Dėl nerūšiuotų šiukšlių deginimo – surūšiuoti argumentai

Vadinamieji suomiai ir „Fortum Heat Lietuva“ vadovai nuolat ir kryptingai dezinformuoja gyventojus teigdami, kad Klaipėdoje bandomuosius šiukšlių deginimus pradėjusi jėgainė neva bus tokia pati kaip Stokholme.

Tai įžūlus mulkinimas, nes Stokholme šiukšlės deginamos 1 150, o „Fortum Klaipėda“ – tik 850 °C laipsnių temperatūroje. Per mažoje temperatūroje nesudegs labai nuodingi šiukšlių deginimo produktai – dioksinai ir furanai (kur kas pavojingesni nei metanas, nes sukelia vėžį), atsirandantys deginant plastiką žemesnėje nei 1 250 °C. Ypač kenksminga deginti baltos spalvos (halogenintų organinių medžiagų chlorino pavidalas) plastiką. Negalėdami iš šiukšlių išrankioti viso plastiko, kad neatsirastų kenksmingų jo degimo produktų, Stokholme padidino temperatūrą, o Lietuva – juk korupcijos švyturys, nepalyginamai pigiau susitarti su politikais, kad kūrens mažoje temperatūroje, nes neva Lietuvos įstatymai tai leidžia.

Dar vienas taršos šaltinis – nuosėdos, kurių per metus šios gamyklos kamine susidarys 4 tūkst. tonų ir kurios yra tokio pat pavojingumo kaip radioaktyvios medžiagos. Dėl to jų nebus galima saugoti Lietuvoje ir reikės per Klaipėdos centrą išvežti ir palaidoti jas kelių tūkstančių metrų gylio Švedijos ar Austrijos šachtose.

Kol kas Klaipėdos aplinkosaugininkai tokiems deginimams leidimo nedavė – ačiū jiems, kad atlaiko politikų spaudimą. Bet ar ilgai atlaikys?

Antras skirtumas – „Fortum Klaipėda“ planuojama kasmet sudeginti po 20 000 tonų plastmasės. Stokholme tokie kiekiai net neįsivaizduojami, nes Švedijos sostinės gyventojai plastiko į šiukšles nemeta (pagal šiukšlių rūšiavimo efektyvumą švedai antri po japonų). Iš dalies taip yra ir dėl to, kad plastikas superkamas visose maisto parduotuvėse. To nėra nei Lietuvoje, nei tuo labiau Klaipėdoje. Gal „Fortum Klaipėda“ ar liberalų partijos imtųsi tokios iniciatyvos ir įsirengtų supirktuves savo būstinėse?

Trečias skirtumas – pusė „Fortum Klaipėda“ planuojamų deginti buitinių šiukšlių bus deginamos nerūšiuotos, t. y. keturių Klaipėdos m. savivaldybių konteineriuose surinktos šiukšlės bus pilamos tiesiai į krosnį. Stokholme deginamos tik griežtai rūšiuotos – net ir žinant, kaip patys gyventojai stengiasi rūšiuoti šiukšles, įmonė vis tiek perrūšiuoja. Šiandien, 2013 02 14 d. „Fortum Klaipėda“ direktorius J.Donėla bandė įtikinti, kad taip nebedarys ir viską veš iš Dumpių sąvartyno, bet tą strategiją dėl vežimo tiesiai iš gatvėse esančių konteinerių (kad daugiau plastiko juose būtų) propagavo J.Donėlos viršininkas, tad manau, kad niekas nepasikeitė. Tuo labiau, kad tų publikacijų, kuriose taip buvo žadama, niekas nepaneigė ir neatšaukė.

„Fortum Lietuva“ direktorius Vitalijus Žuta mus mulkina teigdamas, kad neva visos atliekos bus surūšiuotos ir kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras perka atliekų rūšiavimo sistemą visoms Klaipėdos apskrityje surenkamoms šiukšlėms. Iš tikrųjų tas centras perka rūšiavimo sistemą tik pusei Klaipėdos apskrityje surenkamų šiukšlių, nes kitą – nerūšiuotą – pusę planuojama deginti minėtoje gamykloje. Akivaizdi nauda: nerūšiuotos šiukšlės dega kaitriau – reikės mažiau dujų, vadinasi, didės „Fortum Klaipėda“ pelnas.

Ketvirtas skirtumas – ten visiškas viešumas ir visuomenės kontrolė, o čia planuojama įrengti tik elektroninį stendą ant vartų, kur bus neva rodomi aplinkos taršos rodikliai (tik kas važiuos ten žiūrėti?), ir visais įmanomais būdais vengiama susitikimų su visuomene, nevyriausybinėmis organizacijomis. Tą įrodė ir paskutinis superslaptas „Fortum“ viceprezidento Pero Langerio vizitas (net viešai skelbiamoje mero dienotvarkėje šis vizitas buvo nuslėptas).

Penkta – įmonė statoma Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje siekiant išvengti visų įmanomų mokesčių, išskyrus Gyventojų pajamų ir SODROS įmokas už 22 darbuotojus (tiek darbuotojų nurodyta poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje).

Šiais penkiais požymiais „Fortum Klaipėda“, kaip šiukšlių deginimo įmonė, bus tikrai unikali – nieko panašaus niekur kitur ES nėra.

Akivaizdu: energetikos koncernas „Fortum“ naudojasi tuo, kad Lietuvoje teisėsauga netaiko atsakomybės už sąmoningą dezinformaciją. „Fortum“ taip pat naudojasi ir Lietuvos valdininkijos bei teisėsaugos korumpuotumu, nes visi aukščiau paminėti skirtumai yra padaryti pažeidžiant Teritorijų planavimo, Vietos savivaldos, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymus bei Orhuso konvenciją. Visa atsakomybė už tai, kad Klaipėdos savivaldybės taryba šio klausimo nesvarstė nei savo komitetuose, nei su visuomene, nors tai numato ir Orhuso konvencija, ir Lietuvos įstatymai, tenka pirmiausia abiem liberalų partijoms Klaipėdoje. Būtent jos nuo visuomenės nuslėpė čia nurodytus dalykus, nors detalusis planas, pagal kurį „Fortum“ šiukšlių deginimo gamykla gali sudeginti 20 000 tonų plastiko per metus, patvirtintas liberalų balsais. Dar daugiau – visi bandymai skųsti aukščiau nurodytus grubius Orhuso konvencijos ir Lietuvos įstatymų pažeidimus atsirėmė į atviras teisėsaugos bei liberalų patyčias.

Visa tai esu ne kartą papasakojęs ir dabartiniam Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui, esu pateikęs ir visa tai įrodančių dokumentų, deja, jis atvirai stojo nerūšiuotų šiukšlių bei plastiko degintojų pusėn, o viešumoje nepaliauja „stebėtis“. Klaipėdos teisėsauga irgi teigia, kad „viskas teisėta“.

Glumina ir tai, kad tokius sprendimus priimančiųjų nesustabdo net baimė dėl savo ir artimųjų sveikatos. Juk tie patys valdininkai (išskyrus aplinkosaugininkus, kurie skiriami ne vietinių politikų, o Aplinkos ministerijos) ir teisėsaugininkai su savo šeimomis bei artimaisiais taip pat bus nuodijami šios „Fortum“ gamyklos Klaipėdoje, bet, matyt, pareigūnai negali atsispirti viršininkų spaudimui – prarasti darbą šiandien jiems baisiau nei didelė galimybė susirgti rytoj. O gal taip yra dėl to, kad šis pseudoelitas yra įsikūręs šiaurinėje Klaipėdos dalyje ir tikisi, kad jais, kitaip nei pietinėje miesto dalyje daugiaaukščiuose gyvenančiais paprastais žmonėmis, pasirūpins vėjas?

Ar iš „Gazpromo“ monopolio nelaisvės galime išsivaduoti tik degindami nerūšiuotas šiukšles? Ne, yra ir sveikesnė išeitis, ir tas pats „Fortum“ mums tokį pavyzdį rodo: Estijoje, Piarnu mieste, 2011 m. vasarį tas pats energetikos koncernas „Fortum“ atidarė panašaus galingumo, bet vien biokuru kūrenamą jėgainę.

Ir Latvijoje negazpromiška energija išgaunama kitaip. Pavyzdžiui, Liepojoje „Liepajas energy“ prieš metus pradėtoje statyti bio-kogeneracinėje elektrinėje bus kūrenami vietiniai atsinaujinantys ištekliai – skiedros ir pjuvenos (daugiau žr. tiny.lt/emr2abh). Taigi latviams pasisekė. Jų politikai išmintingi, steigia darbo vietas žaliojo kuro iš vietinių išteklių gamybai, pigina šilumą ir taip mažina „Gazpromo“ monopolį nenuodydami aplinkinių gyventojų deginamais plastikais.

O Klaipėdoje einama priešingu keliu – „priimtina alternatyva“ vadinama tai, kas terš aplinką ir nuodys žmones: bendromis Klaipėdos politikų ir suomiais apsimetinėjančio „Fortum“ koncerno pastangomis planuojama deginti nerūšiuotas šiukšles, tarp jų – ir 20 tūkst. tonų plastiko mažesnėje nei Stokholme temperatūroje.

Todėl siūlau alternatyvą – elgtis kaip estams ar latviams: politikams nepriimti vadinamųjų suomių (jei būtų tikri vakarietiškos kultūros atstovai, tai nekorumpuotų mūsų politikų) pasiūlymo – neimti kyšių, nedarbinti savo vaikų „Fortum Klaipėda“ ir pan., tada jau nebūtų jokių motyvų kūrenti ne biokurą, o šiukšles.

Taip ne tik kad nebeterštume aplinkos, bet ir dujų reikėtų mažiau: deginant šiukšles jų taip pat reikia. Dar daugiau – kuo labiau išrūšiuotos šiukšlės deginamos, tuo daugiau reikia dujų ir biokuro, ir būtent dėl to pelno besivaikantys vadinamieji suomiai visomis priemonėmis siekia gauti leidimą deginti nerūšiuotas šiukšles ir plastiką. Ir darbo vietų būtų ne 22, kaip dabar „Fortum Klaipėda“, o 222, kaip kad yra, pavyzdžiui, Piarnu mieste Estijoje – reikalingam biokuro kiekiui paruošti būtų sukurta labai daug darbo vietų.

Džiaugiuosi, kad bent Klaipėdos rajono politikai rado valios atsispirti panašiam projektui, stumtam „Fortum“ koncerno konkurentų iš „Icor“.

Kauno politikai, iš pradžių kalbėję, kad to paties „Fortum“ planuojamoje jėgainėje Petrašiūnuose bus kūrenamas tik biokuras (daugiau žr. tiny.lt/n985gx), dabar savo poziciją keičia – apie tai yra kalbėjęs ir mano kolega Mečislovas Zasčiurinskas (daugiau žr. 2012 m. gegužės 8 d. portalo 15 min.lt publikaciją: http://tiny.lt/csaddx). Panašu, kad ir čia vakariečiais apsimetantys fortumiečiai nesilaikys Orhuso konvencijos bei Lietuvos Respublikos įstatymų – apie politikų ir verslininkų susitarimus visuomenė taip pat neinformuojama.

Dar daugiau – jau dabar po truputį ryškėja ir kita problema: pastačius atliekų deginimo gamyklas Vilniuje ir Kaune, Lietuva šiukšlių tikrai pristigs – planuojami galingumai kur kas didesni, nei surenkama vietinių gyventojų šiukšlių ir dėl to jos bus importuojamos iš kitur. Panašu, kad ilgainiui tapsime tikrais regiono „lyderiais“ – visų kaimynų šiukšlių deginimo centru.

Ar tikrai Lietuvai linkime tokios ateities?