Kodėl Seimo kol kas nepavyksta įtikinti didinti viešam sektoriui algas ir kodėl reikia streikų, ypač nakvojimo ministerijoje.

Kodėl reikia streikų? Mokytojų streikas nėra nei konservatorių (Mokytojų suvažiavime agitavo nutraukt streiką), nei Kremliaus sąmokslai, o pačių mokytojų vadavimasis iš baudžiauninko algelės ir oraus atlyginimo siekimas. Dabar reikia, kad prie jų prisijungtų visas viešasis sektorius. Kitaip jų algos ir toliau bus smarkiai mažesnės, nei kaimyninėse valstybėse, kurių BVP ir ekonomikos lygis vienam gyventojui yra lygiai toks pats, kaip ir Lietuvoje! Kol nebus grasinimo visuotiniu streiku, dabartinis finansų ministras nė už ką nesutiks teikti Seimui normalų algų didinimą 2019 metų biudžeto projekte. O Seime tokiam algų didinimui kol kas trūksta 71 balso. Lėšų šaltinių - daugiau nei reikia, pvz. nereikalingi vieši pirkimai ir nereikalingos viešos įstaigos aplink ministerijas.
Galvojantys, kad galima įtikinti finansų ministrą, ar Seimą algų didinimu, klysta. Nes Seimo narius kol kas veikia ne tiek vertybinis pasirinkimas, kiek partinė drausmė. Pvz. surinkome 58 parašus dėl Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisų. Frakcijų vadai privertė dalį atsiimti. Tad įtikinėjimas retai veikia Seime. Dažniau  partijų vadų nurodymai, nei vertybiniai pasirinkimai.  Dauguma partijų vadų yra prieš streiką ir prieš normalią algą. Tad įtikinėjimas šiuo konkrečiu atveju nepadės. O nakvojimas ministerijoje yra efektyvesnis. Bet pasiūlymus dėl algų viešam sektoriui padidinimo 2019 m. biudžetui teiksiu ir agituosiu, kad jas priimtų. Bet garantijos nėra. Nes 2018 biudžetui tokius mano pasiūlymus kolegos atmetė. Todėl balsavau tada prieš biudžetą. Bet gal šį kartą pavyks. Todėl palinkėkim streikuojantiems ir nakvojantiems ministerijoje ryžto!!!