2009-11-12

Gyventojų priėmimas ir seimo automobilių nuoma

Karikatūroje  - 'Seimūnai - išlaidūnai', Ryčio Daukanto karikatūrų blogas, publikuojama autoriui leidus.

Vienas iš mano kolegų pasiūlė, kad tegul seimo nariai iš savo lėšų perka ar nuomoja tuos automobilius, tada nustos žmonės erzinti. Kitas pasiūlė, kad šie iš mokesčių mokėtojų pinigų perkami automobiliai po seimo kadencijos liktų seimo nuosavybe, kas taip pat iš dalies nustotų erzinti žmones.

Man itin svarbi atrodo šioje gyventojus žeminančioje prabangių seimo narių automobilių nuomos istorijoje būtent gyventojų priėmimas ir jų atstovavimas.

Problema su tais seimo nariais, kurie sunaudoja beveik visus kanceliarinius pinigus tik automobilio nuomai, o darbui sus rinkėjais pinigų nelieka.

Ir atvirkščiai –Seimo narių automobilių nuomos problemos nėra, jei seimo narys dirba su rinkėjais naudodamas biurą, kuriame seimo narys ir jo padėjėjai VISADA priima gyventojus darbo dienomis darbo metu. Tokių visose seimo frakcijose yra nemažai, bet deja, ne dauguma.

Ypač tai susiję su vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktais seimo nariais. Jei jiems dėl to, kad beveik visus valdiškus kanceliarinius pinigus išleidžia prabangių automobilių nuomai, nebelieka pinigų išlaikyti biurus ir organizuoti gyventojų priėmimą darbo dienomis darbo metu., tai tragedija pirmiausia tos apygardos gyventojams. Nes seimo narys jų neatstovauja. Ir per artimiausius rinkimus bus tragedija tai partijai, su kurios vėliava jis toks tingus seimo narys yra išrinktas.

Kai pabandžiau šią problemą iškelti raštu, susilaukiau audringos reakcijos – pykčio ir neapykantos. Vienas seimo narys mane net du kartus elektroniniame laiške išvadino melagiu. Teko atsakymą į šį jo kaltinimą, priekaištus dėl gyventojų nepriėmimo ir pasiūlymus ką ir kaip daryti  parašyti keliems šimtams žmonių.

Mano galva seimo nario-vienmadatininko padėjėjai privalo gyventojus priimti penkias darbo dienas per savaitę nuo 9.00 iki 18.00 , o kaip minimum 1-ą dieną  per savaitę   - ir pats seimo narys-vienmadatininkas. o kai nėra sesijos - ir 2 dienas per savaitę.

Žiauriai gausi į kaulus per sekančius dvejus-trejus rinkimus iš rinkėjų už automobilių prabangumą ir gyventojų nepriėmimą tos partijos ir tie seimo nariai, kurie to nedarys.

Ir iš viso tokie dalykai privalo būti įrašyti į seimo statutą kaip pareiga.

Tada žmonės suvoks, kam ir kaip naudojami seimo nariui skirti biuro išlaikymo ir jo padėjėjų algų pinigai ir nebesipiktins. Bet seimo nariai ir jo padėjėjai  privalo dirbti kaip ir visi normalūs darbuotojai  - turėti darbo vietą, ne mažesnę, nei 8-ių darbo valandų ir 5-ių darbo dienų savaitę ir spręsti rinkėjų problemas tiesiogiai bendraudami su žmonėmis.

Šiuos pasiūlymus raštu išdėsčiau TS-LKD Prezidiumo nariui, siūlydamas inicijuoti atitinkamų dviejų visiems partijos nariams  - seimo nariams privalomų vykdyti nutarimų priėmimą : vieną  - kad įpareigotų mūsų frakcijos visus seimo narius nuomotis automobilius tik iš savo algos, kitą nutarimą – kad įpareigotų mūsų frakcijos visus seimo narius-vienmandatininkus priiminėti gyventojus savo biuruose su savo padėjėjais visomis darbo dienomis nuo 9.00 iki 18.00. Vieną valandą po darbo reikia, kad dirbantys gyventojai galėtų po savo darbo valandų ateiti į seimo nario biurą.

1 komentaras:

Anonimiškas rašė...

2008 metų rugpjūčio mėnesį visi konservatorių kandidatai klaipėdiečiai pasirašė įsipareigojimą dėl LRS narių “vokelių” atsisakymo, kurio kopiją išplatino po visą Klaipėdą (vieną kopiją, ant kurios labai aiškiai matosi kandidatų parašai, saugau iki šiol). Šio įsipareigojimo 2 punktas skambėjo taip: “Visi TS-LKD kandidatai raštu pasižada, kad jei/kai taps Seimo nariais, tai iškart kitą dieną po priesaikos atsisakys „vokelinių” – neatsiskaitytinų, neapmokestinamų išmokų ir kitų neskaidrių, neviešų, neapmokestinamų mokesčiais slaptųjų algų ar jų priedų”. Keletas pasirašiusiųjų tapo LRS nariais, todėl pasidomėjau apie tų “vokelių” atsisakymą ir sužinojau, kad įsipareigojimas taip ir liko neįgyvendintas, o pasižadėjimą savo parašu patvirtinusieji susižėrė po daugiau nei 10 tūkstančių neatsiskaitytinų litų (už 2008 m. lapkričio - gruodžio mėnesius), todėl labai džiaugčiausi, jei panelė Bilotaitė ir ponas Jurkevičius, rašęsi po šiuo įsipareigojimu, paaiškintų kaip atsitiko, kad kitą dieną po priesaikos “pamiršo” į LRS kanceliariją nunešti prašymą dėl “vokelio” atsisakymo?