Šildymas Lietuvoje pigz ar brangz?

Diagramoje  -mazuto kainos Roterdamo biržoje pasikeitimai  - raudona linija rodo tendenciją.

N.P.: anksčiau, nekilnojamojo turto bumo laikais komentatoriai šaipydavosi iš pirkimo skatinimui skirtų nepaisltančių pranašavimų, kad butai kasdien bus brangesni  - t.y. brangs. Šį pranašavimų reiškinį interneto komentatoriai pašiepiamai vadino „butai brangz" (šio reiškinio antonimas – „butai pigz").

Taigi, kad bus su šildymu? Laikraščiuos rašo, kad pigs (žr.straipsnį žemiau). Šio straipsnio komentatoriai (V.Valiušis) rašo, kad brangs: „Įdomu, kaip ta šiluma jus pasieks, jei nebus elektros? O ir pati šiluma pigs tik labai trumpam. naujoji kainų metodika numato šilumos kainų koregavimą, atsižvelgiant į kuro kainos pokytį. O kuro (šiuo atveju mazutas 3,5) kaina Roterdamo biržoje kito sekančiai (raudona linija- tendencija)":

Kaip susigaudyti paprastam žmogui?:

ŠILUMA ATPIGS 15 PROCENTŲ Lrytas.lt 2009 09 01

Nuo rudens šilumos kaina visoje Lietuvoje mažės vidutiniškai 15 proc., teigia Kainų komisijos pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis.

„Prognozuojame, kad vidutiniškai turėtų mažėti apie 15 procentų. Kelios įmonės kainas mažins nuo rugsėjo, kelios – nuo spalio ir kai kurios – nuo lapkričio.

Yra įvairių įmonių, kuriose ir 25 proc. mažės. Bus ir tokių, kuriose mažės 5 proc." –BNS sakė D.Janulionis.

Tų įmonių, kurios šilumai gaminti naudoja daug medienos, kaina mažėja ne taip smarkiai – 3-5 proc. Bet prieš metus tos įmonės kainas mažiau ir didino.

Daug medienos šilumai gaminti naudojama Širvintose, Ignalinoje, Šilutėje, Tauragėje, Molėtuose, Utenoje, Šilalėje, Varėnoje, Kelmėje ir Lazdijuose.

Vilniuje šilumos kaina turėtų mažėti 20,4 proc. – iki 18,86 centų už kilovatvalandę (su 9 proc. PVM). Tačiau tuomet bendrovės „Vilniaus energija" ankstesnių nuostolių kompensavimo laikotarpis turėtų būti pratęstas iki 4 metų.

Tokius apskaičiavimus „Vilniaus energija" pareiks savivaldybei ir Kainų komisijai.

Pernai rudenį šiluma Lietuvoje vidutiniškai brango daugiau nei 40 proc. dėl smarkiai pabrangusių gamtinių dujų. Joms atpigus šiemet šilumos kaina mažėja.

Tačiau nuo šiandien 4 procentiniais punktais – nuo 5 iki 9 proc. – didėja PVM šilumai.

Vyriausybė taip pat ketina svarstyti naują dujų kainų skaičiavimo metodiką. D.Janulionio teigimu, patvirtinus metodiką, dujų kaina turėtų sumažėti 6-7 procentais. (BNS, LR)

Nesustabdomas Seimo nario potraukis savavalei statybai

Nuotraukose: Lydekos palėpės Žemaitijos g.9-6a,Vilniuje projektas, kuriame numatyti 2 stoglangiai, o natūroje įrengtas papildomas - savavališkas trečiasis stoglangis.

N.P.: Kiek butų, tiek savavališkai pastatytų stoglangių? Nežinau net ką čia komentuoti:

Savavališkas stoglangis dar viename Lydekos bute

Alfa.lt 2009-11-10 11:30

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją prašydama informuoti, kada atsirado savavališkai įrengtas stoglangis Seimo nariui Arminui Lydekai priklausančiame bute Žemaitijos g. 9-6A, Vilniuje. Kilo įtarimų, kad pripažįstant minėtą butą tinkamu naudoti šiam tikslui sudaryta komisija tyčia nepastebėjo stoglangio, kuris nebuvo numatytas suderintame projekte.

Departamento direktorė prašo papildomai informuoti ar dėl šios aplinkybės Vilniaus apskrities viršininko administracija pradėjo kompetentingų padalinių bei tarnautojų veiklos patikrinimą. Taip pat prašoma pranešti, kokių veiksmų imamasi siekiant pašalinti galimos savavališkos statybos padarinius.

Nors minėtas pastatas nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau jis patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės, Vilniaus senamiesčio, teritoriją, todėl šioje teritorijoje vykdomi bet kokie statybos ar rekonstrukcijos darbai yra griežtai reglamentuojami.

Prieš kelis mėnesius kitame Seimo nariui A. Lydekai priklausančiame bute Žydų 4A, Vilniuje, buvo taip pat nustatyti pažeidimai, dėl kurių Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą.

Mitingas Klaipėdoje - piliečiai išrinktiesiems tapo tarnais, su kuriais niekas nesiskaito

Nuotraukose: Atgimimo aikštėje šeštadienį mitingavo keli šimtai klaipėdiečių.

N.P.: dalyvavau šeštadienį Klaipėdoje vykusiame Piliečių asociacijos "Jungtinis demokratinis judėjimas" mitinge. Esu eilinis Klaipėdos m. skyriaus narys, dėkingas organizatoriams už suteiktą žodį. Kalbėjau apie būtinybę skaičiuoti šiukšlių mokestį ne pagal buto plotą, o taip, kaip visoje Europoje – arba pagal gyventojų skaičių bute, arba už realų išmetamų šiukšlių kiekį, bei apie būtinybę sumažinti bei padaryti atsiskaitytinus savivaldybių tarybų nariams mokamus kanceliarinius „vokelius", kurie kai kur siekai 1800 Lt per mėnesį.

TS-LKD frakcija Klaipėdoje mano iniciatyva šių vokelių yra atsisakiusi ir užkrėtusi šia atsisakymo liga dar 3 kitų frakcijų narius.

Šiukšlių skaičiavimo pagal buto plotą sistemos kol kas  nenori keisti nei Klaipėdos m. savivaldybės taryba, nei Seimas, kaip ir vokelių savivaldybių tarybų nariams, todėl vienintelis šiandien įmanomas būdas panaikinti šiuos gyventojus žeminančius reiškinius  - kelti šiuos reikalavimus mitinguose:

Mitinguotojai: valdžia turi tarnauti žmonėms!

Daiva Janauskaitė „Klaipėda" 2009-11-09

Piliečių asociacijos "Jungtinis demokratinis judėjimas" šeštadienį Atgimimo aikštėje surengtas mitingas sutraukė pasipiktinusių blogėjančiu gyvenimu klaipėdiečių minią.

Nors renginys vadintas Žemaitijos mitingu, dauguma aikštėje susirinkusių žmonių buvo garbaus amžiaus klaipėdiečiai. Jie audringai sveikino "Jungtinio demokratinio judėjimo" (JDJ) pirmininką Kęstutį Čilinską.

"Pagrindinis tikslas dabar - rinktis ir spręsti tautos klausimus. Piliečiai išrinktiesiems tapo tarnais, su kuriais niekas nesiskaito. Turime priversti valdžią tarnauti žmonėms! Rengsime susirinkimus, ruošime įstatymų projektus, reikalausime tiesioginės piliečių valdžios! - deklaravo teisininkas K.Čilinskas.

Minioje žmonės kalbėjo, kad JDJ pirmininkas turbūt yra vienintelis nesusitepęs politikas.

Mitingo metu į susirinkusiuosius kreipėsi Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininkas Edvardas Šalkauskas, Sąjūdžio aktyvistas Dionyzas Varkalis. Uostamiesčio politikas Naglis Puteikis ragino klaipėdiečius kovoti už savo teises ir reikalauti iš miesto vadovų konkrečių sprendimų.

"Niekur nėra tvarkos, kad gyventojai už šiukšles mokėtų pagal tai, kiek gyvenamojo ploto užima. Taip yra tik pas mus, tačiau tokia tvarka liečia tik paprastus žmones ir skaudžiausiai kerta bėdžiams bei našliams, - tvirtino N.Puteikis. - Turėtume reikalauti, kad vietos tarybos nariai atsisakytų išmokų kanceliarinėms išlaidoms. Kur išleidžia šiuos pinigus, neatsiskaitoma. Mokesčiai nemokami. O rinkėjai pas išrinktuosius, švaistančius pinigus, negali patekti. Mūsų reikalavimai bus išgirsti tik tada, kai kiekvienas į protesto akciją atsives dar bent po penkis kaimynus!"

Mitingo dalyviai pritarė K.Čilinsko keliamiems reikalavimams veržti diržus oligarchams, o ne studentams ir pensininkams; korupcinius LEO ir VST privatizavimo sandorius paskelbti niekiniais ir grąžinti valstybei šį kapitalą; panaikinti senaties terminą ekonominiams ir korupciniams nusikaltimams; įkurti piliečių renkamą valstybės tribunolą korumpuotiems politikams ir pareigūnams teisti.

Mitingas užtruko mažiau nei valandą. Po savaitės toks pat renginys bus organizuojamas Šiauliuose.

 

Kita žiniasklaida apie šį mitingą;

Korumpuotus politikus - į tribunolą su fotogr. VE 091109

Mitinge valdžiai grūmojo apie 200 klaipėdiečių (nuotraukos) 15min.lt 091109

Vietoj 2-ų Klaipėdos teatrų restauravimo statysime Kultūros fabriką

Nuotraukoje - 20 mln. Lt vertės Kultūros fabrikas-inkubatorius smulkiam ir vidutiniams verslui paremti Klaipėdoje. Maketas. Planuojama statyti Klaipėdos senamiestyje. Bus 25 m aukščio-kaip 8 aukštų namas, tam entuziastingai pritarė Klaipėdos architektai.

N.P.: Ką daro nepasiturintis, kai jau trūksta pinigų kruopoms nusipirkti? Teisingas atsakymas -  jis perka brangius apelsinus. Manote, kad suklydau. Taigi kad ne:

Klaipėdoje griūna dviejų teatrų pastatai: Dramos teatras (jau uždarytas) ir Muzikinis (tuoj bus uždarytas). Daugiau teatrų Klaipėdoje nėra. Pinigų jų remontui iš esmės taip pat nėra - taip sako visų lygių valdžia. Ir dar žmonės kalba, kad kažkokai krizė. Kokia krizė? Rūmus statysime, nėra jokių krizių: savivaldybė kartu su kai kuriais ūkio ir kultūros ministerijos politikais su didžiausiu atkaklumu stumia iš esmės visiškai naujo tik 20 mln. Lt vertės pastato "Kultūros fabrikas-inkubatorius smulkiam ir vidutiniams verslui paremti" statybą. Dėl pavadinimo nesisišaipau.

Jis numatomas pastatyti Klaipėdos senamiestyje. Šiam 25 metrų aukščio (8 aukštų namas) entuziastingai pritarė Klaipėdos architektai. Statyba su vidaus įranga kainuos  20 mln Lt, iš kurių 9 lmln. iš ES, 3 mln. iš savivaldybės, kiti 8 mln. Lt iš greičiausiai iš Vyriausybės.

Tikrų tikriausia gigantomanija. Naujieji Vasiukai. Puota maro metu. O juk tiek pačio kultūros fabriko, tiek smulkaus ir vidutinio verslo, susijusio su kultūra, skainimo idėja yra labai gera. Bet viską sugadina saiko neturėjimas.

Mat naujieji kultūrtrėgeriai nori nušluostyti nosį sostinės Menų spaustuvei. Tegul vilniečiai spausdina meną, o klaipėdiečiai meną gamins fabrike ir perės inkubatoriuje .

Klaipėdiečiai nori padaryti kąžką panašaus į nuolat veikiančią VEKS tipo kultūros sostinikę Klaipėdoje.  Manote, kad vėl suklydau, taigi kad ne:

Projekto vykdytojo, VŠĮ „Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros", parengtoje medžiagoje, apžvelgiamos tokios Tabako fabriko galimybės po renovacijos: „Planuojama, jog Kultūros fabrike kursis menininkai, įmonės, dirbančios amatų, dizaino, architektūros, kino, muzikos kūrimo, reklamos, vizualinių menų, leidybos ir kt. sferose. Komplekse bus įrengta 300 vietų salė spektakliams ir kitiems renginiams, 194 kv. m. konferencijų salė, 100 vietų kino salė, įrašų studija, spaustuvė, šokių studijos, dailininkų dirbtuvės, nedidelė kino studija, baras-klubas, kuriame galės vykti įvairūs džiazo bei kiti koncertai". Pasak Kultūros skyriaus vedėjos, kūrybinių industrijų centre "… kursis menininkai bei įmonės, dirbančios mados, dizaino, architektūros, kino, muzikos, reklamos, leidybos ir kitose sferose". "Pinantis meno ir verslo idėjoms, lengviau kursis ir naujos įmonės" (Vietoj Tabako fabriko - meno ir verslo rojus).

Vienos tokios salės nekomerciniam kinui reikia, bet ji puikiausiai galėtų būti Klaipėdos dramos teatre - ten tokia 100-200 vietų salė yra, kaip ir kituose su kultūra susijusiuose pastatuose).

Baras klubas – tai 250 kv.metrų salė-kavinė (kurios pavadinimas, matyt, bus "Cech po proizvodstvu kultury PIR VO VREMIA ČUMY")

Tikiusi, kad bus ir santechninių detalių panaudojimo kultūrinei paskirčiai a la garsusis vamzdis šalia Neries Vilniuje dirbtuvė-išparduotuvė.

Iš viso daugiau nei 6000 kv.metrų - panašiai labai didelės MAXIMOS plotas. Manau, kad tiek menininkų ir net smulkių bei vidutinių verslininkų, kad užpildytų tokius mano akropolius bei ermitažus nėra ne tik kad KLP ar LT, bet ir Latvijoje ir Estijoj kartu paėmus.

O tie du Klaipėdos teatrai tegul griūva. Nes būdami alkani duonos nevalgysime, - ne fasonas. Ką kaimynai pagalvos. Todėl pirkime tortus.

Štai kokia kultūros ir finsavimo politika nūnai Lietuvoje. Ir kol kas nepakanka sąjungininkų tokiam požiūriui į kultūros finansavimo prioritetus pakeisti.

 

Žemiau pateikiu panašia tema A.Šliogerio pamąstymus – tai vieno jo straipsnio apie fotografą R. Rakauską, ištrauka (pabaiga).

Lietuviškųjų ikonų meistras (III)

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-05-26-arvydas-sliogeris-lietuviskuju-ikonu-meistras-iii/9138

bernardinai.lt Arvydas Šliogeris. 2009-05-19

 

…Pasibaigus R. Rakausko didžiosios knygos pristatymui kartu su A. Sutkumi išėjome į žvarbią vasario vakaro tamsą, ir jis apsunkusiu balsu tarė: „Na, visa tai gerai, bet vis tiek mes atsilikome nuo gyvenimo..." Aš jam nieko neatsakiau, bet viduje įsiutęs pagalvojau štai ką: nuo ko gi mes atsilikome? Gal nuo tos ekskrementinės „kultūros" tvano, plūstančio iš tūkstančių ekranų, kurių centre puikuojasi „postmodernioji" Švenčiausioji Trejybė: Gangsteris, Pasturgalis ir Revolveris; gal nuo pakvaišusių imbecilų ir silpnapročių, besidarkančių visokiausiuose performansuose ir instaliacijose; gal mes atsilikome nuo paliegusių bobelių, kurių rašliava užtvindė knygynų vitrinas ir lentynas; gal Sofoklis atsiliko nuo Koršunoffo pornoformansų, o Platonas nuo leniniečio Žižeko; gal makedonų falanga atsiliko nuo iškrypėlių parado newyorkuose ir melbournuose; gal Rodinas atsiliko nuo Klaipėdos mėsininko, neseniai demonstravusio savo „mianą" – paranojiškus kotletus, kažkodėl pavadintus skulptūromis; gal Faulkneris atsiliko nuo Malūko, o Vermėjeris nuo Andy Warholo ar Sharūno Saukos vėmalų; o gal Melvillis nebegali pasivyti Parulskio; gal Rakausko smuikuojantis senukas atsiliko nuo kanalizacijos vamzdžio, puošiančio Neries krantinę EUROPOSKULTŪROSOSTINĖJE; gal vieversio giesmė atsiliko nuo Zvonkės mekenimo, o artojas nuo tautinės žvaigždės, vardu Henytė; gal žydinčios obelys atsiliko nuo hadronų kolaiderio ar vandenilinės bombos; o gal grožis atsiliko nuo beveik nebepakeliamos bjaurasties, tyras pasaulio kalvas baigiančios paversti šiukšlynais, užgultais milijonų maitvanagių???

Dabar atsakau į šiuos klausimus: visai priešingai – tai „postmodernus" globalinis cirkas atsiliko – ir atsiliko beviltiškai – nuo debesų, kalvų, mylimo veido, laukų ramunės, duonos riekės, upokšnio, rudenėjančio klevo lapo ir daugybės kitų paprasčiausių, po Saule ir žvaigždynais gyvenančių daiktų ir dalykų grožio, švaraus ir tyro lyg okeano tyla.

Aš nemanau – įkandin Dostojevskio – kad grožis išgelbės pasaulį; aš manau, kad pasaulis, ir pirmiausia pasaulis be žmogaus, yra grožio buveinė, todėl gelbėti jį reikia nuo tų, kurie norėtų jį sunaikinti.

Kultūros ministerija skatina šešėlinę ekonomiką?

Plakatas 'Nemaitink korupcijos', aut. Simona Petraitytė.

N.P.: vakar delfi.lt paskelbė, kad Lietuvoje šešėlinė ekonomika užima gal 25 procentus BVP. Ir kad mes šioje srityje kartu su Latvija pirmaujame Europoje blogąja to žodžio prasme. Štai kur nearti dirvonai papildomiems pinigams krizei  gesinti.

Tik va bėda, kad tą šešėlinę ekonomiką remia ir skatina pati valdžia – šiuo atveju Kultūros ministerija, kuriai tiesiogiai pavaldi biudžetinė organizacija Lietuvos operos ir baleto teatras:

Juodoji buhalterija

Linas Vičius delfi.lt 2009 lapkričio mėn. 4 d. 16:47

Kiekvieną sykį apsilankius Lietuvos operos ir baleto teatre, man iškyla klausimų dėl jame veikiančių kavinių-barų pajamų apskaitos teisėtumo. Lankausi ne pirmus metus, tačiau nė karto nesu gavęs čekio ar kito bent kiek į jį panašaus dokumento, patvirtinančio sumokėtas lėšas, kaip ir nemačiau kasos aparato.

Nesu kompetentingas spręsti apie galiojančią mokesčių ir pajamų apskaitos tvarką, bet, kiek man žinoma, didžioje pasaulio dalyje (ir visoje ES) sumokėjus už prekes ar paslaugas gaunamas čekis. Ypač kai kalbame ir apie prekybą alkoholiu.

Sakoma, kad pagal tai, kokie operos rūmai ir kokia publika jose renkasi, sprendžiama apie šalį. Sprendžiant iš mūsų operos ir baleto rūmuose galiojančios tvarkos, galime daryti prielaidą, kad Lietuvoje galima vesti „juodąją" buhalteriją?

Vietoj taupymo - prabangių tarnybinių mašinų su vairuotojais paradas

Nuotraukoje - prie ministerijos išsiteko tik nedidelė dalis prabangių mašinų – įdomu, ar Audi A8 su nr. LSA 001 kartais nėra tik Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorės Romos Žakaitienės automobilis?

N.P.: Vakar (2009 11 03 d.. 15.00 val.) Ūkio ministerijos posėdžių salėje (Gedimino pr. 38 / Vasario 16-osios g. 2, Vilniuje) vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdis, kuriame dalyvavo dauguma savivaldybių vadovų.

Vakar paskambino mano pažįstamas vilnietis ir pasakė, kad gailisi nepasiėmęs su savimi fotoaparato, nes dar nėra matęs tiek daug ir tokių prabangių automobilių su vairuotojais vienoje vietoje (aplink ministeriją esančiose gatvėse).

Esu Klaipėdoje, todėl negalėjau to vaizdo nufotografuoti. Ačiū Dievui, atsirado kas tai padarė (žr. straipsnį apačioje).

Ar merai, jų pavaduotojai ir administracijų direktoriai negalėtų Skandinavijos ministrų pavyzdžiu per sunkmetį važinėti patys, be vairuotojų ir ne su tokiais prabangiais, benziną ryjančiais automobiliais?

Iš žemiau pateikiamų merų komentarų matau, kad niekaip negalėtų. Pacituosiu, gal ir netiksliai, iš tarybinių laikų multiplikacinio filmo: „Ir nėra pasaulyje jėgos, kuri nugalėtų lietuvaičių, esančių valdžioje, turto ir prabangos troškimą".

O aukščiausi vadovai tyli, neragina taupyti, nebaudžai švaistūnų, nesugėdina valdiškų išlaidautojų. Tyli dėl kanceliarinių vokelių savivaldybių tarybų nariams, tyli dėl valdiškų automobilių naudojimo asmeninėm reikmėm ir t.t.

Skandinavijoje ir kitoje Vakarų Europoje prieš 50 metų netylėjo nei vadai, nei eiliniai, todėl ten valdžioje, viešuose reikaluose ir viešų finansų tvarkyme yra stabdžiai, saiko ir padorumo:

Prie ministerijos - prabangių tarnybinių mašinų paradas

Šarūnas Černiauskas Diena.lt 2009-11-03, 16:49

Automobilių galerija – čia  - http://klaipeda.diena.lt/naujienos/lietuva/prie-ministerijos-prabangiu-tarnybiniu-masinu-paradas-246309/puslapis1

Ūkio ministerijoje susirinkę Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai, regis, nesusimąstė apie taupymą. Miestų ir rajonų merai į Vilnių atvažiavo prabangiomis tarnybinėmis mašinomis.

Prabangios „Audi", „Škoda", „Citroen", „Wolkswagen" ir kitų markių mašinos išsirikiavo priešais paradinį Ūkio ministerijos įėjimą. Vairuotojams aiškiai buvo paliepta laukti grįžtančių vadų: į vietą atvykę portalo žurnalistai rado savivaldybių vairuotojus klusniai sėdinčius automobiliuose. Kad būtų šilčiau, daugelis laikė užvestus mašinų variklius. Vien priešais ministerijos pastatą išrikiuota apie 10 brangių mašinų, o neišsitekusios ministerijos aikštelėje, anot liudininkų, pastatytos aplinkinėse gatvelėse.

LSA tarybos posėdyje dalyvavo apie 50 aukštų savivaldybių vadovų: merai, administracijų direktoriai ir t.t. LSA prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, portalui patvirtino, kad dauguma jų į sostinę atkeliavo su tarnybinėmis mašinomis ir vairuotojais.

Paklaustas, ar nebūtų galima šiek tiek pasispausti ir galbūt naudoti pigesnes, mažiau benzino ryjančias mašinas ar apsieiti be vairuotojų paslaugų, LSA vadovas ėmė piktintis. „O tai kas čia dabar tokio? Palaukit, klausykit! Šiandien svarstėme ateinančių metų biudžetą. Biudžetą, kuriame bandome 150 milijonų savivaldybėms atkovoti, ir jūs klausiate dėl benzino? Taip, važinėjame į asociacijos posėdžius, tai yra mūsų darbas. Tai jūs ir organizuokitės, brangusis, pėsčiomis vaikščioti. O mes dirbame darbą ir atstovaujame žmones", - prieš numesdamas telefono ragelį išbėrė R.Malinauskas, pats į posėdį atvažiavęs prabangia tarnybine mašina su vairuotoju.

Išsaugosime vertingus Klaipėdos krašto gyvenamuosius namus

Keturiose fotografijose – įvairių 20 a. pr.stilių gyvenamieji namai Šilutėje

N.P.: Klaipėdos krašte 20 a. pradžioje , kaip ir visoje Europoje, klestėjo naujieji architektūros stiliai – istorizmas, neobarokas, jugendas. Vokiečių kultūros įtakoje šio stiliaus pastatai yra kitokie, nei to meto lenkiškos kultūros įtakojamo Vilniaus, ar carizmo veikiamos architektūros Kaune, ar pvz. Kybartuose.

Klaipėdoje ir Šilutėje pasitaiko ypatingų perliukų. Ypač gaila būtų interjero detalių, kurios pirmos neatlaiko laiko išbandymų.

Todėl vertingiausius Šilutės (buvęs Klaipėdos kraštas) gyvenamuosius dviaukščius pasiūlėme išsaugoti įrašant į kultūros vertybių registrą.

Tai reiškia, kad gyventojams bus kompensuojamos visos fasadų ir vertingųjų vidaus elementų restauravimo išlaidos :

Į Kultūros vertybių registrą įrašyti keturi Šilutės mieste esantys namai

kpd.lt

Praėjusią savaitę Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio siūlymu Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė keturis Šilutėje esančius namus.

Vertingais pripažinti ne tik namų architektūriniai sprendimai, bet ir fasadų apdaila ir puošybos elementai, konstrukcijos ir funkcinė įranga, kas paprastai yra pirmiausia sunaikinama.

1901 m. statyto, Taikos g. 15 esančio namo (nuotrauka Nr.1) architektūra būdinga istorizmo laikotarpiui. Šalia, Taikos g. 17 (nuotrauka Nr. 2), stovintis 1914-1915 metų statybos namas atspindi neobaroko architektūros stilistiką. Tais pačiais metais statytam, Liepos g. 3 (nuotrauka Nr. 3) esančiam namui būdinga istorizmo laikotarpio stilistika, XX a. pr. Liepos g. 8 (nuotrauka Nr. 4) stovinčiam namui – Jugendo stilistika.

Visi keturi namai yra kompaktiniai, 2 aukštų su mansarda.

 

Interneto portalai apie šį įvykį:

Keturi Šilutės namai - tarp kultūros vertybių (foto) , Ve.lt 2009-11-03,

Keturi Šilutės namai - kultūros vertybės 15min.lt 2009-11-03

SODROS ar verslo korporacijų prabangūs pastatai?

Nuotraukose – Nesuvaldome krizės, nes neturime stabdžių mokesčių mokėtojų lėšų švaistymui -SODROS prabangūs apartamentai Vilniuje ir Klaipėdoje.

N.P.: Lietuvaičiai, prišokę prie valdiškų pinigų lovio, netenka stabdžių. Anglijos parlamentarai važinėja pigesnėmis, nei mūsų mašinomis. Vokietijos valstybės tarnautojai – pigesniais automobiliais, nei mūsų klerkai. Valstybinių Prancūzijos automobilių parkas – senesnis ir pigesnis, nei mūsų valdžios įstaigų.

Mūsų SODROS pastatai – kaip pasaulinių verslo korporacijų prabangūs apartamentai.

1995 metais dirbau Lietuvos savivaldybių asociacijoje Socialinių programų vadovu ir buvau paskirtas į darbo grupę dėl tuo metu 2 mėnesius vėlavusių pensijų. Tuo metu SODRA taip pat buvo pradėjusi daugelio savo pastatų, ypač rajonuose, kapitalinio sutvarkymo vajų, tam skirdama dešimtis milijonų Lt. Susirinkau nuotraukas tų statybų, parengiau spalvotą aplanką ir paleidau per rankas darbo grupės posėdyje  siūlydamas tas prabangias statybas užšaldyti, o tas lėšas skirti vėluojančioms pensijoms išmokėti.

Posėdyje dalyvavęs dabartinis SODROS vadovas Mindaugas Mikaila, tuo metu ėjęs Socialinės apsaugos ministro pareigas išvadino mane populistu, išvijo iš posėdžio. Ir dar tą pačią dieną skambino tuometiniam Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovui Jonui Rudalevičiui, reikalaudamas mane atleisti iš pareigų. Šia nesutikus, skambino tuometiniam Tėvynės sąjungos valdybos pirmininkui Gediminui Vagnoriui, reikalaudamas atšaukti mane iš pareigų (Tėvynės sąjunga tik buvo laimėjusi daugumą savivaldybių tarybų rinkimų, todėl kontroliavo minėtą asociaciją). G.Vagnorius nesutiko. Bet SODROS statybos tąsyk nesustojo.

Statybos kompanijų savininkų dividendai, kaip matote, jau tada darė milžinišką poveikį politikams.M.Mikaila , deja, yra šiuo atveju ne išimtis, o taisyklė.

Taigi, nesuvaldome krizės. Nes neturime stabdžių mokesčių mokėtojų lėšų švaistymui. Gal galima paskelbti tarptautinį konkursą ir kur nors pigiai jų nusipirkti?

Žemiau – keletas citatų iš Romualdo Matelio blog'o apie SODROS maudymąsi prabangoje:

Krizė ir SODRA

Romualdas Matelis

...Šiandien SODROS rūmai, bent jau daugelyje Lietuvos didžiųjų miestų, neatsilieka nei nuo bankų, nei nuo Seimo, nei nuo vyriausybės. Holai ir koridoriai čia sudaro bene pusę viso naudingo [o reiškia ir apšildomo] ploto. Stiklo kabinetai, baldai ir visa įranga atvykusiam užsieniečiui tikrai sudarytų pelningos korporacijos įspūdį. Ir tik kai suvoki, kad tai atsiranda ne verslo, o dirbančiųjų, o tuo labiau pensininkų ir invalidų sąskaita, imi „suprasti" kaip svarbu šiandiena sumažinti pensijas ir padidinti dirbančiųjų įmokas SODRAI.

...parduokite bent jau Kauno SODRĄ kuriam nors garsiam Vakarų bankui, o jos darbuotojams nupirkite vieno koridoriaus sistemos penkiaaukštį [gal kokį buvusį bendrabutį], kur racionaliai būtų išnaudojamas kiekvienas kvadratinis metras, o šiluma nebūtų švaistoma nereikalingų erdvių šildymui. Taip pačios SODROS gal ir neišgelbėsite, tačiau keletą milijonų atgausite iš karto, o ir optimalus darbuotojų skaičius sumažins išmokas vargu ar tikrai būtiniems darbuotojams.

Kiekvienoje Klaipėdos vietoje - karo pėdsakai

Kiekvienoje Klaipėdos vietoje - karo pėdsakai

Nuotraukose - rekonstruojant išgriuvusią krantinę Danės upėje prie Senosios perkėlos Klaipėdoje aptikta žmogaus kaukolė

N.P.: ne visada žemės darbų metu aptikus žmonių palikus yra pranešama policijai ir paminklosaugininkams. Šį kartą žemės darbus vykdė sąžiningi, gerbiantys praeitį bei mirusių ar žuvusių žmonių atminimą žmonės, todėl viskas buvo padaryta pagal papročius bei įstatymus.

Todėl noriu už tai padėkoti UAB „Hidrostatyba" darbininkui Vytautui Pabrėžai ir darbų vykdytojui Arvydui Čėsnai:

Danės krantinėje Klaipėdoje aptikti žmogaus griaučiai

Šiandien, 2009 11 03 d. iš ryto rekonstruojant Danės upėje prie Senosios perkėlos Klaipėdoje išgriuvusią krantinę aptikta žmogaus kaukolė. Palaikus rado darbus atliekantys UAB „Hidrostatyba" darbininkai, kai pakėlė išvirtusią krantinės plokštę.

UAB „Hidrostatyba" darbininkas Vytautas Pabrėža ir darbų vykdytojas Arvydas Čėsna greitai sustabdė darbus, iškvietė policiją, kuri savo ruožtu pranešė savivaldybei ir paminklosaugininkams.

Darbai sustabdyti, kol archeologai ištirs šią vietą. Pirminės apžiūros metu daugiau griaučių kaulų nerasta. Tai gali būti atsitiktinis radinys, nes į šią krantinės vietą kelis amžius buvo pilami atvežtiniai gruntai, todėl kaukolė galėjo patekti čia iš kitos miesto vietos.

Bet neatmestina galimybė, kad tai gali būti ir 1944 m. gruodžio - 1945 m. sausio mėnesiais vykusių mūšių aukos palaikai. Apie tai liudija vokiečių kario atsiminimai, spausdinti „Vakarų eksprese" 2005 01 28 d.: „Kitą dieną prasidėjo armijos evakuacija. Pirmuosius išvežė sunkiai sužeistus karius...Tik priešo aviacija nedavė ramybės...Buvo subombarduota žmonių prigrūsta barža. ..rusų lėktuvai  atskrido mums dar nespėjus išvalyti baržos. ... Penki bombonešiai numetė penkias bombas. Dvi nukrito ir sprogo vandenyje, viena pataikė į nuniokotą krantinę, o dvi paskutinės - į laukiančiuosius, kol pateks į laivą..."

Kaukolę paėmė policija, kad ištirtų, ar nėra šių laikų smurtinės mirties požymių. Jei tai nepasitvirtins, ji bus perduota archeologams.

Ištyrus radinio vietą, statybos darbai bus tęsiami.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys dėkoja UAB „Hidrostatyba" darbuotojams V.Pabrėžai ir A.Čėsnai už pastabumą ir operatyvumą, nes tokiu būdu jie prisidėjo prie istorinių radinių išsaugojimo.

 

Interneto portalai apie šį įvykį:

Danės krantinėje - žmogaus kaukolė, Kl.lt 2009-11-03,

Rekonstruojamoje krantinėje rasta kaukolė (foto) , Ve.lt 2009-11-03,

Danės krantinėje aptikta kaukolė 15min.lt 2009-11-03

Lietuvą valdo klerkai, o ne žmonių atstovai Seime ir savivaldoje

N.P.- Klerkai išgrobsto biudžetą, o politikai tik bejėgiškai tai stebi.- ‚2010 metų biudžetas' - R.Daukanto karikatūrų blogas www.daukantas.com, skelbiama autoriaus sutikimu.

N.P.: jau rašiau, kad laiku neužkirtusi kelią piktnaudžiavimu premijomis Vyriausybė atrišo nevaržomą jų potvynį („Algų ir priedų vis negana - ar tikrai Permainų koalicija?"). Tą patį spėjau ir apie I.Degutienę – jei neatleis iš darbo laikino kanclerio, kuris taip pat taškėsi premijomis, tai nesuvaldys valstybės („Seimas ir toliau taškosi piniginėmis premijomis").

Taip ir vyksta – nors tarnybiniais automobiliais namo važinėti negalima (išskyrus statutinių įstaigų tvarkose nurodytas išimtiniais atvejais), bet tai negalioja laikinam seimo kancleriui. I Degutienė pasiūlė jam pasitraukti, jei nesutinka.

Pažeidimas akivaizdus – naudojimasis tarnybine padėtimi ir valstybės turto (šiuo atveju benzino) švaistymas. To daugiau nei pakanka atleisti iš darbo iš karto.

Jei I.Degutienė to nepadarys, jos laukia Vyriausybės likimas, kuri po to, kai nenubaudė premijas dalinusių klerkų, nebegalėjo net etatų sumažinti, nes klerkai jos nebijojo, negerbė, todėl ir neklausė.

Tarnybinį BMW laikinasis Seimo kancleris laiko savo garaže

BNS 2009 10 30 d. 19:11

Laikinasis Seimo kancleris Gedeminas Aleksonis jam priskirtą tarnybinį automobilį BMW naudoja kaip nuosavą. Iš biudžeto išlaikomą automobilį G.Aleksonis nuolat laiko savo pašonėje - namo garaže.

Kaip praneša naujienų portalas lrytas.lt, iš savo namų esančių tolėliau už Vilniaus, netoli Nemenčinės, valdininkas nesiteikia į darbą vykti savo mašina. Jam nereikia dairytis ir taksi ar autobuso, mat garaže kaip savo laiko tarnybinį BMW.

Jį užsikurti G.Aleksonis gali bet kada ir sukti kur panorėjęs. Penktadienio rytą "Lietuvos ryto" televizijai pavyko užfiksuoti, kaip valdininkas sėda į Seimo garažo BMW ir nurūksta savais keliais.

Po poros valandų jau Seime paklaustas apie tarnybinius automobilius G.Aleksonis aiškina, nežinantis kad kas juos naudoja savo reikmėms.

Tačiau paaiškėjo, kad laikinasis kancleris Seimo automobilį savo reikalams naudoja ne tik darbo dieną. Tarnybinį BMW savo pašonėje valdininkas laiko ir savaitgaliais.

Dėl laikinojo kanclerio veiksmų parlamento vadovė Irena Degutienė penktadienį skubiai sušaukė neeilinį valdybos posėdį. Nutarta kreiptis į Valstybės kontrolę ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisija.

"Ištisai, ką darau, tai vertinu laikinojo kanclerio poelgius. Jie yra tikrai blogi. Aš neturiu kol kas kitokios išeities, kaip gyventi tokioje situacijoje, iki tol, kol atsiras žmogus, kuris bus teikiamas Seimui tapti kancleriu. Kartoju: šio žmogaus aš tikrai nesiūlysiu. Bet jis liks pavaduotoju. Kai bus naujas kancleris, tai tas ir apsispręs", - sakė Seimo pirmininkė.

BNS žiniomis, penktadienį ji pasiūlė G.Aleksoniui pačiam pasitraukti iš pareigų, bet šis esą atsisakė tai padaryti.

G.Aleksonis laikinai Seimo kanceliarijai vadovauja mažiau nei pusmetį. Triukšmo jau kilo dėl to, kad jis pusės algos dydžio priedais apdovanojo jubiliejus šventusius kai kuriuos kanceliarijos darbuotojus, vienai Teisės departamento darbuotojai leido išeiti 3 mėnesių atostogų - už jas moteris gavo atostoginius, bet po kelių savaičių vėl grįžo į darbą ir ėmė algą, naujajai Seimo kasininkei per bandomąjį laikotarpį skyrė maksimalią algą.

Buvęs Seimo kancleris Gintautas Vilkelis iš pareigų atleistas šį pavasarį dėl neūkiškumo.