričardo Zulco teigimu, už neigiamą agentūros atsakymą reikėtų "dėkoti" Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritoriniam padaliniui, kuriam vadovauja Naglis Puteikis.

"Prieš metus mes pradėjome rengti galimybių studiją. Sausį Ūkio ministerijoje vyko pasitarimas, kuriame buvo patikinta, kad KPD prisidės prie šių projektų įgyvendinimo. Per tą laiką iš mūsų pusės buvo daroma daug veiksmų, tačiau jie visi atsimušdavo į kliūtis, kurias kėlė KPD Klaipėdos padalinys. Dėl sąlygų išdavimo piliavietės atstatymo techniniam projektui į KPD kreipėmės birželį, o atsakymą gavome tik spalį. Nebeliko laiko paruošti projektą. Būtent dėl to, kad nepateikėme šio projekto, mūsų paraiška ir buvo atmesta", - sakė R. Zulcas.

Kadangi šį klaipėdiečių projektą agentūra atmetė, liko vienintelė galimybė dėl finansavimo kreiptis į kitas europines programas. Anot R. Zulco, 20 mln. litų, turėję atitekti piliavietės atstatymui, dabar bus paskirstyti kitiems Lietuvos miestams.

Šis finansinis smūgis sustabdė ir archeologinius darbus piliavietės teritorijoje.

"Architektų ir Klaipėdos paveldosaugininkų nesusikalbėjimas yra didžiulė problema. O mes, savivaldybė, tampame situacijos įkaitais", - kalbėjo R. Zulcas.

Už 20 mln. litų, anot jo, tikėtasi atstatyti pilies gynybinius įtvirtinimus, įrengti konferencijų sales, muziejaus patalpas.

Grėsmė prarasti ES struktūrinių fondų paramą iškilusi ir kitiems savivaldybės planuojamiems projektams - buvusio tabako fabriko rekonstrukcijai (9 mln. litų) bei Etnokultūros centro kiemelio dangos bei įrangos atnaujinimui (1 mln. litų).

Apie nesprendžiamą ir nesibaigiantį konfliktą tarp institucijų savivaldybė yra informavusi visus aukščiausius šalies vadovus. Buvo sudaryta komisija, tačiau iki šiol nesulaukta jokių išvadų, kodėl žlunga paveldosaugininkų akiratyje esantys projektai.

 

"Savivaldybė nenori laikytis įstatymų"

Naglis PUTEIKIS, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio vadovas

Dėl sąlygų išdavimo savivaldybė iš tiesų į mus kreipėsi birželį. Mes jiems atsakėme per 9 darbo dienas, jokių terminų nepažeidėme. Nurodėme įvykdyti ne mūsų sugalvotas sąlygas, bet tas, kurios parašytos įstatyme.

Norint atstatyti kultūros paminklą reikalingi apibendrinantys moksliniai tyrimai, pagrįstumas, tikslingumas ir visuomenės pritarimas. Jie mokslinių tyrimų nepateikė ir nenurodė, kaip ruošiasi sužinoti visuomenės nuomonę.

Šiuos reikalavimus Seimas įrašė į Kultūros paveldo įstatymą. Savivaldybė pusę metų reikalavimų nevykdė. Kelis kartus raštu siuntėme priminimus, tačiau atsakymų nesulaukdavome. Galiausiai valdininkai nusileido, atsisakė piliavietės teritorijoje visokių "disneilendų" ir "legolendų" elementų. Kai jie įvykdė įstatymu apibrėžtus reikalavimus, mes pasirašėme.

Teigdami, jog dėl departamento Klaipėdos padalinio pavėluoto atsakymo vėlavo parengti techninį projektą, kai kurie savivaldybės specialistai klaidina gyventojus ir spaudą. Mano žiniomis, priežastis yra kita. Ūkio ministerijai savivaldybė nepateikė garantinio rašto įrodančio, kad kitų metų liepos 1 dieną jie turės parengtą techninį projektą.

Projekto rengėją savivaldybė nustatė dar vasarą - konkursą laimėjo Klaipėdos miesto savivaldybės vyriausiojo architekto Almanto Mureikos žmona. Ji už darbą pareikalavo milijono litų. Tai išmušė Savivaldybę iš vėžių, nes suma, sutikite, pakankamai įspūdinga. Kadangi nesusiderėta dėl sumos, konkurso laimėtoja pasakė, jog už tokią sumą iki liepos 1 dienos projekto nepadarys. Kadangi nesugebėjo susiderėti, neturėdama pasirašytos sutarties savivaldybė negalėjo pateikti jokio garantinio rašto Ūkio ministerijai.

I.Degutienė atsiprašė už Seimo narių netinkamai naudotas parlamentines išlaidas

Karikatūroje – ‚Sunki ta seimo narių ‚duona', oi sunki' – Ryto Daukanto karikatūrų blogas www.daukantas.com, skelbiama autoriaus sutikimu.

N.P.: malonu, kad atsiprašė, nes atsiprašymai dėl klaidų yra labai retas žvirblis tarp arogancijos erelių  Lietuvos politikoje:

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/lietuva/i-degutiene-atsiprase-uz-seimo-nariu-netinkamai-naudotas-parlamentines-islaidas-249205

Seimo pirmininkė, konservatorė Irena Degutienė atsiprašė žmonių dėl Seimo narių netinkamai naudotų parlamentinių išlaidų.

"Dabar aš visų Seimo narių vardu norėčiau atsiprašyti žmonių už tas klaidas, kurias mes padarėme, už tai, kad mes įskaudinome galbūt žmones su savo ne visai tinkamu elgesiu Seime", - trečiadienį Žinių radijo laidoje "Pozicija" sakė Seimo pirmininkė.

Parlamentarės nuomone, netinkamai parlamentines lėšas naudoję Seimo nariai patys turėtų atsiprašyti visuomenės.

I.Degutienė pripažino, kad institucijos Seime netinkamai žiūrėjo į šią problemą.

"Iš tiesų mes esame sugriežtinę tvarką, jeigu tos (parlamentinės - BNS) lėšos panaudotos netinkamai. Finansų departamentas, sakyčiau, irgi aplaidžiai žiūrėjo priimdamas čekius, kur visai pagal aprašą nepriklauso išmokėti tuos pinigus, toliau Etikos ir procedūrų komisija (EPK)... Valdyba griežtai nusprendė, po to kai EPK kartu su Finansų departamentu Seimui išnagrinėjo neteisėtą lėšų panaudojimą, kad reikės išskaičiuoti iš Seimo nario algos tas lėšas", - sakė Seimo pirmininkė.

Jos nuomone, šiuo metu Seime yra 5-10 parlamentarų, kurių veiksmus, anot I.Degutienės, sunku suvokti.

"Aš tikrai nenorėčiau sakyti, kad visi 141 Seimo narys yra nesąžiningi, nedori, nepadorūs ir nekuklūs, bet yra kokie 5-10 žmonių, kurie iš tikrųjų kartais net negali suvokti, kodėl pasielgia vienaip ar kitaip. Per tai bendras Seimo vaizdas yra toks nepriimtinas", - Seimo darbą komentavo I.Degutiene.

N.Puteikiui – kaltinimai dėl 20 mln. litų

N.Puteikiui – kaltinimai dėl 20 mln. litų

N.P. 1 nuotraukoje  - Valdovų rūmai 2 ar Legolendas –Disneilendas? Dėl Klaipėdos piliavietės savivaldybės politikai ir valdininkai negali apsispręsti, kurio amžiaus maketą atstatinėti - XVI, XVII, XVIII, ar XIX – o jie visi tarpusavyje skiriasi iš esmės.

2 foto- 20 mln.Lt vertės 25 m aukščio - 8 a. montras - Kultūros fabrikas-inkubatorius sm.ir vidut.verslui Klaipėdoje. Maketas. Dešinėje  -milžiniškas  garažas. Planuojama statyti KLP senamiestyje. Nėra saiko ir per daug turima  pinigų?

Kl.lt,  2009 11 20;  „Klaipėda" 2009 11 21 Virginija Spurytė

Klaipėdos savivaldybė negaus 20 mln. litų atkurti piliavietę, nes buvo atmesta paraiška gauti finansavimą iš ES fondų. Valdininkai pirštu rodo į Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vedėją Naglį Puteikį, kuris esą ir yra kaltas dėl šios situacijos.

Kalti paveldosaugininkai

Uostamiesčio savivaldybė šią savaitę gavo Lietuvos verslo paramos agentūros atsakymą, jog pirmą kartą yra atmestos dvi pateiktos paraiškos ir iš ES struktūrinių fondų nebus skirta 20 mln. litų atkurti piliavietę.

Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas neįvardino tokios situacijos kaltininkų pavardžių, tačiau patikino, kad tai - KPD Klaipėdos teritorinis skyrius.

Paraiškos buvo atmestos todėl, kad sykiu su jomis nebuvo pateiktas piliavietės atkūrimo techninis projektas. Jis iki šiol net nėra parengtas, nes, anot Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, KPD Klaipėdos skyrius keturis mėnesius neišdavė projektavimo sąlygų. Jas privaloma išduoti per dešimt dienų.

„Į paveldosaugininkus dėl sąlygų kreipėmės dar birželį, o sąlygas gavome lapkritį. Nuolat sulaukdavo raštų, kuriuose prašoma pateikti tai vienus, tai kitus dokumentus. Mes puolame rinkti dokumentus, rašyti atsakymus. Beje, dokumentus, kurių iš mūsų reikalavo paveldosaugininkai, jie tikrai turi patys", - apie trikdžius pasakojo E.Jurkevičienė.

Už planuotus gauti 20 mln. litų būtų buvę atstatyti gynybiniai piliavietės įtvirtintos, atkurti kurtinai ir juose įrengtos konferencijų salės bei muziejaus patalpos. „Architektūriniu požiūriu šis projektas yra neutralus, nes statinys būtų viduje, o šlaitai tik apsodinti žole. Be to, pinigai būtų skirti apsaugoti archeologines iškasenas, nes jos praėjo irti", - teigė R.Zulcas.

Jis pabrėžė, kad pretenduoti gauti finansavimą piliavietės atkūrimui iš Lietuvai skiriamų ES struktūrinių fondų lėšų bus galima tik po 2013 metų.

Kalta architektė?

N.Puteikis turi savo versiją, kodėl savivaldybė negavo finansavimo piliavietę atkurti. „Projektavimo sąlygų neišdavėme, nes savivaldybė nesilaikė įstatymų. Norint atstatinėti kultūros paminklą, reikia atlikti mokslinius tyrimus, pagrįsti, kaip ir kodėl paminklas atstatomas, bei gauti visuomenės pritarimą. Šių sąlygų savivaldybė nebuvo įvykdžiusi", - aiškino N.Puteikis.

Sąlygos esą buvo išduotos, kai savivaldybė KPD Klaipėdos skyriui pateikė mokslinius tyrimus ir sugalvojo apklausos būdą, kaip išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie piliavietės atkūrimo projektą.

„Mes tikrai nekalti, kad savivaldybė neturėjo techninio projekto. Tikroji priežastis yra ta, jog konkursą rengti techninį projektą laimėjo architektė Vida Mureikienė. Ji užsiprašė milijono litų, todėl savivaldybė ilgai derėjosi dėl kainos. Kai ji buvo suderėta, architektė pareiškė, kad per pageidaujamą laiką ji projekto parengti nesuspės, todėl sutartis ir nebuvo pasirašyta", - savo versiją dėstė N.Puteikis.

Nederina pusę metų

Praradusi 20 mln. litų savivaldybė nuogąstauja, kad gali netekti dar 10 mln. litų, kuriuos iš struktūrinių fondų tikimasi gauti dviem projektams.

Sausį reikia pateikti paraišką gauti finansavimą Tabako fabriką rekonstruoti į Menų fabriką. Projekto vertė - 9 mln. litų.

„Bėda ta, kad iki šiol su paveldosaugininkais nėra suderintas rekonstrukcijos techninis projektas. Derinimas vyksta jau pusę metų. Jei projekto sausį nepateiksime kartu su paraiška, pinigų galime ir negauti", - teigė E.Jurkevičienė.

N.Puteikis aiškino, kad projekto rengėjai KPD Klaipėdos skyriui nebuvo pateikė priešprojektinių pasiūlymų, todėl dabar ir negali suderinti projekto.

„Susiprojektavo milžiniškus tūrius, kurie užgriozdintų senamiestį. Jei būtų pateikę priešprojektinius pasiūlymus, būtume pasakę, kas yra negerai. Dabar pasirengė projektą, ji pradėjo derinti Nuolatinėje statybų komisijoje, o mus pastatė prieš faktą, kad jei nesuderinsime, tai nebus gauta europinių pinigų", - rėžė N.Puteikis.

Nepatiko pavadinimas

Dar vienas milijono litų vertės projektas, dėl kurio baiminasi savivaldybė, Etnokultūros centro kiemelis. „Projektas buvo nesuderintas, nes paveldosaugininkams nepatiko pavadinimas. Jį pakeitėme, nors esmės tai nekeičia. Dabar reikia ši naujo prašyti projektavimo sąlygų, todėl viskas vėl užtruks. Jau praleidome vieną šaukimą teikti paraišką dėl finansavimo iš struktūrinių fondų. Tuoj bus antrasis šaukimas, bet vėl galime nesuspėti", - baiminosi E.Jurkevičienė.

N.Puteikis teigė, kad savivaldybė pateikė dokumentus projekto, kurio pavadinimas „Statyba menų kiemelyje". „Kai pasiteiravau, ką ten statys, nes statybos negalimos, atsakė, kad tik rekonstruos dangas. Todėl ir pareikalavome, kad pakeistų pavadinimą į „Kiemelio dangų rekonstrukcija", - dėstė N.Puteikis.

KPD Klaipėdos skyriaus vedėjas tikino, kad jie tik dirba savo darbą - saugo paveldą, o savivaldybės projektai stringa todėl, kad ji nesilaiko įstatymų.

Klaipėdos priešas

Tačiau architektai N.Puteikiui taip pat negailėjo priekaištų, nes esą KPD Klaipėdos skyriuje susiderinti projektų neįmanoma.

„Jie tiesiog neprofesionaliai dirba. Kai būna projekto pradžia, koncepcijos svarstymai, jie stengiasi nusišalinti. Nesileidžia į diskusijas, kai joms yra laikas. Bet kai projektas pasiekia derinimo tiesiąją arba jau pradedamas įgyvendinti, tuomet paveldosaugininkai staiga įžvelgia problemų ir viskas prasideda nuo Adomo ir Ievos", - neslėpė bendrovės „Cowi Lietuva" architektė Vilija Pelakauskienė.

N.Puteikio ir jo skyriaus veiklą ji pavadino priešiška ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai, nes dėl paveldosaugininkų kaltės prarandami ES milijonai.

„N.Puteikis tikrai yra Klaipėdos priešas ir nereikia bijoti tai pasakyti. Blogiausia, kad jis visada jaučiasi teisus ir kitų nuomonės nesiklauso. Vykdai visus jo reikalavimus, o projektas vis tiek nederinamas", - teigė V.Pelakauskienė.

Savivaldybė dar rugsėjo mėnesį Vyriausybei, Prezidentei signalizavo, jog žlunga Klaipėdos projektai, susiję su paveldosauga. Buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuri tyrė tokios situacijos priežastis, aiškinosi, ar tikrai KPD Klaipėdos skyrius nepagrįstai vilkina projektų derinimo procedūras. Anot R.Zulco, komisijos išvadų iki šiol negauta. Tačiau N.Puteikis tvirtino, kad jos savivaldybę pasiekė prieš dvi savaites ir esą išvadose konstatuota, jog kalta pati savivaldybė, o ne paveldosaugininkai.

Permainų koalicija kalbas apie teisingumą pakeitė buhalterinė ekvilibristika?

Ryto Daukanto karikatūrų blogas www.daukantas.com - A.Kubiliaus ir V.Uspaskicho draugystė - skelbiama autoriaus sutikimu -

N.P.: Dešiniųjų stovykloje nėra drąsių žmonių? Atrodo, kad pradeda rastis:

Ar nenusibodo klajoti šunkeliais?

Andrius Navickas | Bernardinai.lt 2009-11-20 12:56

Prieš metus, kalbėdamas apie Lietuvą užgriuvusią krizę, citavau Clive'ą Staplesą Lewisą: „Ne visi pasirinkusieji klaidingą kelią pražūva, bet visi išsigelbsti grįžę į teisingą kelią. Jei klaidingai susumavai, tai gali ištaisyti, bet tik grįžęs iki tos vietos, kur padarei klaidą, ir nuo jos skaičiuodamas iš naujo, o ne tiesiog eidamas toliau." Mano galva, šie žodžiai per pirmuosius Permainų koalicijos darbo metus tapo dar aktualesni. Galima kiek nori kartų perkratinėti kelionmaišio turinį, išmintingai ar tik demonstratyviai taupyti, tačiau jei išsukai į šunkelį, tai kvaila džiaugtis, jog sugebi vis greičiau eiti. Gali būti, kad tik labiau tolsti nuo tikslo, gali būti, jog teisingos, klestinčios, solidarios ir kitų gerbiamos ir vertinamos valstybės vizija vis mažiau ką beturi bendro su tikrove.

Tikrai nemanau, kad būtent Permainų koalicija pasuko šunkelin. Tai, jog valstybėje kažkas ne taip, kad trūksta teisingumo, jaučiame ne pirmus metus. Puikiai suprantu tuos, kurie jautriai reaguoja į dabartinės politinės valdžios kritiką piktindamasi: negi kritikai nori, kad valdžion grįžtų neokomunistai? Sutinku, kad Gedimino Kirkilo vadovavimo Vyriausybei laikotarpiu ypač tapo akivaizdu, kad valstybė yra privatizuota ar beveik privatizuota klanų, ir pilietinei bendruomenei palikta tik teisė reikšti nepasitenkinimą, bet ne turėti realią įtaką esminiams politiniams sprendimams.

Puiku, jog valdantieji pripažino, kad LEO LT sandėris – valstybės nelaimė. Sveikintina, kad buvo paviešinti atskiri valdžios išlaidavimo atvejai, susirūpinta, jog gyvename ne pagal galimybes. Tačiau ar to pakanka, kad galėtume ramia širdimi sakyti – svarbiausia, jog žinome, kur einame, jokie sunkumai nebūna amžini? Mano įsitikinimu, ne.

Jei ekonominio pakilimo laikotarpiu Lietuvoje būtų vyravęs socialinis teisingumas, būtų klestėjusi pilietinė visuomenė, tai tikrai būtų galima padėkoti dabartinei Vyriausybei, kad ji ryžtingai kovoja su sunkmečio problemomis, nenuolaidžiauja protestuojančioms socialinėms grupėms ir padeda judėti pirmyn į šviesią praeitį. Deja, ekonominio pakilimo laikotarpiu visuomenės vidinė struktūra dar labiau deformavosi, socialinė atskirtis augo, didžiulė turtinė nelygybė gąsdino tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertus. Esu įsitikinęs, kad tie, kurie per Seimo rinkimus balsus atidavė dešiniesiems politikams ir Arūno Valinsko kompanijai, protestavo prieš tokią situaciją ir troško realių permainų.

Vietoj permainų turime Permainų koaliciją, kuri bando įveikti sunkmetį ir, regis, svajoja ne apie teisingesnę valstybę, bet apie laikotarpį, kai valdžiai bus ramiau gyventi.

Tarsi logiškai skamba premjero teiginiai, kad visi turime solidariai nešti sunkmečio naštas, jog negalima nuolaidžiauti jokiai socialinei grupei. Tačiau apie solidarumą galima kalbėti tik sąsajoje su socialiniu teisingumu. Pavyzdžiui, nėra teisinga, kad mokytojo profesija būtų tiek nuvertinta. Būtent todėl prieš keletą metų ir buvo pradėtos nedrąsios kompleksinės permainos, didinant mokytojams atlyginimus. Deja, visiškai neteisus Andrius Kubilius, kai teigia, kad esą mokytojams ir taip gyvenimo sąlygos gerėjo sparčiau nei kitiems, esą todėl jie turi neprotestuoti, kai vėl tenka mažinti atlyginimus. Iš tiesų, spaudžiant žmonėms, valdžia buvo sutikusi bent iš dalies taisyti egzistuojančią neteisybę. Tačiau sunkmečiu kalbas apie teisingumą pakeitė buhalterinė ekvilibristika.

Absurdiški kaltinimai, kad parama vaikų auginimui ir – nepasiverčia liežuvis taip vadinti – „per didelės" pensijos, o ne LEO LT ir panašios politikų aferos tapo nepakeliama našta mūsų valstybei, sugriovė SODROS sistemą.

Tikrai ne Permainų koalicija kalta, jog valstybė klajoja šunkeliais. Bėda ta, kad jai ten, regis, visai patinka. Nesąžininga teigti, jog jei negalime pasitikėti dabartine opozicija, turime aklai pasitikėti valdančiaisiais. Nenorėčiau grįžti į kirkilinius laikus, tačiau panašu, kad jie iki šiol nepasibaigė.

Būti Seimo nariu ar ministru yra profesija, o bibliotekininku – toli gražu

Filmo plakate – tik filmo ‚Bibliotekininkas' herojus poliglotas ir visažinis Flinas Karsenas, turintis 22 aukštojo mokslo diplomus ir dirbantis Niujorko Viešojoje bibliotekoje gali apginti Lietuvos bibliotekininkus.

Kodėl bibliotekininkams reikės grąžinti kelis šimtus litų atgal į biudžetą, o ministrams ir Seimo nariams tūkstančių už lexusus – ne.

I.Makaraitytė. Bibliotekininkai, grąžinkite pinigus!

Indrė Makaraitytė, „Atgimimas" delfi.lt 2009 11 18 d.

Valstybėje skandalas. Martyno Mažvydo bibliotekos vadovybė pusei bibliotekos darbuotojų išdalijo 120 tūkstančių litų. Kiekvienas darbuotojas gavo vienkartinį priedą prie atlyginimo po du ar tris šimtus litų.

Premjeras putoja: „Jei bibliotekos direktorius nežino, kur dėti sutaupytus mokos fondo pinigus, tegul paskambina man, aš jam patarsiu." Patarimas būtų paprastas – sutaupytus mokos fondo pinigus galima grąžinti į biudžetą. Taip, kaip ir viską, ką sutaupo valdiškos institucijos per metus.

Premjeras sako, kad greičiausiai priedus teks grąžinti.

Iš tikrųjų, mielieji bibliotekininkai, grąžinkite į biudžetą tiems, kurie žino, kaip išleisti. Ir moka atrasti savo išlaidoms tobulą pateisinimą. Kaip antai: „Ką aš galiu padaryti, jei pakeis tvarką, nesinuomosiu", „Seimo nariai – nacionalinės vertybės" ir todėl pigesnių nei 2000 litų nuomos per mėnesį automobilių jie negali vairuoti.

Ketvirtinės ataskaitos rodo, kad iki paskutinio lito tai, kas yra skiriama valstybės, išleidžia kone visi ministrai ir visi Seimo nariai. Nuomoja prabangius automobilius, kuriuos pasibaigus kadencijai jie gaus dovanų, perka parkerius, flomasterius, gėrimus, servizus, nuomojasi biurus ir kitais būdais „išgrynina" reprezentacijai skirtus tūkstančius litų, kad niekas nenueitų veltui, t.y. negrįžtų atgal į valstybės biudžetą.

Supraskite vieną kartą – būti Seimo nariu ar ministru yra svarbiausia profesija, o būti bibliotekininku – toli gražu. Štai kodėl bibliotekininkams reikės grąžinti kelis šimtus litų atgal į biudžetą, o ministrams ir Seimo nariams tūkstančių už lexusus – ne.

Ironiška, bet Seimo nariai privertė pinigus į biudžetą grąžinti šiek tiek daugiau nei už tūkstantį litų iš reprezentacinių lėšų savas knygas pirkusį Saulių Stomą, neturintį rimtos partinės užuovėjos, bet išteisino Astą Baukutę, kurios prabangų nuomojamą automobilį, skirtą kelionėms pas rinkėjus, vairavo nieko bendra su rinkėjais neturintis jos vyras. Vairuotų iki šiol, jei ne policija, apskritai apribojusi teisę vairuoti.

Andriau Kubiliau, ar jūs nematote, kad taupymo politika Lietuvoje išsigimė? Ir kad jūsų grūmojimas bibliotekininkams yra, švelniai tariant, graudus ir parodo jūsų nesugebėjimą valdyti padėties ten, kur pirmiausiai ir turite – iš biudžeto pinigų gyvenančiose įstaigose.

Žinoma, nėra viskas tik juoda ir balta.

Martyno Mažvydo bibliotekos vadovas dalijo priedus ne mažiausiai uždirbantiems eiliniams bibliotekininkams. Liūto dalis atiteko skyrių vadovams ir administracijai.

Bet juk realybė tokia, kad apskritai bibliotekininkai, kaip ir kultūros darbuotojai, – bene mažiausiai uždirbantys biudžetininkai. Ir tų 120 tūkstančių net neverta lyginti su tais milijonais, kurie išleidžiami iki paskutinio cento ministerijose ir kitose valdiškose žinybose.

Juk visi valdininkai yra idealiai išmokę vieną taisyklę – netaupyk nė cento, nes sugrąžinęs į biudžetą kitais metais gausi proporcingai mažiau pinigų.