Su Naujais metais- sveikinimai iš Memelio dviprasmiškais atvirukais

Tai ne tai, ką Jūs pagalvojote, bet sutikite, kad karo istorijos mėgėjai iš Klaipėdos sukūrė tikrai dviprasmiškus vaizdus ir taip pat dviprasmiškus pavadinimus.

Teisėja tyčiojasi iš įstatymų, ją dangsto prokuratūra ir STT

Klaipėdos apygardos administraciniam teismui

PAREIŠKĖJAS: Naglio Puteikio, gyv. Vytauto 8-7, Klaipėdoje

8-652-76250 puteikis@gmail.com

SKUNDŽIAMAS ASMUO: Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba

Pilies g.12 A, Klaipėda

SKUNDAS

2010 12 29

DĖL KLAIPĖDOS STT ATSISAKYMO TIRTI KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISĖJOS ĮSTATYMAMS PRIEŠTARAUJANTĮ ELGESĮ

2010 12 13 d. pranešiau Klaipėdos STT-ai apie teisėjos Q.Q. galimai vykdomus įstatymų pažeidimus neleidžiant vienai bylos šaliai įrašinėti teismo posėdžio bei neleidžiant išklausyti teismo posėdžio garso įrašo (pridedu šio rašto kopiją).

2010 12 16 d. Klaipėdos STT parašė man raštu Nr.4-08-1133(kopija pridedama), kad neva nepateikiau jiems „jokių objektyvių faktinių duomenų", jog šios teisėjos veikloje „yra korupcinio pobūdžio veikos požymių".

Nesutinku su tokiu STT teiginiu, nes:

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 str.3 dalyje nurodyta, kad „3. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – ... kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais ... kai tokių veikų padarymu siekiama užmaskuoti ... papirkimą".

2. Manau, kad minėtos teisėjos aukščiau minimame mano skunde aprašytas elgesys gali būti apibūdinamas tik kaip „piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas arba piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais". Kitaip apibūdinti, mano manymu, tokio teisėjos akivaizdžiai prieštaraujančio įstatymo nedviprasmiško elgesio neįmanoma.

Todėl prašau panaikinti 2010 12 16 d. Klaipėdos STT rašte Nr.4-08-1133 nurodytą atsisakymą nagrinėti mano aukščiau paminėtą skundą ir įpareigoti jį ištirti.

Atsiprašau,kad neturiu mano rašte minėto įrašų kopijos, todėl prašyčiau išsireikalauti iš STT.

Priedai: 4 lapai ir antras šio skundo egzempliorius.

N.Puteikis

Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybai

PRAŠYMAS

2010-12-03

DĖL TEISĖJOS Q.Q. GALIMO TARNYBINIŲ PAREIGŲ NEATLIKIMO ARBA PIKTNAUDŽIAVIMO TARNYBINE PADĖTIMI

Informuoju apie tai, kad Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėja Q.Q pažeidinėja du Lietuvos Respublikos įstatymus (LR Teismų įstatymo 38 str. 4 dalį; LR Civilinio proceso kodekso 9 straipsnio 5 dalį, LR Civilinio proceso kodekso 171 straipsnį), drausdama teismo proceso šaliai pačiai daryti garso įrašą bei neleisdama teismo proceso šaliai susipažinti su teismo padarytu garso įrašu.

Minėtų įstatymų nurodytuose straipsniuose tokia proceso dalyvių teisė yra garantuota ir neiejama su jokiais teisėjų leidimais ar sprendimais.

Pridedu pavyzdį – pilietės W.W. 2010 12 13 d. rašto Klaipėdos apygardos prokuratūrai patvirtintą nuorašą, bei DVD diską, kuriame užfiksuoti aukščiau aprašyti neteisėti teisėjos Q.Q. veiksmai.

Priedas: 1 lapas, 1 DVD diskas.

Tarybos narys Naglis Puteikis

Klaipėdos apygardos prokuratūrai

SKUNDAS

2010 m. gruodžio 13 d

DĖL TEISĖJOS Q.Q. GALIMO TARNYBINIŲ PAREIGŲ NEATLIKIMO ARBA PIKTNAUDŽIAVIMO TARNYBINE PADĖTIMI

2010 12 08 d. vyko Klaipėdos m. apylinkės teismo posėdis dėl ...

Aš , kaip viena iš proceso šalių (atsakovė), informavau teisėją, kad yra daromas garso įrašas, tačiau į tai Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėja Q.Q. pareiškė, kad neleidžia to daryti (klausyti fotoaparatu daryto audio įrašą 00:20 – 00:30 atkarpoje).

Pasiteiravau, ar tokiu atveju galima bus išklausyti garso įrašą, kurį daro teismo sekretorė. Teisėja Q.Q. pareiškė, kad negalima (klausyti fotoaparatu daryto audio įrašą nuo 00:30). Paklausiau teisėjos, kuris įstatymo straipsnis tai draudžia, ji atsakė, kad „tokios taisyklės" (klausyti fotoaparatu daryto audio įrašą nuo 00:36) .

Teisėja dar kartą grįžo prie šio klausimo, kai buvo nagrinėjami prašymai – ji dar kartą pasisakė, kad „šioje salėje" negalima įrašinėti (klausyti diktofonu daryto audio įrašą nuo 01:01), bei komentavo prašymą įrašinėti kaip nepasitikėjimo teismu išraišką („nepasitikite teimu?").

Lietuvos Respublikos įstatymai nedviprasmiškai aiškiai nustato kad proceso šalys gali įrašinėti ir gali susipažinti su teismo daromais garso įrašais ir tam nereikia jokio teisėjo leidimo ar sprendimo:

LR Teismų įstatymo 38 str. Bylų nagrinėjimo teismuose eigos ir rezultatų fiksavimas:

„...4. Proceso šalys, įgyvendindamos savo procesines teises, proceso įstatymų nustatyta tvarka gali daryti teismo posėdžio garso įrašą.."

LR Civilinio proceso kodekso 9 straipsnis. Teismo posėdžio viešumas:

„...5. Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kurias technines priemones. Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms vykdyti viešame teismo posėdyje gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Apie daromą garso įrašą dalyvaujantys byloje asmenys privalo informuoti posėdžio pirmininką."

LR Civilinio proceso kodekso 171 straipsnis. Pastabos dėl protokolo:

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu, teismo posėdžių stenogramomis, garso įrašais ir per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo. Pastabose turi būti nurodoma, kas yra neteisingai įrašyta į protokolą, ir siūlymai, kaip turi būti įrašyta."

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, bei į tai, kad teisėja Q.Q. pažeidė du įstatymus ir tokiu būdu trukdė man pasinaudoti mano teisėmis prašome:

1. Ištirti, ar teisėja Q.Q., neleisdama man kaip proceso šaliai daryti teismo posėdžio garso įrašo ir neleisdama susipažinti su teismo minėto posėdžio garso įrašu, kurį darė teismo sekretoriatas, tokiu būdu neatliko tarnybinių pareigų ir ar nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi;

2. Apklausti mane šiame tyrime, padėti man susipažinti su teismo minėto posėdžio garso įrašu, kurį darė teismo sekretoriatas.

Priedas: minėti garso įrašai viename DVD diske.

Pagarbiai, pilietė W.W.

Valio šventėms, gerų ateinančių metų

Klaipėdos rajono ir miesto gyventojai Gargžduose mitinguos prieš antrąją šiukšlių deginimo jėgainę

Šiandien, ketvirtadienį 2010 11 25 d. 09.30 val. prie Klaipėdos rajono savivaldybės Gargžduose, Klaipėdos g. 2, rengiamas mitingas prieš planuojamą šiukšlių  deginimo gamyklą Dumpių kaime.

Gedminų, Aukštkiemių, Dovilų, Ketvergių ir kitų kaimų bendruomenių atstovai bei nevyriausybinių organizacijų delegatai iš Klaipėdos protestuos prieš ICOR įmonių grupės mėginimą gauti leidimą statyti antrąją pajūrio regione šiukšlių deginimo jėgainę.

Šiandien sprendimą, ar rajone leisti tokią veiklą – šiukšlių deginimą savo posėdyje turi priimti Klaipėdos rajono savivaldybės taryba.

Mitinguotojai reikalaus tokiai ūkinei veiklai nepritarti. Jei už tokį sprendimą baluotų dauguma rajono tarybos narių, šiukšlių deginimo gamykla Klaipėdos rajone nebegalėtų būti statoma.

Leidimas mitingui išduotas, planuojama apie 160 jo dalyvių.

Už kelių kilometrų nuo šios ICOR įmonės Klaipėdos miesto teritorijoje Laisvojoje ekonominėje zonoje kita įmonė „Fortum" planuoja analogiškos šiukšlių deginimo gamyklos statybą. Pastarajai praeitą mėnesį sutikimą davė Klaipėdos miesto taryba, patvirtindama detalųjį planą.

Nors Klaipėdos rajono taryba nepritarė Suomijos įmonės „Fortum" ketinimams, nes vyraujantys vėjai teršalus neštų daugiau ant rajono, nei ant uostamiesčio, Klaipėdos  aplinkosaugos departamentas leido joje deginti 130 tūkst.tonų nerūšiuotų šiukšlių, iš jų – 19 tūkst.tonų plastiko kasmet.

Pagal poveikio aplinkai vertinimo programą šioje šiukšlių deginimo įmonėje kasmet susidarytų 5600 tonų itin nuodingų pelenų. Kadangi Lietuvoje nėra sąlygų saugoti tokio pavojingumo atliekų, planuojama jas per Klaipėdos uostą plukdyti į Vokietiją ir Švediją.

ICOR grupė prašo leidimo deginti dar daugiau nerūšiuotų šiukšlių, nei „Fortum"  - 150 tūkst.tonų. Regione nėra tokių kiekių šiukšlių, todėl jei būtų leista  abiejų  gamyklų statyba, šiukšles tektų įvežti iš kitų Lietuvos vietų, ar užsienio.

Klaipėdos m.savivaldybės tarybos nariai N.Puteikis, V.Titov ir J.Šeršniov kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydami panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl aplinkosaugininkų veiksmų leidžiant deginti šiukšles Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje. Tarybos nariai mano, kad Aplinkos ministerijos pareigūnai galimai aplaidžiai atliko pareigas, nes pažeidė įstatymų reikalavimus, draudžiančius LEZ-e kurtis įmonėms, kurios kenksmingai veikia aplinką. Pareiškėjai taip pat teigia, kad pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, nes buvo galimai tyčia praleista privaloma svarstymo su visuomene stadija.

Aukštkiemių kaimo bendruomenės pirmininkas Vaidas Lekstutis

8-670-26896, aukstkiemiu.bendruomene@gmail.com

Informacija vykstantiems iš Klaipėdos:

2010 11 25  08.45 prie "Klaipėdos" viešbučio lauks autobusas (nuveš-parveš).

Kita rinkimosi vieta 09.00 - šalia Akropolio,  kur Dubysos gatvė įsilieja į Taikos pr., ten, kur autobusų/automobilių stovėjimo aikštelė.

Šiukšles siųsime į dangų?

Erlandas Paplauskis, Ekologinio klubo "Žvejonė" pirmininkas

Atliekų deginimas kaip reikiant užjudino Klaipėdos miesto ir rajono visuomenę ir vis labiau panašu, kad ši miesto politinio elito sumanyta „dovanėlė" gyventojams, gali tapti tarsi ta sniego gniūžte paleisiančia visą krizės metu susikaupusio abstraktaus pykčio ant valdžios laviną. Partiniai ir nepartiniai, politiniai ir nepolitiniai judėjimai, namų ir sodų bendrijos ne juokais supyko ant Klaipėdos valdančiųjų palaiminusių atliekų deginimo gamyklos statybą LEZ'e. Politikai dedasi nesuprantą problemos, viešai ir neviešai gūžčiojai pečiais ir kaip visada tokiais atvejais kabina tipiškas etiketes: „radikalai", „darosi politinę reklamą", „marginalai", „ekstremistai", „vykdo konkurentų užsakymą". Tiesą sakant, į tikrus socialinius sambrūzdžius kylančius iš „pačių šaknų" – kokią etiketę besmeigsi, į ką nors vis tiek pataikysi. Kai šitiek bendruomenių ir savo prigimtimi visiškai nesuderinamų judėjimų kažką bendro daro, čia visada gali pasitaikyti visko - kai kas sieks politinių balų, kai kas galbūt kažką atstovaus. Ir nieko nenormalaus čia nėra, svarbu, kad būtų iš ko rinktis, ar ne?

Ši nuomonė taip pat nėra vien mano asmeninė nuomonė. Ekologinis klubas „Žvejonė" yra Lietuvos Žaliųjų judėjimo (LŽJ) dalis, o judėjimas yra globalaus judėjimo „Žemės draugai" narys. Tad ir Žaliųjų judėjimo deklaruojama pozicija sutampa ir su „Žemės draugų", ir su „Green peace" ir su GAIA (globalaus prieš atliekų deginimą aljanso) nuomone. O ta nuomonė radikaliai nesutampa nei su mero R.Taraškevičiaus, nei su miesto tarybos socialdemokratų, nei su abiejų liberalų, nei su Darbo partijos pozicija. Ir ta pozicija yra aiški ir nurodo kaip atliekos gali būti tvarkomos su kuo mažesne žala žmonių sveikatai. Mes teigiame jog nerūšiuotų atliekų deginimas – yra žmonių nuodijimas ir jokie žadami geri ar blogi filtrai didžiausio civilizacijos nuodo visiškai neeliminuoja. Tačiau apie viską iš eilės.

Kaip viešai buvo skelbiama, bus statoma termofikacinė biokuro jėgainė. Kad tokiose gamyklose būna atliekų deginimo skyriai – nieko nauja, tačiau pasirodo yra viskas atvirkščiai, sprendžiant pagal planuojamus naudoti kuro kiekius, statoma atliekų deginimo gamykla, kurioje kaip priedas bus naudojamas biokuras. Toks sprendimas koks yra dabar – leisti deginti 150 000 tonų per metus nerūšiuotų, nuodus generuojančių atliekų - bet kokiu atveju reiškia viena – mus valdo ekologiškai neišprusę barbarai. Ekologinis klubas „Žvejonė" yra nepolitinis judėjimas, tačiau dauguma narių džiaugtųsi jeigu taryboje po rinkimų miestiečiai nepaliktų nė vieno tokį sprendimą palaiminusio barbaro nepaisant jų visų turimų mokslinių laipsnių ir kitokių antpečių. Tai spręsime ne mes, bet tai natūralus noras net jei jis ir bandomas vadinti politikavimu. Kaip reikia elgtis su Žeme, mes turime visiškai kitokią viziją negu Klaipėdos miesto valdantieji politikai. Ir tos vizijos esmė yra – Žemės turtai privalo būti tausojami, o ne švaistomi deginant. Todėl atliekos, kurias dar galima perdirbti būtina panaudoti, o ne sudeginti, perkeliant šiukšles į dangų. Atliekų degintojai, regis sąmoningai šaukiasi dangaus rūstybės, ciniškai ir įmantriai perinterpretuotai net ekologiškumo sampratas, mat nuolat augančius šiukšlių kalnus jie drįsta vadinti atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Tai toks velniškai suregztas teiginys, kad su juo net nepadoru ginčytis, jaustumeisi tarsi suaugusįjį mokydamas abėcėlės.

Toje pačioje mums primygtinai rodomoje Švedijoje atliekų deginimas yra viena skaudžiausių aplinkosaugos problemų, atliekų deginimo įmonių išmetami dioksinai sudaro 30 proc. visų dioksinų išmetimų šalyje. Paklausėme kolegų iš „Švarios Baltijos koalicijos" (CCB) ir apie tą liaupsinamą Stokholmą. Mums buvo aiškiai pasakyta, jog dėl atliekų deginimo gamyklose apie 20 km. spinduliu dioksinų padidėjimas dirvožemyje yra aiškiai fiksuojamas ir tai negali likti be pasekmių sveikatai. Žmonėms reikia aiškiai pasakyti, kad nėra nekenksmingų dioksinų koncentracijų, o kiekvienas išmestas miligramas sugrįžta pas mus jau per maistą, daugiausia pieną, mėsą, žuvį, sukeldamas tiek onkologinius susirgimus, tiek nevaisingumą, tiek susilpnindamas imuninę sistemą. Apie Klaipėdą esantys sodai taps ne sveikatos, o ligų šaltiniu. Ir politikai turėtų suprasti, jog smogs pirmiausia į pensininkus. Tai jie taupydami centus daugiausiai maitinasi soduose savo užaugintomis daržovėmis ir vaisiais. Ir jų iš rinkos pabėgusius pinigėlius kapitalistais pasiims per farmacijos biznį. Kaip apgailėtinai svetimšaliai atėjūnai prastūminėja savo biznį Lietuvoje - nuvežė politikus, parodė centre esančią gamyklą ir dioksinų jie nepamatė, todėl ir padarė išvadą, jog problemos nėra. Dar daugiau, ne mūsų valdžia nurodo kiek ir kokių atliekų gali būti sudeginama, bet jau verslininkai diktuoja kiek jie nori jų sudeginti. Beje, čia gal ne tiek apie problemą, bet man nuoširdžiai įdomu, kodėl žurnalistams nepapasakojo ir neparodė perliuko - buvo nutylėta, jog Stokholmo atliekų deginimo gamyklose sudeginama dešimtis tūkstančių mieste sugaudytų triušių ir jog švedai džiaugiasi iš triušiukų gaminama šiluma. Nuostabus etiško elgesio su gyvybe pavyzdys, mokykimės iš švedų, apšildykime miestą valkataujančių kačių ir šunų lavonais! Na ne triušiai daugiausiai nuodų išskiria, jei padaryti prielaidą, kad miesto želdiniuose nėra nei nuodingo švino, nei kitų sunkiųjų metalų, kas irgi abejotina, tai gal ir ne pats baisiausias teršalų šaltinis, jeigu pamirštum visus etinius klausimus. Bet jei nutylima viena, matyt nutylima ir kita. Oficialiame „Fortum" internetiniame puslapyje radau daug informacijos apie viską, apie jų investuojamą pelną į žaliąją energetiką, apie dalyvavimą antikorupcinėse programose, tačiau nė žodžio apie išmetamų dioksinų ir furanų kiekius. Į mano pateiktą užklausimą sistemoje, atsakymo apie išmetamų nuodų kiekius niekas jau savaitę nesiteikė atsakyti. Bet gal dar atsakys, palauksim.

Tačiau esmė net ir ne tame, kad „ir švedai ir austrai degina". Esmė tame, kad šiose šalyse atliekų kiekvienas gyventojas generuoja daugiau nei dvigubai daugiau negu Lietuvoje, o išrūšiuojama ten jau daug kartų daugiau negu Lietuvoje. Todėl reikia jausti skirtumą, ką reiškia atliekų deginimo gamyklos pastatymas klestinčioje šalyje, kur veikia beveik ideali atliekų rūšiavimo ir perdirbimo gamykla bei patikima kontrolės sistema be sovietinės sukčiavimo mokyklos. Štai danai išrūšiuoja ir perdirba daugiau nei 60 proc. atliekų, švedai virš 50 proc., o pas mus tik žadama, jog iki gamyklos pastatymo Klaipėdos apskrityje bus išrūšiuojama iki 30 procentų. Dar daugiau, pastačius tokį atliekų deginimo monstrą, kasmet sudeginantį apie 150 000 tonų atliekų, tas rūšiavimas niekada ir nebeatsiras, turtingos, milijardinius pelnus turinčios tarptautinės korporacijos užkiš bet kokius politinius bandymus sumažinti degių atliekų kiekį. Lietuvos politikams, be abejo, dar anksti aiškinti Europos madas, jiems mada - deginimas. Tuo tarpu ES senai jau kalbama, jog pirmiausia per mokesčių politiką būtina pasiekti, kad atliekų susidarytų mažiau, kad liktų mažau ką deginti, o artimai ateičiai numatytas ir nulinių atliekų planas, kai deginti nebebus ką. Vokietijoje jau yra savivaldybė, kur įgyvendintas projektas ir jokių atliekų nelieka. Kai kur diegiama biomechaninė rūšiavimo sistema, kai po mechaninio rūšiavimo iš komposto išgaunamos dujos ir energija jau gaminama iš jų. Bet Lietuvoje gi diktuoja visagalis „verslas". Paverkia kokia verslininkų asociacija, kad brangs produkcija įvedus taros utilizavimo mokestį ir visus iškart įtikina. Per mokesčius galima pasiekti, kad atliekų mažėtų dvigubai, tuo tarpu deginimo gamyklos savo veiklą projektuoja į drastišką atliekų didėjimą. Reiškia jau sumanyta kaip ir ką reiks paveikti, kad tų atliekų nemažėtų. Dar daugiau, miestiečiai mato, kaip valstybė gražiai kontroliuoja LEZ'e esančius cheminius monstrus, kaip puikiai sukontroliuoja, kaip ten „nesmirda" ir kaip pietinei miesto daliai, Jakams bei Rimkams gražiai ir ramiai gyvenasi. Tegu meras eina į tuos rajonus ir kalbasi su žmonėmis akis į akį, o ne per laikraštį teisinasi. Tegu susitinka su apie Klaipėdą esančių sodų savininkais ir paaiškina gamyklos naudą gyvai. Tegu, ponai, globalaus kapitalo mylėtojai, nesipiktina, jog miestiečiai kuo toliau, tuo aštriau kels klausimus apie kvapus, naktinius išmetimus, atjungiamus filtrus, galimus atsarginius vožtuvus. Sakot nebūna taip? Ogi būna net ir ne nebrandžios demokratijos šalyse. Nesenai Vokietijoje Kirhenės mieste uždaryta atliekų deginimo gamykla „Termoselekt". Patikrinus paaiškėjo, jog įrengtas atsarginis vožtuvas, kuris išmeta nuodus aplenkiant brangius aktyvuotos anglies užpildus, taip sutaupant jų aptarnavimui būtinas ženklias pinigų sumas. Paaiškėjo, kad visi tie jų viešumo kompiuteriai, kurie žadami mums, rodė tai ką reikėjo o ne tai ką turėjo rodyt. Gerbiami, miestiečiai, sutinku, kad netikėtumėte nė vienu žaliųjų sakomu žodžiu, bet jūs šioje vietoje turite patys savęs paklausti, - „Ar tikite lietuviška kontrolės sistema, ar uždarytų pas mus tokią gamyklą, ar tikite, jog taršios įmonės LEZ'e kontroliuojamos preciziškai"? Žalieji atsakymą turi. Tikros situacijos mes nežinome, laboratorija bazuojasi Vilniuje, tačiau LNK televizijoje buvo parodytas reportažas apie arti tos laboratorijos esančią pavojingų atliekų deginimo gamyklą „Senovė". Įmonę įgalioti kontroliuoti ekspertai paskelbė aliarmą – įmonėje vykdoma neleistina veikla, išmetimai viršija protu suvokiamas ribas, įmonę skubiai būtina uždaryti. Įmonė sėkmingai veikia toliau, o kad siužetą parodžiusi televizija būtų paduota į teismą už šmeižtą – negirdėjome. Klaipėdos LEZ'e vienoje iš itin taršių įmonių buvo aptikta žymiai daugiau taršos šaltinių, negu nurodyta projekte, kuriam atliktas tas vadinamas poveikio aplinkai pseudo vertinimas. Įmonė turėjo būti stabdoma ir iš naujo parengti techninį projektą nurodant visus taršos šaltinius, iš naujo atlikti Poveikio aplinkai vertinimą, viešinimą, pristatymą visuomenei. Ar girdėjote, kad taip būtų padaryta? Kitas kartas buvo, kai ūkininkas pasiskundė, kad vienas taršos monstras sugadino jam gyvenimą, kad pablogėjo jo sveikata. Spėkit iš trijų kartų, ar ta įmonė pabandė tam žmogui padėti? Ne. Jis buvo paduotas į teismą už įmonės dalykinės reputacijos žlugdymą. „Žvejonei" teisme paliudijus apie pagrįstai prastą dalykinę įmonės reputaciją, ūkininkas teismą laimėjo. Štai, kas jūs laukia, gerbiami Klaipėdos miesto gyventojai. Jus nuodys, o vos cyptelėję keliausite į teismus. Konkrečiai įrodyti iš kurios gamyklos iki jūsų langų atskrido nuodų debesėlis – sunki užduotis net geriausiam advokatui. Beje, Klaipėdos meras bandė inicijuoti, jog atsirastų kokybiškos kontrolės laboratorija Klaipėdoje, parašė net raštą (jei neklystu, tai buvo G.Kirkilo laikai) vyriausybei! Kas skeptiškai žiūri į tokias „didžiules" pastangas, tegu pagalvoja, jog to niekas be jo net nebandė daryti, o esant globaliam sąmokslui paversti Lietuvą atliekų duobe blokuojant kokybiško taršos kontrolės mechanizmo atsiradimą, toks raštas prilygsta beveik žygdarbiui, nes gali sugriauti neoliberalizmo propaguotojų planus. Ims ir iš tiesu piliečiai išsireikalaus gerą, visuomenės prižiūrimą, kontroliuojančią laboratoriją Klaipėdoje, o jei dar ir teisės aktus limituojančius smarvę išleis, sudiev milijoniniams pelnams. Tą globalizacijos propaguotojų planą aš galiu įvardinti aiškiai – „Pelnas jiems, o teršalai ir vėžio epidemija mums". Todėl bet kas parašęs tokį raštelį, gali nebetikti į elito kompaniją, todėl neteigiu, kad valdžia nieko net nebandė daryti. Tik nepadarė, bet bandė.

Klaipėdos rajone onkologiniai susirgimai pagal skaičių nusileidžia tik širdies kraujagyslių ligoms. Todėl kitaip, kaip Majanmaru nepavadinsi šalies, kuri taršią pramonę įsileidžia net į Laisvosios ekonomikos zoną. Dar daugiau, jeigu cheminis monstras nepatenka į bemokestinę zoną, politinis elitas tą zoną taip pakoreguoja, kad naujai statomi gamyklos pastatai jau patektų į LEZ'ą. Kitaip tariant už paliekamus nuodus net mokesčių nenulupa, kuriuos galėtų panaudoti žmogiškam tos pačios pramonės „pagamintų" ligonių slaugymui ar numarinimui. Taip atsitiko su vienu chemijos gigantu. LEZ'as buvo taip praplėstas, kad naujai statomos linijos jau galėtų mokesčių nebemokėti. Todėl kas kaltina „Žvejonę" politiškumu, neapsirinka, žaliuosius ypač džiugina nauji demokratiniai ir nepartiniai judėjimai, kurie rodo, kad išprotėjusių a la liberalų išprievartauta Lietuva kyla į naują sąjūdį prieš mankurtus ir per savivaldos rinkimus darysimei viską, kad kuo daugiau rinkėjų sužinotų kokios partijos pasirašė po detaliu miestiečių ir rajono gyventojų dioksinizacijos planu.

Pasakysiu atvirai, man nuoširdžiai gaila tokio Lietuvos liberalizmo, kurio vienintelis pasiekimas per visą valdžioje buvimo laiką - tai tylus mokesčių pakėlimo palaiminimas, atliekų deginimo gamyklos atvedimas bei įstatymo siekiančio leisti neribotai užstatyti visus šalies gamtinius draustinius įnirtingas stūmimas Seime. Kaip tarė vienas garsus politinis apžvalgininkas – „Lietuvoje nebėra nė vienos idėjos, kuriose mes nebūtume sugebėję apdergti".

Gerbiamieji, kalbėkime atvirai. Atliekas generuojame visi ir jų utilizavimas visų problema. Be abejo, sąvartynas blogiausia išeitis, kažkas sąvartyną taip suprojektavo, kad jis per trumpą laiką jau užkištas, kažkas leido į jį vežti statybines atliekas, kažkodėl jis pastatytas per mažas .... . Kažkodėl per 15 nepriklausomybės metų savivaldybė neįgyvendino ambicingo atliekų rūšiavimo programos. Kažkas, kažkodėl, kažką ... . Todėl dabar turime problemą. Problemų daugiau negu norinčių jas spręsti. Todėl dabar tikrai paprasčiausia išeitis paleisti viską dūmais. Be abejo, su atliekom kažką daryti reikia. Bet deginimas nėra vienintelė išeitis, tiksliau tai brangi ir pati nesveikiausia išeitis. Darbo vietų skaičius kompiuterizuotoje įmonėje yra juokingas, o atliekų kiekis, kurį ketinama sudeginti, visiškai neadekvatus realiai situacijai. Išrūšiuoti 30 proc. yra labai neambicingas planas. Argumentai apie šilumos pigimą yra tikras žmonių gundymas parduoti sveikatą. Šiluma tikrai PIGS. Pamenat – „Būstai BRANGS"?. Atliekų deginimas yra vienas brangiausių atliekų tvarkymo būdų. 400 mln. investicija į gamyklą turės atsipirkti ir atpirksime tai mes. Bet kokiu atveju, nei šiluma, nei atliekų tvarkymas jau nepigs. Bet kokiu atveju, norint mažiausiai kenksmingu būdu tvarkyti atliekas, turėsime už tai mokėti ir tikrai ne mažiau negu šiandien. Civilizuotose šalyse žmonėms mokestis mažėja už kokybišką išrūšiavimą, o nerūšiuojantiems didėja, nes kažkas jų darbą turi padaryti. Tačiau paradoksaliausia yra tai, kad deginimas visiškai netvarko atliekų, tik jas perkelia į skirtingas vietas. Vienai tonai sudegintų atliekų susidaro ne tik į dangų išskrendantys dioksinai, furanai, sunkieji metalai, apie, bet ir 300 kg. pelenų, kuriuos reikia vis tiek išvežti į sąvartyną, o iš filtrų ir kaminų išvalytos atliekos tokios toksiškos, kad Lietuvoje jų net nėra kur dėti. Jas reiks eksportuoti. O kur dar apie 400 t. pelenų nusėsiančių visame rajone kasmet? Bet jei galima atliekas išvežti, galima ir įvežti, ar ne tokia mintis turi kilti paprastam, sveikam žemaičiui? Helsinkio komisija yra parengusi atliekų deginimo rekomendacijas, kurias kiekvienas galite nesunkiai rasti internete. O jos skamba paprastai, 850⁰C temperatūroje, kokią „Fortum"as žada mums, galima deginti tik tokias atliekas, kur chlorinto plastiko yra mažiau negu vienas procentas. Jeigu yra daugiau, deginimo temperatūra turi būti apie 1200⁰C laipsnius. Taip siekiama sumažinti itin pavojingų nuodų – dioksinų furanų išmetimus iki protu suvokiamo lygio. Tuo tarpu tiek gamintojai, tiek politikai užsispyrę įrodinėja savo.

Nejučia pagalvoji, na nejaugi už tuos kelis milijonus litų, kuriuos „Fortum" as pervedė gyventojų iškeldinimui iš LEZ'o taip jau viską ir galima parduoti? Ką gi, regis geriausiai laiko dvasią jaučia pranciškonai. Jų dėka Klaipėdoje dygsta onkologijos centras. Gimdymo centrų nestato niekas.

 

Dioksinų išmetimo nuo dviejų šiukšlių deginimo gamyklų Pajūryje žemėlapis

Iš el.pašto:

„Jeigu vadovautis E.Paplauskio tikinimu, kad 15-20 km atstumu nuo "Fortum" šiukšlių deginimo g-los Stokholme stebimas padidėjęs vėžinių susirgimų skaičius, tai ir mums tas pats gręsia. Pabandžius pagal vyraujančius vėjus nupiešti teršalų iškritimą tokiu pat spinduliu. Liūdna, bet gausiausiai jie kris ant rajono centro Gargždų. Įvertinus tai, kad abi gamyklos yra gana arti, vyraujantys vėjai jų teršalus neš beveik į tas pačias vietas, taip dvigubai didindami taršą.

Bijau, kad palaiminus šių gamyklų statybas, netolimoje ateityje rajonui vadovaus vieni vėžininkai."

Dėl malūno, staiga virtusio vertybe, – kova teisme

Nuotraukose – akivaizdžiai matosi senasis mūras, nišos, senovinės arkos. Nuotraukos darytos šiandien, 2010 11 23 d.

klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/del-maluno-staiga-virtusio-vertybe-kova-teisme-papildyta-312797

Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt 2010-11-23, 05:00

Netikėtumai: apgriuvusį senojo malūno pastatą įsigiję ir jį perstatyti norėję verslininkai nežinojo, kad praėjus mėnesiui po sandėrio jų planai sugrius, o teisybės teks ieškoti teisme.

Įsivaizduokite situaciją: nusiperkate pastatą, ketinate jį perstatyti, o tada statinys staiga lyg specialiai paskelbiamas saugotinu. Pinigai išleisti, bet nieko daryti su savo pirkiniu nebegalite. Ką daryti? Atsakymą į šį klausimą pirmąkart mėgins rasti teismas.

Pastatė prieš faktą

Vilniaus apygardos administracinis teismas aiškinasi dviejų uostamiesčio bendrovių ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio ginčą.

Mat įsigiję pastatus savininkai po mėnesio sužinojo, kad jų nuosavybė paskelbta istorine vertybe.

Ši žinia verslininkus tiesiog pribloškė. Norint tokius statinius prikelti naujam gyvenimui, privaloma laikytis labai griežtų reikalavimų.

Senajame miesto malūne įsikūrę verslininkai bando teisme išsiaiškinti, ar pagrįstai ne kartą perstatytas statinys įtrauktas į saugotinų sąrašą.

Tapo situacijos įkaitais

Šiemet gegužę Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė saugoti Klaipėdos malūną ir kitus vientisą kompleksą sudarančius pastatus.

Kompleksą sudaro sendvario, pilies vandens malūno ir Joniškės dvaro sodybos ūkinio pastato statiniai.

Dalis išlikusių pastatų dabar priklauso skirtingiems savininkams.

Keista įvykių seka

Vieno šių pastatų savininke prieš mėnesį iki paskelbiant juos saugotinais tapo bendrovė „Euroratas". Jos direktorė Lina Zaleskienė stebėjosi tokia keista įvykių seka.

Ankstesnis pastato, kuris nuo gegužės įtrauktas į saugotiną kompleksą, savininkas nė neužsiminė apie tai, kad statinys ar bent jo fragmentas yra išlikęs iš labai senų laikų.

Kampinis Joniškės gatvės 1-uoju ir Gluosnių skersgatvio 2-uoju numeriais pažymėtas namas prieš trejus metus patvirtintame bendrajame plane nebuvo pažymėti kaip turintys kultūros paveldo požymių ar kultūrinė vietovė.

Tai tapo argumentu naujiesiems šių pastatų savininkams ginčijantis su paveldosaugininkais.

Verslininkai pabrėžia, kad bendrasis planas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu.

„Mus stebina tvarka, kai į saugotinų pastatų sąrašą objektai įrašomi nesiklausiant savininkų nuomonės. Mes tapome situacijos įkaitais", – tvirtino L.Zaleskienė.

Ji teigė, kad į teismą kreipėsi tik prašydami pateikti įrodymus, jog šie pastatai yra vertingi.

Išsigando, kad nugriaus

„Jeigu statinio savininkai būtų papasakoję, ką ketina ten daryti, gal būtume patarę, kaip tai padaryti geriausiai", – tikino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis.

Aiškindamas keistą sutapimą, kai pastatas į saugotinų sąrašą įrašytas praėjus mėnesiui nuo įsigijimo, paveldosaugininkų vadas Klaipėdoje prasitarė, kad tai padaryta sužinojus naujųjų savininkų planus.

Jo ausis pasiekė žinia, jog viduramžiais statytą malūną ketinama nušluoti nuo žemės paviršiaus ir jo vietoje suręsti dar vieną daugiabutį „stiklainį".

Primena nacionalizavimą

Naujieji pastato savininkai kol kas savo planų neviešina. L.Zaleskienė pasakojo, jog dabartinė situacija planus gerokai keičia.

„Jei būtume žinoję, kad statinys bus saugomas, gal būtume jo nė nepirkę. Turėti saugomą objektą įmonei nenaudinga. Mūsų situacija panaši į nacionalizavimą, kai nuo savininko niekas nepriklauso, – piktinosi verslininkė.

Paveldosaugininkai pripažįsta, kad architektūrinių ar archeologinių tyrimų senajame pilies malūne atlikta nebuvo.

Tačiau istorinė medžiaga leidžia teigti, jog būtent tame pastate yra dar kryžiuočių statyto malūno dalys.

Papildyta

Kadangi buvusiame malūne įsikūrusiios dvi bendrovės ir abi jos atskirai kreipėsi į teismą, parengiamojo posėdžio metu nuspręstas abi bylas sujungti. Kol kas pastato savininkams ir paveldo saugotojams nepasisekė susitikti ne tik Klaipėdoje, bet ir  teisme Vilniuje.

Nuspręsta bylas sujungti ir pradėti jas nagrinėti ateinančių metų pradžioje. Gali būti, kad bylinėjimasis užsitęs, nes paveldosaugininkai pasiryžę ne tik dokumentais, bet ir vaizdine medžiaga įrodyti pastato vertingumą.

Senojo malūno istorija tėra aizbergo viršūnė paveldosaugininkų ir Klaipėdos verslininkų kovoje. Daugelį šių mūšių praeities paminklų saugotojai yra pralaimėję. Apie tai byloja neskoningi statiniai, iškilę pastaraisiais metais istorinėje Klaipėdos dalyje.

Naglis Puteikis, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas

Klaipėdoje beveik visų senųjų pastatų interjerai sunaikinti. Todėl saugotinų interjerų mieste beveik nėra. Didžiausia Klaipėdos bėda – totaliniai griovimai. Galbūt savininkai neatsargiai paskelbė, kad ketina griauti senus ir statyti daugiaaukščius namus. Tai pirmas atvejis Klaipėdoje, kai įsigytas kaip ne registro objektas vėliau paskelbtas saugotinu. Malūno įtraukimas į saugotinų objektų sąrašą reiškia tik viena – neleisime jo griauti. Mums tokią teisę suteikia įstatymas. Jeigu savininkams tai netinka, gali pastatą parduoti. Nupirkti gali net valstybė. Kaina – derybų objektas.

Lina Zaleskienė, Bendrovės „Euroratas" direktorė

Kreipėmės į teismą viso labo prašydami pateikti įrodymus, kad šie pastatai yra vertingi. Nesiekiame viešumos ir mielai išsiaiškintume su Kultūros paveldo departamentu be teismų. Beje, pastatas nė kiek neprimena malūno. Per nudaužytą tinką matosi įvairių plytų. Tarp jų – kelių dydžių raudonos. Ar tos kelios plytos gali lemti pastato vertę ir tapti senumo rodikliu? Nesame jokie paveldo niokotojai ar praeities niekintojai. Bet pirkdamas daiktą kiekvienas žmogus turi teisę žinoti, kas tai yra.

KVIEČIAME: 2010.11.25 - mitingas Gargžduose prieš antrą šiukšlių deginimo gamyklą

Kviečiame važiuoti į Gargždus šį ketvirtadienį į mitingą prieš antrąją šiukšlių deginimo gamyklą.

Ten vyks poveikio aplinkai svarstymas rajono tarybos posėdyje.

Posėdis prasideda 10.00, renkamės 09.30 prie Gargždų savivaldybės tarybos pastato Klaipėdos g. 2, Gargždai.

Klaipėdos rajono nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės turi leidimą mitingui.

UAB "CNIM" planuoja panašią, kaip kad UAB "Fortumas" LEZ-e statyti prie Dumpių. Jei tokie planai pasisektų, tai Klaipėdai gresia dioksinų (nuodai, išsiskiriantys deginant plastmasę) replės ant kaklo, nes atstumas tarp šių dviejų planuojamų šiukšlių deginimo įmonių vos keli kilometrai.

Kūrenimo katilus abi įmonės planuoja įsigyti tokio galingumo, kad jų poreikiams neužteks nei Klaipėdos regiono, nei Telšių regiono, nei Tauragės regiono šiukšlių. Vadinasi planuoja įsivežinėti iš dar kitur, gal iš Kauno, gal iš Šiaulių, o gal ir iš užsienio.

Primenu, kad Fortumas jau gavo leidimą deginti 130 000 tonų nerūšiuotų šiukšlių kasmet, iš jų 19 000 tonų plastmasės.

Klaipėdiečiams:

Renkamės 2010 11 25  08.45 prie "Klaipėdos" viešbučio - bus autobusas (nuveš-parveš) .

Kita rinkimosi vieta 09.00 - šalia Akropolio,  kur Dubysos gatvė įsilieja į Taikos pr., ten, kur autobusų/automobilių stovėjimo aikštelė.

Kauno pilies atstatytojams romantikai ir patriotai nereikalingi. Ar cinikai yra geresni?

Rimvydas Žiliukas, Senojo Kauno draugijos pirmininkas,

Kaunas, 2010-11-22

Lapkričio 16 dieną Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sušaukė paveldosaugos bei Kauno savivaldybės darbuotojus ir paveldosauga besidominčių visuomeninių organizacijų atstovus pasitarti. Pokalbio tema – Kauno pilies II etapo projektavimo darbai, tačiau begvildenant šiuos klausimus nuolat kildavo svarbiausias klausimas – turi būti gerbiami Lietuvos ir tarptautiniai įstatymai, Lietuvos Konstitucija ar paveldosaugininkams galima jų nesilaikyti? Deja daugelis valdininkų niekaip negali atsisakyti anų gerų laikų, kai su mūsų kultūros paveldo objektais jie galėjo daryti ką panorėję. Jie niekaip nenori suprasti to, kad visuomenė bunda ir jau nesutinka būti pastumdėlio vietoje. Bet to, kas buvo jau nebebus. Kaip klasikas sakė jau „nebeužtvenksi upės bėgimo".

Štai ir dabar, berengdami Kauno pilies atkūrimo projekto antrąjį etapą, valdininkai elgėsi kaip visada. Pagrindinių sprendinių neaptarė su visuomeninių organizacijų atstovais. Patys vieni nusprendė, kaip viską reikia daryti. O projekto aptarimą su visuomene pakeitė paprasčiausiu visuomenės informavimu, ir tai tik tada, kai, kaip sakoma, šaukštai jau buvo po pietų. Pasipiktino tokiu gudruolių elgesiu net ir pati D. Varnaitė. Pasirodo, kad apgavo jie netgi pačią departamento direktorę, kuriai visai neseniai aiškino, kad sprendimai dar nėra priimti, o lapkričio 16 dieną jai buvo pareikšta, kad projektavimo darbai jau eina į pabaigą, taigi dabar jau nėra laiko ką nors iš esmės keisti.

O dėl esminių projektavimo sprendinių kyla rimtų abejonių. Štai žinomiausias Kauno pilies tyrėjas Žybartas Simonaitis dar beveik prieš metus pateikė tilto į pilį per apsauginį griovį (fosą) brėžinius. Jis siūlo tiesti senovišką įstrižą tiltą toje vietoje, kur yra rasta senojo tilto likučių. Bet negi valdininkams tai gali rūpėti? Jie nutarė nutiesti naujovišką tiltą naujoje vietoje. Kad ta pilis vis mažiau ir mažiau primins mums kažkada stovėjusią pilį, jiems neatrodo svarbu.

Mokslininko etika reikalauja aptarti visus galimus variantus ir tik tada priimti sprendimus. Tačiau Ž. Simonaitis net nebuvo pakviestas į pasitarimus. To paaiškinimas tiesiog šokiruoja: „Žybarto nekvietėme todėl, kad jis romantikas". Taigi jiems romantikai, patriotai, kurie tapatinami su idiotais, yra nereikalingi. Norėčiau jų paklausti: „O ar jie, cinikai, yra geresni?" Juk patriotizmas yra cementas, sujungiantis pabirus tautos grūdelius į monolitą. Kaimyninėje Lenkijoje, JAV, Vakarų Europoje patriotizmas yra skatinamas. Argi bus geriau, jei mūsų valstybėje bus kitaip, jei mūsų tautos niekas nesies?

Ir apskritai reikėtų kelti klausimą, ar gali valdininkas užimti pareigas valstybinėje įstaigoje, jei jis vykdo savo politiką, skirtingą nuo bendrosios valstybės politikos?

Taigi, paklus pagaliau valdininkai įstatymams, ar kas privers juos pagaliau vykdyti jų duotą priesaiką tarnauti Tautai, gerbti įstatymus? Teigiamo atsakymo į šį klausimą vis dar nesulaukiame.

Vietoj uždraustų mitingų dėl šiukšlių deginimo – piketai prie partijų būstinių

Paveikslėlyje - galimas nuodingų medžiagų - furanų ir dioksinų paplitimo žemėlapis, jei būtų statomos dvi šiukšlių deginimo gamyklos Klaipėdoje.

www.15min.lt/naujiena/miestas/klaipeda/vietoj-uzdraustu-mitingu-del-siuksliu-deginimo-piketai-prie-partiju-bustiniu-43-124843 15min.lt Publikuota: 17:08

Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių vadovai neleido gyventojams mitinguoti prieš šiukšlių deginimą.

Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus bei  Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo atstovai savo pranešime teigia, kad trečiadienį, 2010 11 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybė atsisakė duoti leidimą klaipėdiečių nevyriausybinėms organizacijoms mitinguoti šį penktadienį 2010 11 19 d. prieš šiukšlių deginimo gamyklą, kurią numatė statyti UAB „Fortum", motyvuodama neva dalyviai nespės pereiti nuo vienos mitingo vietos prie kitos.

Lygiai taip pat pasielgė šiandien Klaipėdos rajono savivaldybė, atsisakydama Klaipėdos rajono gyventojus atstovaujančioms bendruomenėms mitinguoti prieš antros šiame regione šiukšlių deginimo gamyklos, kurios užsakovė yra kita firma - „CNIM", statybą. Šis mitingas buvo numatytas kitą ketvirtadienį 2010 11 25 d. 10.00 val. prie Klaipėdos rajono savivaldybės. Tiesa, rajono valdžia atsisakymo motyvą nurodė kiek kitokį – neva mitingo rajone organizatoriai nepateikė mitingo programos.

Esame įsitikinę, kad tiek Klaipėdos miesto, tiek Klaipėdos rajono savivaldybių vadovai koordinuoja savo veiksmus, neleisdami regiono gyventojams pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 –e straipsnyje garantuota teise organizuoti protesto akcijas („Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves").

Todėl organizuojame kitokias protesto formas prie tų partijų būstinių, kurių atstovai Klaipėdos miesto taryboje negynė klaipėdiečių interesų ir balsavo už šiukšlių deginimą:

Pranešame, kad 2010-11-19 d. nuo 12val. iki 12.10 val. piketuosime prie Darbo partijos Klaipėdos skyriaus būstinės, Daržų g.1A. Po to sėsime į autobusą ir vyksime nuo 12.20 val. iki 12.25 prie Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus būstinės, Liepų g. 49. Prie šios būstinės piketuosime nuo 12.20 val. iki 12.25. Po mitingo prie Darbo partijos būstinės autobusu vykstame Donelaičio g. prie Mažvydo alėjos. Čia išlipsime ir pėsčiomis patraukiame Mažvydo alėja link „Manto" namų. Prie „ Manto „ namų piketuosime priešais Liberalų ir centro sąjungos Klaipėdos skyriaus būstinės. Paskanduojame nuo 12.35val. iki 12.40val., o toliau pėsčiomis  patraukiame prie Socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus būstinės, adresu H. Manto 40A . Čia, uždarame kiemelyje, nuo 12.45val. iki 13.00 val. užbaigiame piketą.

Piketuose dalyvaus po 9 žmones.

Juose protestuosime prieš tai, kad nuolat nyksta specialūs konteineriai popieriui, stiklui, plastmasei, o  jų surūšiuotos atliekas suverčiamos į vieną mašiną. Juk nerūšiuojant atliekų prarandamos darbo vietos. Tuo tarpu UAB „Fortum" savo taršos gigante Klaipėdos laisvoje ekonominėje zonoje siūlo tik 20 darbo vietų, o CNIM kitoje panašioje šiukšlių deginimo gamykloje – tik 28-ias darbo vietas.

Kodėl nestatome jėgainių, kurios degintų tik biokurą kaip kad norima padaryti Kaune, kur planuojama pastatyti net dvi tokias jėgaines? Juk paruošiant biokurą t.y. medieną sukuriama daug papildomų darbo vietų.

 O kur dar kitos alternatyvios energijos gavimo rūšys, kurios jau seniai yra naudojamos Vakarų šalyse ir kurios nekenkia žmonių sveikatai: vėjo jėgainės jūroje, bangų energija, geoterminis vanduo, kurio apstu Klaipėdos miesto ir rajono apylinkių gelmėse ir kt.

Šiuos ir kitus klausimus norime užduoti tiems Klaipėdos miesto politikams, kurie 2010-10-28 d. miesto tarybos susirinkime balsavo už UAB „Fortum" šiukšlių deginimo jėgainės detaliojo plano patvirtinimą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.

 

Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininkė

Virginija Jurgilevičienė, gyv. Kretingos 13-2, Klaipėda, tel.8-680-40225

virginija.jurgileviciene@gmail.com

 

Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas Vitas Žilis,

gyv.Poilsio g.37-97, Klaipėda mob.8-622-47861

Kaip Klaipėdai išvengti šiukšlių deginimo sostinės vardo ir dar sukurti tūkstančius naujų darbo vietų

Kaip Klaip

ėdai išvengti Mendelejevo lentelės pasklidimo ir šiukšlių deginimo sostinės vardo ir dar sukurti tūkstančius naujų darbo vietų, o ne dvidešimt, kaip siūlo šiukšlių deginimo verslininkai?

Yra būdų, kaip atsispirti šiukšlių deginimo lobistų bei nesąžiningų verslininkų užmačioms.

Tereikia pakeisti politiką ir vietoj šiukšlių deginimo rinktis gamtai draugiškas technologijas - geoterminę ir medienos kūrenimo bei šiukšlių rūšiavimo kryptis.

Ir dar viena BŪTINA SĄLYGA - visuomenė turi mitingais, piketais , peticijomis, ir kt.būdais neleisti korupuotiems politikamms, verslininkams, teisėsaugininkams ir ypač aplinkosaugininkams deginti šiukšlių gražiausiose Lietuvos gamtos kampeliuose ir šalia miestų.

Nes ne šiukšlių deginimo kryptimi eina visa Europa. Net ir tos šalys, kurios iš pradžių degino šiukšles, nes tenkasmet stiprėja gyventojų nepasitenkinimas teršiama aplinka, ir tos atsisako šiukšlių deginimo. Beje, Graikija, Airija niekada nesutiko deginti šiukšlių, nes saugojo savo gamtą ir turizmo pramonę.

Ką reikėtų daryti Klaipėdoje?

Pirmiausia pastatyti naujus papildomius požeminio geoterminio vandens gręžinius - juos įrengti šalia jau esančių ir puikiai dirbančių valstybinės įmonės "Geoterma" gręžinių. Tačiau iš tų gręžinių išgaubnamą šilumą dar reikia papildomai pakaitinti, tam siūlome deginti ne šiukšles, o medienos dulkes/granules.

Medienos dulkių deginimas yra pigesnis, nei šiukšlių ar grynai dujų, nes šiai technologijai dujų nereikia. Todėl neliktų priklausomybės nuo monopolininko Gazpromo. Taip pat deginimo proceso metu nesigamina patys pavojingiausi nuodaai - dioksinai ir furanai, kurie atsiranda kaai deginamos šiukšlės (jose esanti plastmasė).

Protestuojantys prieš šiukšlių deginimą klaipėdiečiai taip ir siūlo: statyti, bet vietoj šiukšlių deginimo siūlo statyti medienos kūrenimo (taip darys kauniečiai). Taip pat papildomai siūlome statyti šiukšlių rūšiavimo gamyklas (taip darys šiauliečiai). Tai sukuria šimtus kartų daugiau darbo vietų, nei šiukšlių deginimas, nes tą medieną reikės pagaminti, sumalti, atvežti, o šiukšlių rūšiavimo linija sukuria ne tik daug rankų darbo, bet ir antrinių žaliavų perdirbimo įmones, kuriose savo ruožtu taip pat atsiranda daug darbo vietų.

UAB "Fortum" variantas - 20 darbo vietų (taip nurodyta jų tinklapyje skelbiamoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje) visiškai automatizuotoje šiukšlių deginimo gamykloje ir viskas, nes šiukšles jiems atvežtų jau dabar dirbančių vežėjų vairuotojai. Jų variantas - deginti šiukšles, nuodija visą regioną, stabdo turizmą, ir tesukuria tik 20 darbo vietų, o mūsų siūlomas variantas negadina žmonėms sveikatos, neteršia gamtos ir sukuria tūkstančius naujų darbo vietų.

Dėl nuogąstavimų, kad pernelyg greitai užsipildo dabartinis sąvartynas ir kad jis atseit teršia gamtą ir aplinką labiau nei šiukšlių deginimas.

Tokios baimės nepagrįstos, nes patys pavojingiausi nuodai - dioksinai ir furanai atsiranda tik deginant šiukšlėse esančias plastmases. Šie nuodai nesusidaro toms plastmasėms šiaip yrant sąvartyno dugne ar paviršiuje.

Dabartinis Klaipėdos regiono centrinis Dumpių sąvartynas įrengtas už pasaulio banko paskolą ir pagal jo nurodytas technologijas. Jis yra su dugnu, nepraleidžiančiu nieko į požeminius vandenis, jame bus įrengta metano dujų surinkimo sistema, kuri taip pat gamins elektrą ir šilumą, todėl nebus jokios žalos. Šalia jau veikia metano surinkimo iš dumblo aikšteliū sistema, kuri neduoda jokio kvapo, gamina iš deginamo metano elektrą ir šilumą.

Dabar sąvartynas pilnėja greičiau, nei reikia, nes pažeidžiama sutartis - į jį pilamos statybinės šiukšlės. Manau, kad tai daroma sąmoningai, kad būtų argumentas - va matote, netelpa šiukšlės.

Ir dar pažeidžiami ES normatyvai - nerūšiuojamos šiukšlės visai, todėl ir dėl to dar virš plano tas sąvartynas pildosi.

Šiuos neteisėtus sprendimus kaip tyčia anksčiau numatyto termino užkimšti sąvartyną priėmė Klaipėdos regiono atliekų centro valdymo organai, kontroliuojami vis tų pačių Taraškevičiaus-Bako-Donėlos-Simonavičiūtės-Vasiliausko-Plečkaičio ir kitų liberalcentristų klano, kuris, kaip spėju, ir sugalvojo šią šiukšlių deginimo aferą Klaipėdoje.

Beje, šio plano pradžia, manau, yra sprendimas apmokestinti visus gyventojus šiukšlių mokesčiu pagal plotą ir neaprūpinti tinkamu varpelių rūšiavimui skaičiumi gyventojų ir NESKATINTI JŲ RŪŠIUOTI. Nes jei rūšiuotų, tai šiukšlės degtų blogai, nes jose būtų per mažai plastmasių, o tada tektų pirkti daug dujų iš Gazpromo, o tai pakeltų gyventojams šilumos kainą ir jie sukiltų.

Dar viena blogybė - korupcijos paplitimas Klaipėdos apskrityje - nes nei aplinkosaugininkai, nei prokurorai "nemato", kad pagal Laisvųjų ekonominių zonų įstatymą tarši gamyba LEZ-e draudžiama, o Fortumas kaip tik ruošiasi tą savo šiukšlių deginimą atlikti LEZ-o teritorijoje. Be to Orhuso konvencija, kurią ratifikavo Seimas, nurodo, kad yra privalomas svarstymas su visuomene, jei jėgainė yra 50 megavatų galingumo, o tai kaip tik šis atvejis, tačiau jokių svarstymų, diskussijų, forumų nei statytojas, nei Klaipėdos aplinkosaugininkai su visuomene ne tik kad neorganizavo, bet ir tyčia slėpė nuo visuomenės.

Prieš tokį atsakomybės nebuvimą reikia protestuoti visuomenei, nes politikai kol kas ne tik kad nebando padėties pakeisti, bet visokeriopai remia tokį pareigūnų slėpimąsi nuo visuomenės ir tokį jų darbą verslo ryklių naudai gyventojų sveikatos sąskaita.

Kitaip šiukšlių deginimo atsikračiusios Kauno ir Šiualių savivaldybės pigiau ir švariau nei Klaipėdoje kūrens medieną, o mes, klaipėdieičiai, būsime nuodijami kūrenamos plastmasės teršalais. Nes Fortumas gavo korumpuotų aplinkosaugininkų leidimą sudeginti iki 19 000 tonų plastmasės kasmet ir leidimą deginti NERŪŠIUOTAS Palangos, kretingos, Skuodo ir Klaipėdos rajonų buitines šiukšles.

Verslininkas supurtė uostamiesčio valdžią

N.P.:Nuotraukoje matosi juodai rudas betoninis stikloidas, kurio statybą prieš kelerius metus palaimino Klaipėdos apskrities architektų sąjunga bei visa valdžia, nors iš tikrųjų buvo grubiai klastojami svarstymo su visuomene dokumentai ir pažeidžiami įstatymai. Tai pavyko įrodyti teisme.

http://www.lrytas.lt/?data=20101102&id=akt02ver101102&view=2

Gediminas PILAITIS, Arvydas LEKAVIČIUS

LR korespondentai 2010-11-02

„Klaipėdoje karaliauja ne įstatymai, o valdžios ir architektų klanas", – šiuos viešai ištartus žodžius verslininkas Saulius Semėnas konkrečiais faktais mėgino pagrįsti teisme ir laimėjo bylą.

Teismas nustatė nemažai šiurkščių teritorijų planavimo įstatymų ir normų pažeidimų prestižinėje uostamiesčio vietoje – kairiajame Danės upės krante.  G.Pilaičio nuotr.

Vilnietis S.Semėnas trejus metus varstė teismų duris siekdamas įrodyti, kad Klaipėdos valdininkai šiurkščiai nusižengė įstatymams planuodami naujoms statyboms numatytas teritorijas prestižinėje uostamiesčio vietoje – kairiajame Danės upės krante.

Verslininko kova su valdžia baigėsi pergale – Klaipėdos apygardos administracinis teismas patenkino visus jo reikalavimus ir nurodė atlyginti patirtą materialinę žalą.

S.Semėnui nepalankūs savivaldybės potvarkiai buvo pripažinti neteisėtais.

Tačiau Klaipėdos merui liberalcentristui Rimantui Taraškevičiui atrodo, kad S.Semėnui kol kas pavyko laimėti tik pirmąjį kovos raundą: „Apie pažeidimus, miesto savivaldybės darbuotojų atsakomybę bus galima kalbėti tik tuomet, kai sulauksime galutinio teismų sprendimo."

Dėl žemės užvirė grumtynės

S.Semėnas prieš dešimtmetį laimėjo Valstybės turto fondo surengtą aukcioną – už 630 tūkst. litų įsigijo Žvejų gatvėje esantį apleistą beveik 700 kvadratinių metrų ploto pastatą.

Verslininkas puoselėjo viltis greitai jį restauruoti ir įsirengti kavinę bei viešbutį.

Pagal aukciono sąlygas S.Semėnas turėjo teisę 99 metams išsinuomoti aplink nupirktą pastatą esančią žemę. Tačiau paaiškėjo, kad valdininkų planai buvo kitokie – šį sklypą savivaldybė jau buvo išnuomojusi kitai bendrovei.

Sklypą su nupirktu pastatu įkeitęs bankui verslininkas sužinojo dar vieną naujieną – savivaldybės sprendimu jo žemės plotas buvo savavališkai sumažintas.

Atsirado įtartinų pirkėjų

Vilnietis tvirtino Klaipėdoje savo kailiu patyręs, kad valdininkai, derindami verslui palankiausių teritorijų užstatymo projektus ir detaliuosius planus, klysta neatsitiktinai.

Jie esą sąmoningai taip elgiasi, nes nori pelnytis iš parduodamų ar nuomojamų žemės sklypų.

„Iškart po laimėto aukciono sulaukiau vienos uostamiesčio verslo įmonės atstovo telefono skambučio – jis siūlė už tą pačią kainą perparduoti pastatą Žvejų gatvėje, kuriame vėliau įkūriau vyno restoraną", – įtartino pokalbio neužmiršo S.Semėnas.

Verslininkui atsisakius sandorio, pašnekovas jį įspėjo, kad Klaipėdoje turės daug problemų. Taip ir atsitiko – S.Semėnui teko kovoti su valdininkais, ginti savo teises į nuosavybę teismuose.

Metė iššūkį valdininkams

Korupcijos schema, anot S.Semėno, nėra sudėtinga – verslininkai, norintys įgyvendinti savo sumanymus, turi už trigubą kainą samdytis vietinės valdžios viršūnėms artimus klaipėdiečius projektuotojus, architektus, kurie viską tvarko savivaldybės kabinetuose.

„Nepaklūstantys nustatytoms žaidimo taisyklėms anksčiau ar vėliau patenka į aklavietę ir patiria nuostolių", – aiškino S.Semėnas.

Apkaltinęs Klaipėdos savivaldybę teritorijų planavimo pažeidimais S.Semėnas siekė įrodyti, jog kiti komerciniai pastatai prestižinėje Danės krantinėje, šalia jo įsigyto namo, atsirado neteisėtai.

„Žvejų gatvėje sujungus į vieną du sklypus, dingo 5 arai valstybės žemės. Statant naujus namus mano restorano sienos ėmė skilinėti, teko nemažai lėšų išleisti remontui", – „Lietuvos rytui" pasakojo verslininkas, savo nuostolius įvertinęs 497 tūkst. litų.

Planai pripažinti niekiniais

Verslininko ieškinį nagrinėjęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas iš savivaldybės administracijos jo naudai priteisė reikalaujamą žalos atlyginimą ir panaikino valdžios įsakymais patvirtintus trijų Žvejų gatvės žemės sklypų detaliuosius sklypus.

„Nustatyta šiurkščių teritorijų planavimo įstatymų ir normų pažeidimų – sutankintos statybos, neleistinai padidintas pastatų aukštingumas, nepaisyta priešgaisrinio saugumo reikalavimų.

Sprendime taip pat pažymėta, kad visuomenė nebuvo informuota apie senamiesčio zonoje planuojamas naujas statybas", – sakė viešąjį interesą gynusi prokurorė Laura Paulikienė.

Teismas, panaikinęs anksčiau suplanuoto senamiesčio kvartalo tarp Danės upės, Tiltų, Žvejų ir Pilies gatvių detalųjį planą, niekiniais pripažino ir visų su juo susijusių naujų statybų dokumentus.

 *********

Šiukšlių deginimas Klaipėdoje pradedamas nuo dokumentų klastojimo

Rytoj, 2010 10 28 d. Klaipėdos miesto tarybos posėdyje planuojama svarstyti šiukšlių deginimo gamyklos Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonoje detalųjį planą („Dėl žemės sklypo Kretainio g. 3, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo"). Gamyklą nori statyti UAB „Fortum Klaipėda".

Šį kaip rezervinį dienotvarkės klausimą netikėtai (likus nepilnai parai iki poėdžio pradžios) pasiūlė Klaipėdos meras R.Taraškevičius.

Toks svarbus visiems uostamiesčio gyventojams klausimas siūlomas priimti ne tik nepasitarus su visuomene, nesvarsčius jo savivaldybės tarybos komitetuose, bet ir klastojant dokumentus:

aiškinamajame šio projekto rašte nurodoma, kad minėtą detalų planą svarstė Klaipėdos m. savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komitetas ir pridedamas neva tokio svarstymo protokolas (jo teksto nėra), nors iš tikrųjų šis komitetas tokio klausimo nesvarstė.

Neįtikėtina, bet kuo labiau Lietuva integruojasi į Europos Sąjungą, tuo Klaipėdos m. savivaldybės taryba mažiau paiso europietiškos demokratijos normų: tokiu greičiu priiminėjant sprendimus dėl šiukšlių deginimo gamyklos statybos, miestiečiai neturi net teorinės galimybės per nepilną parą susipažinti su tokios aplinkos taršą įtakojančios jėgainės detalaus plano projektu.

Įtraukiant projektą į savivaldybės tarybos posėdžio dienotvarkę, kai iki posėdžio lieka kelios valandos, iš visuomenės stengiamasi atimti net galimybę protestuoti. Nes neįmanoma per naktį ne tik gauti leidimą mitingui, bet ir sukviesti į jį gyventojus.

Nežiūrint į tokias antidemokratines Klaipėdos mero R.Taraškevičiaus pastangas, rytoj, 2010 10 28 d. nuo 08.40 iki 09.40 dalis nevyriausybinių organizacijų piketuos prieš numatomą šiukšlių deginimo gamyklą ties įėjimu į savivaldybės pastatą Liepų 11, Klaipėdoje bei tarybos posėdžių salėje.

Šiuose protestuose dalyvaus Jungtinis demokratinis judėjimas, Nepartinis demokratinis judėjimas, Jaunųjų konservatorių lyga bei ekologinis klubas „Žvejonė".

Kviečiame žiniasklaidos atstovus ir visus kitus piliečius padėti apginti europines demokratijos vertybes – teisę laiku gauti informaciją apie numatomą aplinkos keitimą, teisę į švarų orą ir saugią aplinką ir teisę turėti valdžią, kuri tarnauja žmonėms, kaip kad padėjote ginti gamtą bei apginti teisingumą, kai greito pelno mėgėjai niokojo Mingės (Minijos)  kaimo medžius.

 

Savivaldybės tarybos narys Naglis Puteikis