Vietoj atkūrimo - sumažintos sunaikintų vertybių pseudokopijos

Fotografijose – iki 1945 metų stovėjusi aukščiausia Klaipėdos bažnyčia ir siūlomas statyti naujas nepanašus į buvusiąją modeliukas.

N.P.: Valdovų rūmų atstatymas virto pseudokičinio Disneilendo tipo kūryba.

Klaipėdoje vietoj puikios, garsios ir įžymios bažnyčios grupė entuziastų nori statyti jos modelį, bet žymiai mažesnį ir nepanašų į autentišką.

Tačiau Šv.Jono bažnyčios tikram, autentiškam atstatymui, o ne mažesnio, nepanašaus į originalą modeliuko statybai yra pritarusi visuomenė 2008 07 24 d. vykusiame svarstyme, kuriame dalyvavo virš šimto žmonių.

Tai buvo plačiai aprašyta - žr. nuorodą „Vakarų ekspresas" 2008 07 29 d. „Paveldosaugininkai keičia Šv. Jono bažnyčios statybų planus" (www.ve.lt/?data=2008-07-29&rub=1065924810 ),.

Už autentiškos bažnyčios atstatymą pasisakė taip pat:

miestiečiai -„Klaipėda" 2008-05-16, „Jono bažnyčią atstatyti būtina";

visuomeniniai paminklosaugininkai – 2008 07 21 www.elta.lt/zinute_pr.php?inf_id=880059,

mokslininkai -  VE 2007 06 23 d. „Šv. Jono bažnyčia - Klaipėdos garbės reikalas„

taip pat ir patys liuteronai 2008 06 02 d.VE „Klaipėda nesiryžta žengti istorinio žingsnio":

„Tuo tarpu Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Moras apgailestauja, kad projektuojama nauja bažnyčia, o ne atstatoma senoji.. .."Žinoma, mes norėtume atstatyti šioje vietoje bažnyčią tokią, kokia buvo iki karo, tačiau mūsų mažai parapijai tai per didelis užmojis ir finansinė atsakomybė. Tiesa, lėšų tokiam projektui galima prašyti iš Europos Sąjungos fondų, tačiau tam reikia ir miesto valdžios pritarimo. Aš tokio suinteresuotumo nepastebėjau, Klaipėdos miesto valdininkai abejingi religiniam, kultūriniam ir istoriniam paveldui", - sakė dvasininkas.

Uostamiesčio vicemerė Judita Simonavičiūtė "Vakarų ekspresui" sakė, jog iniciatyvos teisė priklausė sklypo savininkams - Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijai, tad dabar ji esą turi tai, ką turi. O prašymo prisidėti ar tarpininkauti ieškant lėšų senosios bažnyčios atstatymui miesto valdžia negavusi. „

Todėl pasiūliau statyti tą nepanašų modeliuką ne autentiškos bažnyčios vietoje, o šalia – per kelis metrus - nesugadinant ateityje galimybės atstatyti 1945 m. nugriautą iki tol visiškai sveiką Šv.Jono liuteroniškąją bažnyčią. Nes senamiesčio specialus planas tai leidžia, o šalia autentiškos bažnyčios sklypo yra trys laisvi , dideli, neužstatyti sklypai.

Bet tokio pasiūlymo net nebandoma aptarinėti. Mano nuomonės straipsnio autorė nepaklausė, pacitavo dalį mano rašto, bet svarbiausią – apie siūlymą statyti šalia – praleido, nutylėjo.

Ironiška, kad straipsnyje minimi žmonės pacituoja mano neva pasakytus žodžius apie tai, kad Vyriausybė turi liuteronams duoti pinigų. Ir tada visi mane smerkia. Bet aš to nesiūliau. Aš siūliau, kad Vyriausybė duotų sklypą jų bažnyčiai pasistatyti. Bet manęs neklausia. Rašto svarbiausią dalį, kurioje aš siūliau prašyti ne pinigų, o sklypo, kruopščiai iškerpa.

Rusijoje toks veiksmas, kada norimas sukritikuoti žmogus nepaklausiamas, o jo neva pasakytus žodžius sukritikuoja kiti, vadinamas „čiornyj piar".

Klaipėdoje yra tokių specializuotų įmonių. Ir tokių autorių. Tik nesupratau, ką bendro turi geras laikraštis „Vakarų ekspresas" ir Rusijoje plačiai taikomas aukščiau aprašytas metodas.

Mano rašto praleistąją esminę dalį pacituosiu čia:

„Tačiau tas pats specialus planas leidžia šalia minėto sklypo esančiuose neužstatytuose sklypuose pvz. D27, 28, 31 ar šalia jų naują statybą, kuri atitinka Jūsų pateiktą projektą (keistųsi tik komunikacijų dalis ir tai nežymiai). Šių sklypų savininkas yra valstybė ir galėtų vieną iš jų ar kelis skirti liuteronų parapijos bažnyčios statybai kaip kompensaciją už sunaikintą šios bažnyčios turtą Lietuvoje."

Gaila, kad vietoje pernai jau pradėto visuomeninio vajaus dėl autentiškos bažnyčios atstatymo „Vakarų ekspresas" netikėtai pakeitė poziciją 180 laipsnių ir ... žemiau pateikiamame straipsnyje neatsirado vietos tokiam pasiūlymui aptarti, o vietoje to triuškinamas NIEKADA NIEKIENO JOKIA FORMA NIEKUR NEIŠSAKYTAS pasiūlymas gauti pinigų iš Vyriausybės NESUTEIKIANT GALIMYBĖS APKALTINTAJAM TOKIA BAISIA EREZIJA APSIGINTI:

Paveldosaugininkai "prispaudė" ir šventą Joną

Jurga PETRONYTĖ VE 2009 11 23 d.

Klaipėdos evangelikai liuteronai sukryžiavo ietis su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu dėl Šv. Jono bažnyčios statybos. Mat paveldosaugininkai neleidžia bendruomenei priklausančiame sklype Turgaus g. 24 statyti naujai suprojektuotos šventovės. Anot jų, čia gali būti tik atstatyta arba atkurta autentiška iki Antrojo pasaulinio karo stovėjusi bažnyčia. Tuo metu evangelikai liuteronai mano, jog šis draudimas - ciniškas, pažeidžiantis religinės bendruomenės interesus bei nuosavybės teisę.

Gavęs neigiamą Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio atsakymą dėl Šv. Jono bažnyčios atstatymo, Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenės aktyvas surengė apskritojo stalo diskusiją, kurioje išdėstė savo poziciją. [N.P. – įdomus „apvalus" stalas, kuriame dalyvauja tik viena pusė. Ir dar pavadino tai „diskusija", kai iš žemiau pateikiamų citatų akivaizdu, kad nebuvo jokio s diskusijos].

Pokalbyje dalyvavo Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Reinoldas Moras, Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės vadovas Jurgis Aušra, Klaipėdos savivaldybės mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė, parapijos tarybos nariai Kazimieras Ruikys, Lilija Kuzminskienė, Arnold Piklaps, Arūnas Baublys ir kt.

Projektuota preciziškai

K. Ruikys: Bažnyčios projektas buvo rengiamas jau turint žemės sklypą, detalųjį planą, gavus, vėliau pratęsus, projektavimo sąlygų sąvadą.

L. Kuzminskienė: Organizavome du architektūrinius konkursus. Vienas įvyko 2003-iųjų lapkritį. Jame buvo nuspręsta, koks bus bažnyčios tūris, užstatymo plotas. Nubrėžtos gairės tolesniam projektavimui, tačiau nė vienas iš pateiktų 8 variantų negavo teisės toliau pratęsti projektavimo darbus. 2004 m. gegužę surengtas antrasis konkursas. Šio konkurso metu pirmenybė buvo suteikta architektės Elenos Nijolės Bučiūtės projektui. Pritarus Architektų sąjungai, buvo pradėti projektavimo darbai.

2005 metų balandžio, rugsėjo ir 2006 metų vasario mėnesį vyko trys vieši architektūrinės bažnyčios dalies pristatymai. Juose dalyvavo Architektų sąjungos nuolatinės komisijos nariai, tačiau posėdžiai buvo išplėsti ir buvo skelbiama, jog juose gali dalyvauti visi norintieji. Architektų komisija leido vykdyti darbus ir tada gavome pirmąjį projektavimo sąlygų sąvadą. Be to, suderinome architektūrinį projektą su miesto vyr. architektu, savivaldybės Paveldo skyriumi ir Kultūros paveldo departamentu.

Projektavimo darbai ilgai užtruko todėl, kad keitėsi įstatymai. Be to, buvo labai atsakingai pažvelgta į bažnyčios akustiką. Užtruko priešgaisrinės saugos, inžinerinių tinklų derinimai.

Šiuo metu vykdoma projekto ekspertizė ir pabandėme iš anksto suderinti projektą su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu, kadangi manome, jog šis projekto etapas baigtas. Į uostamiesčio paveldosaugininkus kreipėmės šių metų rugpjūčio pradžioje. KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio pasirašytą atsakymą gavome spalio pabaigoje, po antro užklausimo. Atsakymas - neigiamas.

J. Simonavičiūtė: Evangelikų liuteronų bendruomenė atgavo žemės sklypą ir ji yra laisva nuspręsti, ką daryti šiame sklype. Savivaldybė neketina įsakinėti, kaip ši bendruomenė turi elgtis.

Jeigu kyla kokių nors problemų, mes pasiruošę padėti jas spręsti. Jeigu mieste dar viena religinė bendruomenė turės savo bažnyčią - mes tik džiaugsimės. Iš mūsų pusės niekada nebuvo jokių vilkinimų ar prieštaravimų tokios bažnyčios atsiradimui.

Kreipsis į teismą

J. Aušra: Jono bažnyčia jau buvo atstatyta tris kartus. Kiekvieną kartą vis kitokia.

Tris kartus parapijai buvo leista nuspręsti, kokią bažnyčią statyti ar atstatyti, o dabar - ne. Kodėl vienas biurokratas turi teisę nuspręsti už parapiją, ko jai reikia?

Antras loginis klausimas - kurio laikmečio bažnyčią paveldosaugininkai norėtų atstatyti?

A. Baublys: Paveldosaugininkai labai nori "prisirišti" prie vieno amžiaus, tačiau miestas keičiasi. Sutinku, jog reikia kovoti, kai griaunamas paveldas, kaip buvo nugriautas "Lūjos" pastatas, tačiau Jono bažnyčios situacija - kitokia.

J. Simonavičiūtė: Miestas keičiasi ir kiekviena karta jame palieka savo pėdsakus. Kas gali pasakyti, kas vertingiau: ar dabar Teatro aikštėje stovinti Anikė, ar kadaise šioje vietoje buvę Klaipėdos pilies ravelinai, kuriuos, atstatant pilį, paveldosaugininkai gali reikalauti atkurti? Asmeniškai man vertingesnė yra Anikė.

R. Moras: Kodėl norima išgrūsti evangelikus liuteronus iš vietos, kuri visada buvo jų? Kyla abejonė, ar paveldosaugininkų reikalavimai nėra susiję su kokiais nors interesais į šį itin vertingą senamiesčio sklypą?

J. Simonavičiūtė: N. Puteikis pasiūlė bendruomenei kreiptis į Vyriausybę ir prašyti, kad būtų atstatyta autentiška Jono bažnyčia, kaip atlygis už pokariu šiai bendruomenei padarytą skriaudą. Taip pat, kaip žydai kovojo dėl savo turto ir atsikovojo. Išties, tai - skaudi tema, tačiau Klaipėdos evangelikai liuteronai nemano, jog ekonominio sunkmečio metu galėtų reikalauti iš Vyriausybės, ar iš miesto, iš visų mokesčių mokėtojų lėšų bažnyčiai pastatyti. Visus tris kartus šią bažnyčią parapija atstatė savo lėšomis. Tokia šios bendruomenės pilietinė pozicija.

A. Baublys: N. Puteikis tokiais pareiškimais pažeidžia nuosavybės teisę, demonstruoja bendražmogiškų vertybių nesupratimą ir cinizmą, nes Šv. Jono bažnyčios idėja - susitaikinimas tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos. [N.P.: Iki šiol apie teisę statyti senamiesčiuose ką nori ir jei neleidžia , tai putoti apie prigimtinių konstitucinių teisių pažeidimus leisdavo sau  vien tik įžūlesni verslininkai, o čia jau rimtas papildymas iš universiteto mokslininko pusės].

R. Moras: Projektą, kad ir su neigiama paveldosaugininkų išvada, teiksime svarstyti nuolatinei statybos komisijai, tačiau neketiname tylėti. Neatmetame galimybės dėl pažeistų religinės bendruomenės interesų kreiptis tiek į vietinius, tiek į tarptautinius teismus.

Nenori amžiaus statybos

A. Piklaps: Svarbus bažnyčios tikslingumo klausimas. Evangelikų liuteronų parapija Klaipėdoje šiuo metu turi apie 1200 narių. Tokiai nedidelei parapijai nėra prasmės statyti tokią didelę bažnyčią, kokia buvo tais laikais, kai šio tikėjimo žmonės sudarė miestiečių daugumą. Klaipėdoje jau yra dvi didelės bažnyčios, kurių statyba užtruko kelis dešimtmečius ir dar nesibaigė. Mūsų bendruomenė nenori pradėti trečios amžiaus statybos. Mums reikalingas nedidelis, tačiau pagal paskirtį naudojamas pastatas.

J. Aušra: E. N. Bučiūtės suprojektuotos Jono bažnyčios paskirtis būtų daugiafunkcinė. Kaip ir Juodkrantėje, Nidoje veikiančiose evangelikų liuteronų bažnyčiose, joje vyktų ne tik pamaldos, bet ir akademinės muzikos koncertai, veiktų biblioteka. Galėtų būti eksponuojama tai, kas išliko vertingo iš anksčiau veikusios bažnyčios. Projekte numatyta ir turistams patraukli funkcija - pakilimas liftu į bokštą, kuriame būtų įrengta apžvalgos aikštelė.

Suprojektuota bažnyčia išlaiko senosios ikikarinės bažnyčios stilistiką, tačiau yra mažesnė. Bokštas buvo 75 metrų aukščio, dabar - 45 metrų. Proporcingai sumažinta ir visa bažnyčia. Pagrindinis kriterijus - funkcionalumas. Viduje numatyta 400 sėdimų vietų salė - tai yra dvigubai daugiau nei turime dabar.

Beje, vokiečiai, pamatę šį projektą mus kritikavo, kad bažnyčia - dar per didelė. Didelės statybos - jau praeityje. Nei lenkai, nei vokiečiai, nei skandinavai jau nestato didelių bažnyčių.

K. Ruikys: Atstatyti tokios bažnyčios, kokia stovėjo prieš karą, nepajėgs dar kelios kartos. Vien jos tyrinėjimo darbų kaina prilygtų dabar suprojektuotos bažnyčios vertei.

 

Iš KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo Naglio Puteikio rašto

 ... Jūsų projektuojamo sklypo reikalavimai yra nustatyti specialiajame plane - Klaipėdos m. tarybos 1997 03 20 sprendimu nr. 28 "Klaipėdos senamiesčio teritorijos sklypų suplanavimo projekte". Jame sklypo Turgaus g. 24, Klaipėdoje režimas yra nustatytas A99* aprašyme "tik Šv. Jono bažnyčios atstatymui". Klaipėdos teritorinis padalinys neturi duomenų, kad šio specialiojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusiuose teisės aktuose būtų atskleista sąvoka "atstatymas".

Galime daryti motyvuotą prielaidą, kad plano rengėjai naudojosi bendrine žodžio "atstatymas" prasme, kuri nurodyta lietuvių kalbos žodynuose. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas - Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2005. - www.lkz.lt) žodį "atstatyti" aiškina kaip vėl pastatyti, atkurti: A. sugriautą namą, miestą. / sngr.: Trobas atstatė". Sinonimų žodynas (Liberis Antanas, V., Lietuvių kalbos institutas, 20020 žodžio "atstatyti" sinonimą pateikia žodį "atkurti". "Atstatymo" sąvoka iš esmės neprieštarauja 2004 m. priimto LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo sąvokai "atkūrimas". /.../ "Atkūrimas" - neišlikusios nekilnojamosios kultūros vertybės atkūrimas išimtinais atvejais pagal nustatytas neišlikusias vertingąsias savybes, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ir kraštovaizdžio darbus. Atkuriant išsaugomos atkuriamos vertybės išlikusios dalys ir elementai".

Remiantis turima sklypo Turgaus g. 24 Klaipėdoje istorine, architektūrine, urbanistine ikonografine medžiaga, atstatyti arba atkurti šiame sklype galima tik iki antro pasaulinio karo šiame sklype stovėjusią bažnyčią, o ne mažesnę jos kopiją ar mažesnį panašų modelį.

"Klaipėdoje įstatymai negalioja"

Dainius ELERTAS, Klaipėdos kultūros paveldo tarybos prie Kultūros paveldo departamento pirmininkas

E. N. Bučiūtės projektas būtų neblogas, tačiau realizuoti jį numatytoje vietoje teisiškai neįmanoma. To neleidžia paveldosaugos įstatymai. Vienas iš argumentų yra tai, jog šiame sklype yra įteisinta kapavietė. Tad šiame sklype negalima jokia nauja statyba.

[N.P.: D.Elerto teigimu, jis duodamas interviu, naudojo įstatyme esančią sąvoką  - t.y. „kapinės". Sąvokos pakeistos neatsitiktinai. Nes ant kapinių statyti negalima, o ant kapavietės – galima. Toks pats manevras jau buvo daromas, kai prieš porą metų po slapyvardžiu pasislėpęs asmuo (tai buvo ne VE žurnalistas/ė, o vienos pijarinės kompanijos, kurios specializacija  - pilkasis ir juodasis pijaras  - darbuotoja slapyvardžiu Daiva VALAITYTĖ aiškino, kad buv.saldainių fabriko vietoje galima ir būtina statyti gyvenamąjį namą, nes šventoriuje nebuvo kapinių, o tik atskiri pavieniai atvejai  - net ne kapavietės, o „atvejai".

VE 2007 10 20 d.  „Po visuomenininkų šurmulio – tyrimas" - visuomeniniai paminklosaugininkai paskundžia neteisėtą leidimą statybai (nėra KPD parašo Nuolatinės komisijos posėdžio protokole). Tada į sceną žengia Daiva VALAITYTĖ, kuri VE 2007 10 31 d. straipsnyje "Jono namai" ženklins naują Klaipėdos raidos etapą" triuškinte sutriuškina pseudoistorines neva tai visuomeninių paminklosaugininkų insinuacijas: „Archeologas dr. Gintautas Zabiela teigia, jog jų tirtoje buvusio Saldainių fabriko teritorijoje kapinių nebuvę... [N.P.: už 7 dienų pasirodžiusioje publikacijoje nurodyti 172 kapai  - VE 2007 10 27 d. „Senieji klaipėdiečiai laukia poilsio vietos"]. ...Teiginius, jog sklype Turgaus g. 37 galėjusios būti kapinės, neigia ir istorinės sklypo ekspertizės išvados. Istorikė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, ekspertė Janina Valančiūtė konstatuoja, jog ...istorinių rašytinių ir kartografinių šaltinių apie sklypo teritorijoje veikusias miesto kapines nerasta".

Juokinga, o gal graudu, apmąstant apie nekilnojamo turto ir pinigų burbulo įtaką paminklosaugai skaitant aukščiau cituojamą opusą, nes kapinės, kurių toje vietoje „neranda" archeologas G.Zabiela ir istorikė J.Valančiūtė yra labai aiškiai pažymėtos ... specialiajame Klaipėdos senamiesčio paminklosaugos plane. Vadinasi ten statyti nebuvo galima.

Keista, kad kaip ir tąsyk, ir šį kartą kaitaliojami terminai.].

Leidimą ją projektuoti proceso pradžioje buvo davęs tuometinis Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Algirdas Gintaras, kuris vėliau buvo atleistas dėl to, kad netinkamai ėjo pareigas.

Bažnyčios statybos komitetas naudoja žodį "atstatymas", tačiau jis neatitinka turinio. Susitikimuose su bendruomene buvo pateikta keletas alternatyvų realizuoti projektą gretimuose sklypuose, atiduoti bendruomenei ant vienos iš buvusių Jono bažnyčių pamatų ir bažnyčių neteisėtai pastatytus Jono apartamentus, atstatyti prieškarinės bažnyčios bokštą ar altorinę dalį. Variantų gali būti įvairių, svarbiausia - neužkirsti galimybės atstatyti Jono bažnyčią.

Kodėl tai verta daryti? Atlikti tyrimai pabrėžia išskirtinę prieškariu Klaipėdoje stovėjusios bažnyčios reikšmę ne tik religine, architektūrine, menine prasme, bet geodezijos bei kartografijos srityse.

Jono bažnyčia reikšminga buvo ne tik todėl, kad ją projektavo vienas garsiausių Europoje architektų Štiuleris. Jos bokštas buvo ne tik orientyras laivams, bet ir vienas iš orientyrų nustatant žemės elopsoidą bei taškas, kuris padėjo sujungti skirtingas Rusijos ir Vakarų Europos kartografijos sistemas.

Įvertinus šias vertes, Šv. Jono bažnyčios atstatymas su papildomomis funkcijomis gali būti reikšmingas ne tik evangelikų liuteronų bažnyčiai, Klaipėdos miestui, bet ir valstybiniu mastu, tačiau toks procesas gali prasidėti tik bendro sutarimo, o ne prieštaravimo būdu.

Dabar bendruomenė prieštarauja, o savivaldybė, kuriai atstovaujanti vicemerė ir evangelikų liuteronų bendruomenės narė Judita Simonavičiūtė painioja viešuosius bei privačius interesus, proteguoja Bučiūtės projektą. Kodėl? Nežinau. Kodėl miesto vyr. architektas Almantas Mureika pasirašė sutikimą statyti Jono apartamentus? Juk jis matė senamiesčio schemą ir puikiai žinojo, jog toje vietoje buvo kapavietė. Vienintelis paaiškinimas, jog čia - Klaipėda. Čia Lietuvos Respublikos įstatymai negalioja. Tokia yra mūsų miesto specifika. Tenka dėl to tik apgailestauti.