2008-07-03

Del kategorisko nepritarimo B.Bradausko teikiamai Teritoriju planavimo istatymo 22 str. pataisai, numatanciai detaliu planu nerengima


Fotografijoje - Seimo narys Bronius Bradauskas

TS-LKD frakcijos nariams Seime, TS-LKD aktyvui
 
Apie TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projekta Nr. (XP-3015(3)

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=322351&p_query=XP-3015(3)&p_tr2=2

 

Siam projektui jokiu budu negalima pritarti, nes:

 

1. Tokia pataisa gresia milziniska zala eiliniu pilieciu gyvenamajai aplinkai: fraze "detalieji planai nerengiami, jeigu atitinkamų objektų statyba numatyta tos teritorijos bendrojo plano funkciniame zonavime" reiskia, kad atveriamas kelias vietiniams gyventojams nezinant ir negavus ju sutikimo tankinti dabartinius gyvenamuosius kvartalus.

 

Apie 5-auksciu namu kvartalu tankinimus pries gyventoju valia, manau, geriausiai papasakotu Seimo nare Vilija Abramikiene (piniguociu verslumo ypatumai Vilniaus Zirmunuose uzstatant gyventoju kiemus, vaiku zaidimo aiksteles ir pan.).

 

Neuzmirskime, kad tas pats lauktu ir vienaauksciu-dviauksciu individualiu namu kvartalu, kuriuose yra laisvu sklypu, arba pvz. transformatoriniu, siurbliniu ir pan., kuriu vietoje be aplinkiniu gyventoju sutikimo butu galima statyti tokius ir didesnius namus.

Klaipedoje tokiu meginimu jau yra, zmones kol kas ginasi per viesus svarstymus, taciau B.Bradausko pataisa atvertu jiems pragaro vartus, nes viena diena jiems netiketai atvaziuotu buldozeriai su statybos leidimais  ir juos istiktu sokas.

Manau, kad 5-auksciuose ir individualiuose namuose daugiausia ir gyvena TS rinkejai, todel turime juos apginti bet kokia kaina, kaip privalome ginti ir visus kitus rinkejus, nes Lietuvoje dauguma verslininku kazkur pamete ar uzmirso  garbe, oruma, pagarba aplinkiniams, nes vien tik pelnas siandien valdo juos.

Beje, bent jau Klaipedoje pirmieji vieno auksto su mansarda namus po karo pradejo statyti is Sibiro grize tremtiniai. Ir visokie naujieji lietuviai, kurie ju kvartaluose buvusiu pirciu, valgyklu, parduotuveliu vietose nori statyti daugiaaukscius, kol kas yra varzomi butent Teritoriju planavimo istatymo 22 str., nes siuos savo planus turi svarstyti su visuomene ir su kaimynysteje gyvenciais zmonemis.

Nebloga „dovanele" ruosia B.Bradauskas, pelnagaudziai ir oligarchai tremtiniams bei politkaliniams, grizusiems is Sibiro:jie tikrai nesitikejo nei 1956 , nei 1958 metais, kai pradejo statyti savo „Moliugo" namelius is pusplyciu, o tuo labiau po Kovo 11, kad gyvenimo saulelydyje ju nameliai atsidurs verslo magnatu pastatytu dangoraiziu seselyje ir „dvibuciu" namu (4 aukstu su mansarda ir su 1200 kv. metru ploto apartamentais) apsuptyje, bei ju seimininku taip pat beveik dviauksciu „dzipu" keliamose dulkese.

Tas pats laukia ir visu kitu vidutines pajamas turinciu gyventoju: „aleliuja" ju gyvenimo aplinkai.

Juk praktika rodo, kad saiko pas piniguocius-statytojus" nerasta: jiems nerupi, kad zmones per desimtmecius suformavo patogia gyvenama aplinka apie savo namus, uzaugino medzius ir pan. – atvaziuoja, iskerta, ispjauna, isvercia, isnuodija, uzstato savo „monstrus", ant veju, saligatviu, aiksteliu, skveru, uzstoja saule, uzplusta automobiliai, ir t.t.

 

2. Prasyciau TS frakcijos narius taip pat perskaityti zemiau pateikiama Saugomu teritoriju tarnybos vadoves R.Baskytes nuomone alfa.lt straipsnyje siuo klausimu paminklosauginiu bei gamtosauginiu aspektu : ji, - tikrai negincijamas autoritetas sioje srityje, yra KATEGORISKAI pries tokia B.Bradausko iniciatyva. Todel pasiremdamas taip pat ir savo patirtimi bei liudnos praktikos kasdieniais pavyzdziais pasirasau po kiekvienu jos zodziu zemiau pateikiame straipsnyje (.

 

TS-ai butu didele geda palaikyti B.Bradausko siulomas atverti spragas istatyme.

 

TS frakcijos nariai jau viena karta padejo atverti vartus kito panasaus i LSDP Bradauska kito Seimo nario „valstiecio" V.Domarko iniciatyvai paveldo niokojimui, kai TS VIENBALSIAI PRITARE (http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.bals?p_bals_id=-1920 ) oligarchu lobistu parengtai istatymo pataisai (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=315772), leidzianciai piniguociams uz savo lesas rengti specialiuju planu projektus.

Ta proga sia pataisa Nekilnojamojo turto pletros asociacijos prezidentas Robertas Dargis (10 jos nariu valdybos sudetyje – ir UAB "Akropolis" valdybos pirmininkas ir kiti itin didele itaka turintys asmenys – zr. http://www.lntpa.lt/index.php?id=12) tuojau pat ir naudojasi: uz savo, tiksliau uz UAB „Eikos" grupes pinigus jau parenge Klaipedos piliavietes specialaus plano pakeitimo projekta, kuriame numatyta DVIGUBAI sumazinti Klaipedos piliavietes teritorija, o „atlaisvinta" teritorija numatyta uzstatyti iki 6 aukstu dydzio gyvenamais ir komerciniais namais taip, kad piliavietes nebesimatytu nei is Danes upes, nei is Smiltynes puses (dabar piliaviete puikiai matosi is siu pusiu kai plaukiam keltu i ir is Neringos i Klaipeda).

 

Sis pelno darymo bet kokia kaina viesose erdvese, kurios NIEKADA IKI TOL NEBUVO UZSTATYTOS, projektas stumiamas su milziniskomis lobistinemis pastangomis.

 

Tokie projektai stumiamai NE TIK lobistinemis, bet ir KITOKIOMIS PASTANGOMIS – ziurekime, ar tik nebus artimiausiu metu daugiau strupeikiu.

Beje, siaulieciai galetu patikslinti – man atrodo, kad Strupeikis Siauliu m. tarybos posedyje balsavo uz Amfiteatro aikstes uzststatyma – apie tai esu viena karta jau kalbejes partijos tarybos posedyje po Kauno m. tarybos nario A.Balucio „pokstu".

 

Sio R.Dargio projekto eiga stebi desimtys nekilnojamo turto ir statybos oligarchu.

Jei R.Dargiui pasiseks, tai pajudes desimtys analogisku projektu, kuriuos visu galima butu pavadinti „sudie viesoms erdvems", nes visos jos bus paverstos statybu aikstelemis.

 

Aptariama B.Bradausko iniciatyva – is tos pacios serijos, tik uzeinama is kitos puses – is gamtosaugines: jo projekta galima pavadinti „sudie piliakalniu apsauginems zonoms".

 

3. B.Bradausko iniciatyva grubiai priestarauja Orhuso konvencijai, kuriai ir taip jau priestarauja dalis Lietuvos istatymu. Uzuot taisius istatymus pagal sia konvencija, bandoma dar labiau nuo jos nutolti – tuoj gausime nuo ES ispejima sia tema.

 

 

Pries frakcijai priimant sprendima kaip balsuoti del minetos B.Bradausko pataisos, butinai siulau diskusijai-pasitarimui pasikviesti R.Baskyte, STT specialistus, zaliuosius, alternatyvinius paminklosaugininkus, TS partijos eilinius, kurie domisi gamtosauga ir paminklosauga.

 

Nebekartokime klaidu kaip kad su V.Domarko pataisa del specialiuju planu rengimo uz socialiai neatsakingu verslininku pinigus (kol MES VISI begiojome su trispalvemis 1988-1992 m., JIE tuo metu kale pinigus ir uzsikale valdzia bei itaka, o dabar pradeda sia galia realizuoti, mums kaip ir visiems kitiems eiliniams pilieciams palikdami tik tris vaidmenis: naiviu, kvailiu ir strupeikiu).

 

Juk si V.Domarko pataisa is esmes buvo prastumta slapcia, konspiratyviai, nesitarus su visuomene, priedangai „papigiaja uzsipirkus" keleta supuvusiu valdininkeliu is ivairiu valdisku kontoreliu, pvz. Valstybines kulturos paveldo komisijos ir pan.

 

Tas pats bandoma ir su sia B.Bradausko pataisa, tik si karta niekas nebegales pasakyti, kad Seimo narius suklaidino, nes suklaidinti galima tik naivuolius ir tai tik viena karta.

Rinkejams naivuoliai, strupeikiai ir kvailiai nereikalingi, nes tokie nesugebes ju apginti nuo kasdien stiprejancios oligarchu savivales.

 

KVIESKITE ZMONES I PAGALBA – PAMATYSITE – JIE ATEIS. Kaip kad jau atejo i pagalba R.Baskytei ir A.Stancikienei i mitinga prie Seimo 2008 06 18 d. – zr. foto it kt.: http://puteikis.blogspot.com/2008/06/mukietininkas-romualdas-lankas-i-trak.html ).

 

TODEL LABAI PRASAU NE TIK BALSUOTI PRIES, BET IR RYZTINGAI PASIPRIESINTI SIAI B.BRADAUSKO TEIKIAMAI ITIN PRAZUTINGAI PAPRASTIEMS ZMONEMS, PAVELDUI IR GAMTAI PATAISAI.

 

Naglis Puteikis

 

Projekto Nr. XP-3015(3)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2008  m.                      d. Nr.

Vilnius

(Žin., 1995, Nr. 107-239; 2004, Nr. 21-617, Nr. 152-5532;  2006, Nr. 66-2429, 2008, Nr. 10-337)

 

1 straipsnis. 22 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

"3. Detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas, taip pat kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas ir jeigu tai numatyta kituose įstatymuose. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos netaikomos ir detalieji planai nerengiami, jeigu atitinkamų objektų statyba numatyta tos teritorijos bendrojo plano funkciniame zonavime, taip pat keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo statybai, kai nėra patvirtinto gyvenamosios vietovės iki 3 tūkst. gyventojų bendrojo plano."

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS         

Teikia: Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas

 

 

Seimas ketina atverti landą chaosui statybose www alfa 080702

 http://www.alfa.lt/straipsnis/189106

Jūratė Skėrytė | Alfa.lt 2008-07-02 17:08 

 

Parlamentarai šią savaitę pritarė Teritorijų planavimo įstatymo pataisai, pagal kurią padaugėtų atvejų, kai pradėti statyboms nereikėtų detaliųjų planų.

„Sugriauname visą teritorijų planavimo sistemą", – socialdemokrato Broniaus Bradausko iniciatyvą įvertino buvęs aplinkos ministras liberalcentristas Algis Čaplikas.

Reklama

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovės Rūtos Baškytės, ši pataisa gali atverti landą statyboms neleistinose teritorijose, prieš kurias paskui bus sunku kovoti.

Siūlo atsisakyti detaliųjų planų

Pagal Seimo priimtą pataisą detaliųjų sklypų planų nebebus privalu rengti, „keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo gyvenamojo namo statybai, kai nėra patvirtinto gyvenamosios vietovės iki 3 tūkst. gyventojų bendrojo plano".

„Į apibrėžimą dėl 3 tūkst. gyventojų patenka beveik visos saugomos teritorijos. Pavyzdžiui, Kuršių nerija, Palūšė, Merkinė ir kitos. Galime padaryti daug klaidų ir sukelti jovalą su tokiu įstatymu", – sakė R. Baškytė.

Detaliuoju planu nustatomas leidžiamas sklypo užstatymo procentas, aukštingumas, paskirtis, ar jis tinka gyvenamajai, komercinei statybai ar rekreacinei funkcijai. Tačiau, anot pareigūnės, svarbiausia, kad atsisakius detaliųjų planų tam tikrose vietovėse apie naujas statybas nesužinotų visuomenė. Mat dabar prieš tvirtinant detaliuosius planus, apie juos turi būti pranešama viešai.

„Detalieji planai įveda tam tikro aiškumo, nustato tvarką. Be to, kol kas tik per juos galimas viešumas – informacijos pateikimas visuomenei. Kai nelieka detaliųjų planų, visuomenė nežinos, kokie yra ketinimai vienoje ar kitoje teritorijoje", – tvirtino R. Baškytė.

Čaplikas: prielaida korupcijai

Pasak A. Čapliko, praktiškai priimta Teritorijų planavimo įstatymo pataisa sudaro prielaidas korupcijai. „Ne savivaldybės taryba spręs apie užstatymo intensyvumą, aukštį, tankį, o spręs vienas valdininkas. Esu įsitikinęs, kad po metų dviejų turėsime daug bylų būtent šioje grandyje. Nes atsakomybė perkeliama iš kolektyvinio viešo sprendimo į ganėtinai uždarą ratą", – kalbėjo jis.

Politikas nesutiko ir su pataisos autorių tvirtinimu, kad jų iniciatyva saugomų teritorijų nelies. „Nors projekto autoriai sako, kad taip negali būti, be abejo, ir saugotinose teritorijose bus palengvinta statybų plėtra. Ne tik palengvinta, bet ir nereglamentuojama statybų plėtra, – įsitikinęs A. Čaplikas. – Prasidės teisminiai procesai dėl leidimų statybai. Teismas, be abejo, duos leidimą statyti, nes ši pataisa sudaro prielaidą pretenduoti į tai."

Bradauskas: reikia mažinti biurokratizmą

Tuo metu pataisos iniciatorius B. Bradauskas pabrėžė, kad šis projektas – tik pirmoji kregždė. Bus taisomi ir kiti Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymų straipsniai, mažinant biurokratinius ribojimus statybų srityje.

Jis teigė, kad dabar kai kurie nustatyti ribojimai tiesiog yra pertekliniai. Pavyzdžiui, jeigu bendrajame plane numatyta, kad kuri nors teritorija iš žemės ūkio paskirties turi virsti gyvenamąja ar komercine, todėl esą nebereikia rengti konkretaus sklypo detaliojo plano toje vietoje.

„Mano pataisos esmė – jeigu yra patvirtintas bendrasis planas ir ten numatyta funkcinė žemės paskirtis, ji automatiškai turi būti pakeista be jokių papildomų dokumentų. Tai atpigina, paspartina investicijas", – teigė B. Bradauskas.

Jo tikinimu, saugomų teritorijų jo pataisa nelies, nes jos visos turi savo patvirtintas planavimo schemas. „Tegu nenuogąstauja ten, kur nereikia nuogąstauti", – į pareigūnų ir kolegų išsakytas pastabas atkirto socialdemokratas.

Jo pataisa esanti „palengvinimas paprastiems žmonėms pastatyti namus kaimo vietovėse".

„Pavyzdžiui, žmogus atvažiuoja dirbti į miestelį. Jo centras jau užstatytas, tad plėstis galima tik pakraščiuose, kur žemė paprastai būna žemės ūkio paskirties, – savo įsivaizdavimą dėstė B. Bradauskas. – Kad būtų pakeista žemės paskirtis 15-20 arų sklypui, reikia daryti detalųjį planą. Tačiau jo nėra prie ko pririšti, nes nėra bendrojo plano. Padaro to gabaliuko detalųjį planą, sumoka 15-20 tūkst. litų ir paskui išmeta lauk, nes jis niekam nereikalingas. Tad kam žmones varginti? Žmogus už tuos pinigus gali bent pamatus išsilieti."

STT ragina apibrėžti sąvokas

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) vertinant minėtą projektą antikorupciniu požiūriu, kilo klausimas, kas yra vienbutis ar dvibutis gyvenamasis namas. STT pasiūlė konkrečiau apibrėžti šias kategorijas.

Tačiau B. Bradauskas teigė nelabai suprantąs, ko iš jo norima. „Kaip tu jį apibrėši? Vienbutis namas ir yra vienbutis namas. Tarybiniais laikais ribota kvadratūra, bet dabar ne tarybiniai laikai", – kalbėjo parlamentaras.

Jis prisipažino pažįstąs žmonių, turinčių 800 kvadratinių metrų ploto vienbutį namą. Tačiau, pasak politiko, dėl to nesą ko nuogąstauti, nes galioja reikalavimas, kada gyvenamasis namas turi būti statomas ne arčiau kaip 4 metrai nuo sklypo ribos.

Socialdemokratas įsitikinęs, kad labiausiai jo pataisa nepatinka architektams, kurie prarastų dalį pajamų. „Sulauksime ir daugiau pasipriešinimo, bet reikia pažaboti tą biurokratizmą. Savivaldybės laukia tos pataisos, kaip lietaus per sausrą", – B. Bradauskas pasiryžęs ir toliau veikti šioje srityje.

„Vienas dalykas, ką galvoje turi įstatymo leidėjas kurdamas dokumentą, o kitas – kaip tas teisės aktas yra pritaikomas. Mūsų žmonės būna labai išradingi, kai reikia apeiti ar savo naudai pritaikyti įstatymus", – iš patirties sakė R. Baškytė.

 

Komentarų nėra: