Nuotraukoje - 20 mln. Lt vertės Kultūros fabrikas-inkubatorius smulkiam ir vidutiniams verslui paremti Klaipėdoje. Maketas. Planuojama statyti Klaipėdos senamiestyje. Bus 25 m aukščio-kaip 8 aukštų namas, tam entuziastingai pritarė Klaipėdos architektai.
N.P.: Ką daro nepasiturintis, kai jau trūksta pinigų kruopoms nusipirkti? Teisingas atsakymas - jis perka brangius apelsinus. Manote, kad suklydau. Taigi kad ne:
Klaipėdoje griūna dviejų teatrų pastatai: Dramos teatras (jau uždarytas) ir Muzikinis (tuoj bus uždarytas). Daugiau teatrų Klaipėdoje nėra. Pinigų jų remontui iš esmės taip pat nėra - taip sako visų lygių valdžia. Ir dar žmonės kalba, kad kažkokai krizė. Kokia krizė? Rūmus statysime, nėra jokių krizių: savivaldybė kartu su kai kuriais ūkio ir kultūros ministerijos politikais su didžiausiu atkaklumu stumia iš esmės visiškai naujo tik 20 mln. Lt vertės pastato "Kultūros fabrikas-inkubatorius smulkiam ir vidutiniams verslui paremti" statybą. Dėl pavadinimo nesisišaipau.
Jis numatomas pastatyti Klaipėdos senamiestyje. Šiam 25 metrų aukščio (8 aukštų namas) entuziastingai pritarė Klaipėdos architektai. Statyba su vidaus įranga kainuos 20 mln Lt, iš kurių 9 lmln. iš ES, 3 mln. iš savivaldybės, kiti 8 mln. Lt iš greičiausiai iš Vyriausybės.
Tikrų tikriausia gigantomanija. Naujieji Vasiukai. Puota maro metu. O juk tiek pačio kultūros fabriko, tiek smulkaus ir vidutinio verslo, susijusio su kultūra, skainimo idėja yra labai gera. Bet viską sugadina saiko neturėjimas.
Mat naujieji kultūrtrėgeriai nori nušluostyti nosį sostinės Menų spaustuvei. Tegul vilniečiai spausdina meną, o klaipėdiečiai meną gamins fabrike ir perės inkubatoriuje .
Klaipėdiečiai nori padaryti kąžką panašaus į nuolat veikiančią VEKS tipo kultūros sostinikę Klaipėdoje. Manote, kad vėl suklydau, taigi kad ne:
Projekto vykdytojo, VŠĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros", parengtoje medžiagoje, apžvelgiamos tokios Tabako fabriko galimybės po renovacijos: „Planuojama, jog Kultūros fabrike kursis menininkai, įmonės, dirbančios amatų, dizaino, architektūros, kino, muzikos kūrimo, reklamos, vizualinių menų, leidybos ir kt. sferose. Komplekse bus įrengta 300 vietų salė spektakliams ir kitiems renginiams, 194 kv. m. konferencijų salė, 100 vietų kino salė, įrašų studija, spaustuvė, šokių studijos, dailininkų dirbtuvės, nedidelė kino studija, baras-klubas, kuriame galės vykti įvairūs džiazo bei kiti koncertai". Pasak Kultūros skyriaus vedėjos, kūrybinių industrijų centre "… kursis menininkai bei įmonės, dirbančios mados, dizaino, architektūros, kino, muzikos, reklamos, leidybos ir kitose sferose". "Pinantis meno ir verslo idėjoms, lengviau kursis ir naujos įmonės" (Vietoj Tabako fabriko - meno ir verslo rojus).
Vienos tokios salės nekomerciniam kinui reikia, bet ji puikiausiai galėtų būti Klaipėdos dramos teatre - ten tokia 100-200 vietų salė yra, kaip ir kituose su kultūra susijusiuose pastatuose).
Baras klubas – tai 250 kv.metrų salė-kavinė (kurios pavadinimas, matyt, bus "Cech po proizvodstvu kultury PIR VO VREMIA ČUMY")
Tikiusi, kad bus ir santechninių detalių panaudojimo kultūrinei paskirčiai a la garsusis vamzdis šalia Neries Vilniuje dirbtuvė-išparduotuvė.
Iš viso daugiau nei 6000 kv.metrų - panašiai labai didelės MAXIMOS plotas. Manau, kad tiek menininkų ir net smulkių bei vidutinių verslininkų, kad užpildytų tokius mano akropolius bei ermitažus nėra ne tik kad KLP ar LT, bet ir Latvijoje ir Estijoj kartu paėmus.
O tie du Klaipėdos teatrai tegul griūva. Nes būdami alkani duonos nevalgysime, - ne fasonas. Ką kaimynai pagalvos. Todėl pirkime tortus.
Štai kokia kultūros ir finsavimo politika nūnai Lietuvoje. Ir kol kas nepakanka sąjungininkų tokiam požiūriui į kultūros finansavimo prioritetus pakeisti.
Žemiau pateikiu panašia tema A.Šliogerio pamąstymus – tai vieno jo straipsnio apie fotografą R. Rakauską, ištrauka (pabaiga).
Lietuviškųjų ikonų meistras (III)
bernardinai.lt Arvydas Šliogeris. 2009-05-19
…Pasibaigus R. Rakausko didžiosios knygos pristatymui kartu su A. Sutkumi išėjome į žvarbią vasario vakaro tamsą, ir jis apsunkusiu balsu tarė: „Na, visa tai gerai, bet vis tiek mes atsilikome nuo gyvenimo..." Aš jam nieko neatsakiau, bet viduje įsiutęs pagalvojau štai ką: nuo ko gi mes atsilikome? Gal nuo tos ekskrementinės „kultūros" tvano, plūstančio iš tūkstančių ekranų, kurių centre puikuojasi „postmodernioji" Švenčiausioji Trejybė: Gangsteris, Pasturgalis ir Revolveris; gal nuo pakvaišusių imbecilų ir silpnapročių, besidarkančių visokiausiuose performansuose ir instaliacijose; gal mes atsilikome nuo paliegusių bobelių, kurių rašliava užtvindė knygynų vitrinas ir lentynas; gal Sofoklis atsiliko nuo Koršunoffo pornoformansų, o Platonas nuo leniniečio Žižeko; gal makedonų falanga atsiliko nuo iškrypėlių parado newyorkuose ir melbournuose; gal Rodinas atsiliko nuo Klaipėdos mėsininko, neseniai demonstravusio savo „mianą" – paranojiškus kotletus, kažkodėl pavadintus skulptūromis; gal Faulkneris atsiliko nuo Malūko, o Vermėjeris nuo Andy Warholo ar Sharūno Saukos vėmalų; o gal Melvillis nebegali pasivyti Parulskio; gal Rakausko smuikuojantis senukas atsiliko nuo kanalizacijos vamzdžio, puošiančio Neries krantinę EUROPOSKULTŪROSOSTINĖJE; gal vieversio giesmė atsiliko nuo Zvonkės mekenimo, o artojas nuo tautinės žvaigždės, vardu Henytė; gal žydinčios obelys atsiliko nuo hadronų kolaiderio ar vandenilinės bombos; o gal grožis atsiliko nuo beveik nebepakeliamos bjaurasties, tyras pasaulio kalvas baigiančios paversti šiukšlynais, užgultais milijonų maitvanagių???
Dabar atsakau į šiuos klausimus: visai priešingai – tai „postmodernus" globalinis cirkas atsiliko – ir atsiliko beviltiškai – nuo debesų, kalvų, mylimo veido, laukų ramunės, duonos riekės, upokšnio, rudenėjančio klevo lapo ir daugybės kitų paprasčiausių, po Saule ir žvaigždynais gyvenančių daiktų ir dalykų grožio, švaraus ir tyro lyg okeano tyla.
Aš nemanau – įkandin Dostojevskio – kad grožis išgelbės pasaulį; aš manau, kad pasaulis, ir pirmiausia pasaulis be žmogaus, yra grožio buveinė, todėl gelbėti jį reikia nuo tų, kurie norėtų jį sunaikinti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą