Ačiū už nuotraukas ir nuorodą http://www.puertomadero.com/ Jolantai Norkienei, o už montažą – Alai Jefimovai.
2011-09-28
Prokurorai N.Puteikiui neleidžia dirbti Seime ilgiau nei savaitę
Nuotraukose – Klaipėdos istoriniame centre planuojami statyti daugiaaukščiai gyvenamieji ir biurų pastatai iš stiklo ir betono bei iki karo šioje vietoj stovėjęs Gerlacho namas.
Naujai išrinktasis Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydamas leisti jam dalyvauti Seimo posėdžiuose Vilniuje ilgiau, nei 7 dienas iš eilės. N.Puteikis yra kaltinamasis baudžiamoje byloje, todėl jam yra skirtas laisvės apribojimas – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jo gyvenamosios vietos Klaipėdoje ilgiau nei 7 dienas. Šį laisvės apribojimą Seimo nariui skyręs prokuroras Sigitas Jasevičius prokuratūroje jau nebedirba, nes buvo aptiktas geriantis degtinę darbo metu iš ryto bare „Storuliukas" priešais Klaipėdos apygardos teismą.
N.Puteikiui, tuo metu dirbusiam Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėju Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas Giedrius Danėlius iškėlė baudžiamąją bylą už atsisakymą suderinti detalaus plano projektą H.Manto 11, Klaipėdoje, pagal kurį istorinėje miesto dalyje buvo numatyta pasatyti šešis 26-29 metrų aukšto stiklinius daugiaaukščius. Prokuratūra N.Puteikiui pateikė kaltinimus todėl, kad nesuderinus minėto projekto neva „didelės moralinės žalos patyrė UAB „Investicijų kvadrantas", nes buvo sumenkintas bendrovės įvaizdis, nebuvo vykdomas verslo projektas" (cituojama iš kaltinamojo akto).
Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas G.Danėlius kaltina N.Puteikį „pamiršus vykdyti Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą", nors tame sprendime aiškiai nurodyta, kad detalusis planas gali būti derinamas tik pagal Kultūros paveldo departamento sąlygas. Prokuroras G.Danėlius pats šią esminę detalę „užmiršo", arba kažkodėl praleido pro akis. N.Puteikis teigia, kad jis su malonumu suderintų minėtą detalųjį planą, kai tik jis atitiks Kultūros paveldo departamento sąlygas.
- Sunku suvokti, kuo remdamasis prokuroras persekioja mane, kuo remiantis teismo sprendimai taikomi tik man, - teigė N.Puteikis. - Valstybės institucijos nėra įsipareigojusios ginti tik verslininkų interesus. Kultūros paveldo departamentas gina Lietuvos teisę ir galimybę būti turtinga paveldu, o ne vienadieniais stikliniais barakais, šalimi.
Pasak N. Puteikio, verslininkai atsisako vykdyti departamento sąlygas, neatsižvelgdami į čia iki karo stovėjusius įspūdingus pastatus.
- Siekdami vienasmeninės naudos, verslininkai bjauroja istorinę Klaipėdos dalį, - sako Seimo narys.
Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras G.Danėlius perdavė šį atvejį tirti Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriui. Prokuroras teigia, kad nustatinėjama ir daugiau įtariamųjų, kurie stabdo šį projektą. Ieškoti verslininkų skriaudėjų puolė ir Klaipėdos STT valdyba. Jos tyrėjai aiškinasi, kas iš visuomeninių paminklosauginių organizacijų galimai papirko tuometinį paminklosaugos pareigūną N.Puteikį, kad šis nederintų minėtų statybų.
2011-09-26
Teisėsauga visais būdais vilkino juodųjų archeologų bylą
Nuotraukose:
Juodasis archeologas Vadim Čvanov - profesionalus kariškis, 1997– 2008 Lietuvos kariuomenės žvalgybos padalinio vadas.
Apiplėštų kuršių genčių vadų ar genties vyresniųjų žmonų kapai - jų papuošalai
Juodasis archeologas Oleg Salij.
www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/-59-171710
Kai dirbau Kultūros paveldo departamente, per savaitę tekdavo dalyvauti arba instruktuoti kitus dėl teismo posėdžių paveldo apsaugos reikalais. Tačiau su tokiu neįprastu teisėsaugos vilkinimu ir/ar kvailumu per 20 dalyvavimo tokiuose tyrimuose ir teismų procesuose metų susidūriau pirmą kartą būtent šioje juodųjų archeologų byloje.
Pastaruosius pagavome už rankos, tačiau teisėsauga pusantrų metų vilkino kaip tik galėjo. Neišjudino ir trys vizitai pas gen.prokuratūros ir policijos aukščiausius vadus prašant bylą nagrinėti Vilniuje ir skirti daugiau pareigūnų.
Tačiau gavosi atvirkščiai: bylą perdavė Skuodo prokurorui, kuris ar tai visiškas nevykėlis, ar papirktas, protu nepaaiškinami delsimai, kažkokie absurdiški pseudotyrimai. Viso to rezultatas: tie pagautieji toliau vežė iškastas archeologines vertybes į užsienį ir vaikščiojo išdidžiai galvas iškėlę ir bandė baigti išplėšti paskutinius ankstyvųjų viduramžių kuršių genčių vyresniųjų (genčių vadų) kapus.
Bylos perdavimo Skuodo prokurorui rezultatas - visiškas bylos sužlugdymas.
Nė viena R.Europos valstybė, kenčianti nuo juodųjų archeologų, išskyrus Rusiją, tokių dalykų neleidžia. Mūsų teisėsaugos vadams, matyt, tai patiko, ar jei patys kolekcionieriai, ar kitaip buvo , o gal tebėra susiję su juodaisiais archeologais.
Tai ne tik mano, o visų Kultūros paveldo darbuotojų, kurie tyrėme šią bylą, nuomonė.
Teisėsaugininkai Kultūros paveldo departamento darbuotojų, nors būtent jie pagavo tuso niekadėjus už rankos, prie bylos medžiagos iš pradžių visai neprileido, užtat pagautuosius kruopščiai supažindino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jie po to likusias vertybes paslėpė ir dar vieni kitiems išsiuntė instrukcijas, kaip slėpti nuo mūsų ir nuo teisėsaugininkų savo juodąją nelegalaus kasinėjimo ir išvežimo veiklą.
Byloje yra vardai, pavardės kurjerių, pervežimo į užsienį būdai, sumos, kur kam, kada į kokią sąskaitą pervedė už tą nelegalią veiklą ir pan. NIEKAS NIEKO NETYRĖ, nepadėjo jokie vizitai pas tuometinį gen.komisarą ir pas tuometinį gen.prokurorą, kol nepradėjome rašyti skundų į prezidentūrą.
Ką turėčiau po viso šito galvoti apie Lietuvos teisėsaugą?
Beje, patys mažiausi šioj teisėsaugos grandinėje – eiliniai policininkai ir prokurorai, išskyrus Skuodo prokurorą, kruopščiai vykdė pareigas, gerai ir tinkamai surenka medžiagą, o vadams - dzin. Kuo paaiškinti? Durnumu ar korupcija?
Ir kaip visuomenė gali įtakoti tokią, atsiprašant, imitacinę teisėsaugos veiklą.
Ar atsimenate kunigo Mikutavičiaus nužudymo bylą? Neranda, neatpažįsta, tiki nusikaltėlių pasakomis, jų pagrindu suima nekaltus žmones, kurie nuo streso miršta, neatpažįsta atrasto Mikutavičiaus lavono ir t.t.
Po juodųjų archeologų neįsivaizduojamai ilgo vilkinimo - pseudotyrimo galiu patikinti, kad juodųjų archeologų byloje - lygiai toks pats neįgalumas ar tyčinis nenorėjimas.
Norėčiau tikėti, kad šiame teismo procese visos šios teisėsaugos ligos bus išviešintos ir kad tai bus kaip skiepai ateičiai.
Statybos kompanijų akcininkų pelnas svarbiau, nei jų darbininkų gyvybė
Prieš kelis metus dar skelbdavo įmonių pavadinimus, jei įvykdavo žūtys darbe, bet tai papiktino šių statybinių bendrovių akcininkus, nes kilo grėsmė jų firmų reputacijai, todėl ėmėsi priemonių: paspaudė ir darbo inspekciją ir policiją, ir žiniasklaidą, kad neskelbtų pavadinimų.
Ir jų pastangos nenuėjo per niek - nors įstatymai nepasikeitė, bet pasikeitė praktika - policija ir dalis žiniasklaidos nebemini tų firmų pavadinimų.
Dabar skaitai tokius pranešimus ir atrodo, kad kaimynas kaimyną pasikvietė talkon ir netyčia žuvo nukritęs plytas nešiodamas ar su kokia nors technika dirbdamas.
Tik pelnui, o ne žūčių prevencijai pradėjo dirbti ir Darbo inspekcija: ji nustojo vykti į įvykio vietą iškart, stengiasi, kad praeitų kiek įmanoma daugiau dienų po žūties ir tik tada pradeda tyrimą.
Rezultatas - toliau esame ES lyderiai pagal žūčių darbe skaičių (www.valstietis.lt/Archyvas/Pirmas-puslapis/2008-metai-Geguze/Nelaimes-darbe-niuri-kasdienybe) ir toliau mūsų statybos firmų akcininkų pajamos lyginant su pas juos dirbančių darbininkų algomis yra didžiausios ES.
www.balsas.lt/naujiena/557008/giltine-tyko-darbovieteje : "Darbdaviai į sudėtingus ir kvalifikacijos reikalaujančius darbus nevengia priimti žmonių „iš gatvės" ir tokius asmenis įdarbina kaip statybininkus. Bet juk ir tų statybininkų kvalifikacijų yra ne viena ir ne dvi. O kai nekvalifikuotam ir nepatyrusiam žmogui pavedama atlikti sudėtingos užduotuys, nelaimės išvengti dažnai nepavyksta".
http://www.vpp.lt/web/naujienos/241-iandien-pasaulin-darbuotoj-saugos-ir-sveikatos-bei-uvusij-darbe- : "Mūsų šalyje darbuotojai žūsta 2 kartus dažniau (statybos sektoriuje – beveik 4 kartus dažniau) negu vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse. "
2011-09-24
Prieš 4 metus išgelbėjo žmogų, o kitų APLAIDUMAS užmušė jį patį
Apie dėl kitų aplaidumo žuvusį Ivaną Semionovą (http://puteikis.blogspot.com/2011/09/nelaime-viena-nevaiksto.html): jo nuotraukos:
O čia apie tai, kaip Ivanas Semionovas 2007 metais išgelbėjo žmogų:
TV3 Žiniose - rubrika „Lietuvos garbė 2007"
DELFI.lt 2007 vasario 21 d. 09:57
TV3 Žinios ir šiemet tęsia gražiausią pavasario tradiciją įvertinti ir apdovanoti paprastus Lietuvos žmones už nepaprastus jų žygdarbius, gerumą ir pasiaukojimą. Vasario 26-28 dienomis specialioje TV3 Vakaro žinių rubrikoje „Lietuvos garbė 2007" žiūrovai pamatys pirmąsias tris istorijas ir herojus, nominuotus „Lietuvos garbės 2007" apdovanojimui už „Metų žygdarbį".
Šioje nominacijoje pretenduoja: vilnietė Olia Semionova, šiaulietis Kazimieras Kulikauskas ir kaunietis Leonas Indrašius, praneša TV3.
Nominacijoje „Metų žygdarbis" vilnietė O. Semionova pretenduoja už dviejų skendusių žvejų gelbėjimą. Moteris su sutuoktiniu [I.Semionovu] nepasimetė šioje ekstremalioje situacijoje ir išvydę lediniame vandenyje besikapanojančius vyrus ištraukė juos, paskambino medikams, o kol jų laukė, dangstė vyrus savais sausais drabužiais. Tiesa, išgyventi pavyko tik vienam žvejui…[N.P.: greitoji atvažiavo labai pavėlavusi, ir NETURĖJO apšildomosios antklodės, todėl vienas ir numirė gelbėtojų akyse].
Apie tragišką ir visiškai beprasmę I.Semionovo žūtį:
Kaip kruopščiai asmens duomenų įstatymas gina tą firmą, kuri nesilaikė net elemantarių darbo saugos taisyklių - nėra jokio jos paminėjimo, tarsi pas vieną ūkininką būtų netyčia žuvęs jo samdinys.
Statybos firmų akcininkai valdo Lietuvą, o ne Seimas ar Vyriausybė. Sutaupė ant darbų saugos.
Jų pelnas svarbiau už žmonių gyvybę.
Apie firmą, kurioje dirbo žuvusysis:
Iš www.rekvizitai.lt/imone/meyerjohn gmbhcokgvilniausfilialas/ :
Meyer & John GmbH & Co. KG, Vilniaus filialas
Įmonės kodas 300033003
Vadovas Ulf Lechtenbrink
Direktoriaus pavaduotojas Darius Gražys
Adresas Švitrigailos g. 11C, LT-03228 Vilnius
Tinklapis www.meyer-john.lt
Darbuotojai 15 darbuotojų (apdraustųjų)
SD draudėjo kodas 731833
Įmonės aprašymas:
Inžineriniai darbai. MEYER & JOHN GmbH & Co. KG atstovybė.
Veiklos sritys:
Dujos, dujų įranga
Kelių tiesimas, remontas, tiltai
Statyba
Vamzdynai, vandentiekis
2011-09-23
Nelaimė viena nevaikšto
Tėvui infarktas, jis reanimacijoje, būklė nėra gera.
Šiandien statybose žuvo mano svainis: du metus stažo teturintis ekskavatorininkas netyčia nuleido ant jo kaušą, svainis, kuris turėjo grandinėmis prikabinti prie kaušo betono plokštę, žuvo iškart.
Tai jau antra tokia pati nelaimė per metus šioje vokiečių akcininkams priklausančioje įmonėje.
Ką ten mačiau, tai galiu pasakyti - laivų remonto įmonėse Klaipėdoje tokių nelaimių nebebūna, nes nebedaro tokių saugos klaidų. Tokių nelaimiš Anglijoje nebebūna nė vienoje įmonėje, nes ten itin skrupulingai laikosi saugos taisyklių.
2011-09-18
Pasipriešinimas turėklų įrengimui atspindi valdžios požiūrį į paprastą žmogų
Nuotraukoje – turėklai Gdansko jachtklube
Pasipriešinimas turėklų įrengimui ar nenoras tikrinti atrakcionų saugumą ir ar jie moka mokesčius atspindi valdžios požiūrį - tegul silpnesnieji (vaikai, senjorai, girtuokliai ar šiaip tik išgėrę asmenys) tegul krenta ir tegul skęsta, o valdžiai - dzin, nes jie užsiima tik ekonomika.
Kas iš tos ekonomikos liks, jei tiek daug emigruos ir žus?
Bet valdžia žino, kad bet kokiu atveju jie algas ir otkato galimybę turės, kad ir kiek mažai gyventojų liktų.
Vietoj griuvėsių tvarkymo - sklypų prichvatizacijai atlaisvinimas biudžetiniais pinigais
Nuotraukoje – Vydūno mokyklos korpusas senamiestyje
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/vyduno-mokyklos-sunaikinimo-kaina-1-5-mln-litu-369679
„...2011 08 11 Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos kolegija pritarė sprendimui savo lėšomis griauti Vydūno mokyklą. Tiesa, šiam sprendimui dar turės pritarti pati miesto Taryba.
Valdžia bando neavarinės būklės mokyklą nugriauti už mūsų pinigus ir perleisti Simonavičiūtės-Taraškevičiaus draugams. Mane pribloškia tas faktas, kad tokiai prichvatizacijai pritaria ...Grubliauskas-Kongas, kuris pats ten mokėsi. Gal čia buvo liberalių partijų koalicijos sąlyga, kurią kėlė Taraškevičius, kitaip tokio viešų vertybių aukojimo pinigams negaliu paaiškinti.
Gaila, kad valdančios koalicijos Klaipėdoje prioritetai yra tokie:
1. atlaisvinti pelningus sklypus miesto centre kažkodėl už mokesčių mokėtojų pinigus nugriaunant dar vartojimui tinkamas bibliotekas ir mokyklas,
2. savivaldybei priklausančių griuvėsių, ypač turistus "džiuginančių" Kruiziniame terminale, nei griauti, nei tvarkyti,
3. centre esančių vaiduoklių savininkų neliesti, į policiją dėl jų nesikreipti, baudų jiems neskirti:
O vis dėlto, gal pirmiausia reikėtų nugriauti savivaldybei priklausančius silikatinius baisuoklius pakeliui į Kruizinį terminalą nuo Sukilėlių -Pilies gatvės pusės?
Po to prispausti griuvėsių, esančių senamiestyje ir mieto centre savininkus, kad užkonservuotų savo baisuoklius.
Tačiau savivaldybės prioritetai kitaip sudėlioti:
pirmiausia lieka tie nenugriauti pakeliui į Kruizinį - toliau šiurpinsim turistus.
Antra - kažkodėl užsidegė būtinai nugriauti už valdiškus pinigus (už milijoną) buv.Vydūno mokyklą senamiestyje - juk ten tik vienoje vietoje bėga per stogą - suremontuokim tą kampą ir atiduokim nevyriausybinėms organizacijoms - dar 100 metų stovės.
Kažkodėl pamirštami griuvėsiai miesto centre ir visas dėmesys ir pinigai smulkmenoms -
sandėliukams, kurie niekam netrukdo ir jei nuvirs, tai jie per maži, kad ką sužalotų, plius žmonės malkas laiko. Gal sklypų prichvatizacijai nebeužtenka, kad reikia tuos mikroskopinius sandėliukus nugriauti? O kodėl neparduodam nusigriovimui - neteks samdyti firmų už mokesčių mokėtojų pinigus.
Ir dar keista skaityti virkavimus, kad neranda griuvėsių savininkų. Kelių nerado šią savaitę ir jau ašaros. O kur kiti keliasdešimt? Policija randa beveik visus - tik raštą parašykit, juk viena iš policijos funkcijų, įrašytų jos įstatyme - būtent tokių pažeidėjų atvesdinimas. Per mano praktiką iš kelių dešimčių tik dviejų nerado, ir tai tik kol kas, nes abu užsienyje, o kurie buvo Lietuvoje - visus atrado.
Tai kodėl savivaldybė nesurašo protokolų visiems 80-iai griuvėsių savininkų ir nesikreipia dėl jų atvesdinimo į policiją? Gal nenori, nes beveik kiekvieno griuvėsio savininkas - valdžios žmonių draugas, pažįstamas, verslo partneris?
Ir dar - įstatymai leidžia skiri baudas už pastatų nepriežiūrą, teršimą ir pan. labai daugeliui institucijų, įskaitant savivaldybę, statybų inspekciją, aplinkosaugininkus ir tai daryt kas kelios savaitės. Siūliau savivaldybei sudaryti komisiją iš tokių institucijų ir rašyt baudas kas dvi savaites, baudos kiekvienos iš jų - po kelis tūkstančius Lt.
Jokių teismų laukti nereikia, jei savininkas nereaguoja į nurodymą susitvarkyti - galės po to tas baudas visas ir skųsti po vieną kas savaitę. jam tada advokato paslaugos bus per brangios - pigiau pastatą sutvarkyti.
Stalino laikų pastatai senamiesčio vaizdo negadina, nes jie nerėkiantys, nekontrastuojantys. Statė juos vokiečių belaisviai - taigi statė gerai. Žymi jų dalis pastatyta pagal vokiečių architektų brėžinius, vietoj reicho simbolikos įkompuonuojant sovietinę simboliką. Reicho 1940-1944 architektūra - to laiko modernas, žr. Liepų gatvės gyvenam.namus ir pokario laikų jų klonus.
Jei kam nepatinka ta architektūra - prašom perstatyti - savivaldybė atrado savo biudžete 1,5 mln.Lt buv.Vydūno mokyklos pastato nugriovimui, taigi galima už juos tikrai gerai perdaryti buvusią mokyklą ir pritaikyti nevyriausybinių, jaunimo organizacijų, jaunimo būrelių , senjorų chorų ir pan. reikmėms.
Jei galvojate, kad nugriovus mokyklą toje vietoje iškils senamiesčio stiliaus pastatai, tai klystate. Nes jei senamiestyje statomo nauji pastatai, tai stengiamasi juos pastatyti kuo baisesnius. Tiesa, yra keletas išimčių, pvz. Frydrycho pasažas ir Daržų gatvės gyv.pastatai. O šiaip per pastaruosius 10 metų Nuolatinė statybų komisija NUOŠIRDŽIAI stengėsi prastumti valdžios draugams kuo baisuokliškesnius betono-stiklo kuboidus, pvz. architekto Kančo juodai-rudas monstroidas prie Memelio restorano Žvejų gatvėje.
Naujamiestyje - ne ką geriau, vien ko vertas šedevras Manto namai ir pan.
Todėl nesitikėkime nieko gero iš tų valdžios draugų, kuri gviešiasi prichvatizuoti Vydūno mokyklą ir jos sklypą. Nes valdžios draugų tikslas - maksimalus pelnas, o jį galima gauti iš kuo didesnio kvadratinių metrų skaičiaus.
Taigi mūsų laukia stiklo-betono bokštai.
Tai gal negriaukim Vydūno mokyklos? Arba truputį perstatykim (stogą suremontuokim, fasadą padailinkim) už 0,5 mln.ir perduokim visuomenei naudotis. O sutaupytą nuo griovimo 1 mln. Lt nukreipkim ten, kur labiau reikia, pvz. viso miesto ar jo centro šaligatvių platinimui, jų dangos gerinimui, dviračių takų tvarkymui, želdinių miesto centre gausinimui,o ne mokyklų griovimui.
Štai kaip valdžia tariasi su bendruomene, su miestiečiais, prieš priimdama sprendimus dėl milijonų išmetimo į balą - o gi niekaip, todėl diskutuoti bus galima tik tarybos posėdyje, t.y. paskutiniam etape. Kodėl nepasitarti iš anksto?:
"Diskusijų metu atsirado ir kitokių pasiūlymų. Tarybos narys Arūnas Barbšys nesutiko nė su vienu pasiūlytu variantu ir tikino, jog pastato nugriauti iš viso nereikia. Esą jį reikėtų renovuoti ir ten įkurti bendruomenės namus. Kolegos pasiūlymą papildė ir Vytautas Lupeika. Jis kategoriškai prieštaravo mokyklos nugriovimui ir tikino, jog ten reikia įkurdinti jei ne bendruomenės namus, tai bent senamiesčio seniūniją ar išvis pastatą atiduoti kuriai nors aukštajai uostamiesčio mokyklai. Šių pasiūlymų Tarybos kolegija nesvarstė, nes nebuvo su jais susipažinusi iš anksto. Tačiau pasiūlymai galės būti teikiami tuomet, kai klausimas bus svarstomas miesto Taryboje." – iš http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/vyduno-mokyklos-sunaikinimo-kaina-1-5-mln-litu-369679
2011-09-11
N.Puteikienė: esu verta savo vyro
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/n-puteikiene-esu-verta-savo-vyro-375972
Paskelbta 2011-09-11, 10:00 Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
„Turbūt norėsite kalbėti apie žmogų, su kuriuo aš gyvenu?" – šio „Šeštadienio interviu" išvakarėse pasitikslino naujai išrinkto Seimo nario Naglio Puteikio žmona Nika. Lietuvos jūrų muziejaus atstovė spaudai jau seniai priprato, kad jos sutuoktinis nuolat dėmesio centre. Vienų palaikomas ir gerbiamas, kitų – keikiamas, trečių – pašiepiamas politikas bent jau namuose turi tvirtą užuovėją ir ištikimą bendražygę. Moteris prisipažino, kad sutuoktinio veikloje mato prasmę bei nuoširdų pasišventimą. Tad prieš 10 metų paskui vyrą į Klaipėdą iš sostinės atkeliavusi N.Puteikienė prisipažino pastaruoju metu neatsiginanti vieno klausimo: „Tai kada išvažiuoji į Vilnių?" Kaip juokavo pašnekovė, pasiryžti pokalbiui buvo verta vien dėl galimybės viešai atsakyti į šį klausimą.
Nebėra ko prarasti
– Visiems atsakau – niekur nevažiuoju. Nes Naglis sąmoningai į Seimą ėjo tik vieneriems metams. Jis atvyko į Klaipėdą ne tam, kad išvažiuotų į Vilnių. Kita vertus, man jau nebe 20 metų. Gana jau to, kad iš Vilniaus atvažiavau čia.
– Daugeliui šiandien jūsų šeimos pavardė tam tikra prasme tapo Klaipėdos įvaizdžio dalimi.
– Puikiai suprantu kodėl. Nes Naglio veikla išeina toliau už miesto problematikos ribų. Čia gali būti tik jo keliamų problemų apraiška. Jis kalba apie tuos dalykus, kurie svarbūs tiek gyvenantiems Vilniuje, tiek Molėtuose, tiek kur nors kitur. Jis kalba apie vertybes.
O ir aš pati dirbu Jūrų muziejuje, kuris taipogi yra Klaipėdos įvaizdžio dalis, uostamiesčio vizitinė kortelė. Turiu vieną svajonę, kuriai turbūt nelemta išsipildyti. Atvykstančiuosius į Klaipėdą pasitikdavo užrašas „Sveiki atvykę į Švyturio šalį". Tas reklaminis skydas mane tiesiog šokiruodavo. Kaip gražiai tai beskambėtų, aliuzijos į alų, alkoholį visiškai aiškios. O kodėl tai negalėtų būti užrašas „Sveiki atvykę į Delfinų šalį". Juk tai suponuoja visai kitus dalykus. Kad čia žmogus ne svaiginasi, o džiaugiasi tuo, kas yra aplinkui. Ir kartu tai simbolizuotų, kad mes gyvename savitame, vandens kultūros mieste.
– Su alkoholiu jūsų šeimoje susiję ir nemalonūs išgyvenimai. Kaip bebūtų, istorijos, kai tauriųjų gėrimų padauginęs jūsų vyras pateko už grotų, nebepavyks ištrinti iš jo biografijos.
– Man pačiai ši istorija jokio poveikio neturėjo. Pamenu, kai paskambino pažįstama psichologė ir paklausė – gal reikia kokios nors pagalbos? Atsakiau, kad nieko nenutiko – nei užmušė ką, nei pavogė. Tai yra buitinė gyvenimiška istorija. Kita vertus, tą socialinės gėdos krūvį ant savo trapių pečių priėmė vaikai. Naglis padarė klaidą, bet jis niekam nepakenkė, išskyrus save. Ir jis su kaupu už tai atsiėmė. Todėl, kad dabar matome Naglį labai dažnai sakantį tai, ką bijo pasakyti kiti, galbūt yra savotiška tos situacijos pasekmė. Nes labiau pažemintas jis vargu ar bus. Nėra ko prarasti sakant teisybę arba stengtis ją įgyvendinti.
Sulaukia nekuklių klausimų
– Šis įvykis turbūt turėjo ir daugiau pasekmių?
– Taip. Naglis apskritai nerūko, negeria, tikiuosi, ir į kairę neina. Miestas mažas, tenka prisiklausytų visokių kalbų.
– Kaip kad „Klaipėdoje" pasirodžiusioje publikacijoje, kad jūsų vyras esą siekė politikės Alinos Velykienės dėmesio?
– Vakar garsiai nuskambėjusią istoriją apie neva Naglio priekabiavimą aš vertinu labai racionaliai. Kaip viešųjų ryšių specialistė, A.Velykienės atvejį analizuočiau taip: politikė tapo valdininke, tai yra – pilka pelyte, kuriai trūksta dėmesio. Norėdama patekti į pirmą puslapį, ji pasinaudojo geltonosios spaudos principais – pakedeno savo sijonus. Taip rimti politikai nesielgia, juolab tai tikrai nepuošia moters, turinčios šeimą, auginančios vaikus.
– Teko užsiauginti storą odą ir išmokti nereaguoti į nemalonias replikas ar nuomones?
– Iš tiesų situacijų būna neeilinių. Štai prieina viena politikė iš opozicinės Naglio partijos ir sako: „Nika, jūs tokia faina, bet kaip galite gyventi su Puteikiu?" Aš gi jos neklausiu, kaip jūs galite gyventi su vyru, kuris neturi aukštojo išsilavinimo?
Aš Naglį labai palaikau, nes jis demonstruoja socialinį jautrumą, kalba apie tai, kad visuomenė yra praradusi sąžiningumo pajautą ir iš esmės yra neviltyje. Todėl norėčiau, kad tokių politikų kaip mano vyras atsirastų daugiau.
Neretai akcentuojama, kad Naglis – gatvės politikas, bandoma suformuoti nuomonę, kad jis nėra intelektualas. O iš tiesų tai labai išsilavinęs žmogus. Mes abu esame baigę tą patį Istorijos fakultetą Vilniaus universitete. Bet ne tai svarbu, ką esi baigęs. Man pačiai yra artimas literatūros, meno, dailės pasaulis. Ir visu tuo aš galiu pasidalyti su savo vyru. Nors tų istorinių knygų, kurias Naglis skaito, aš neskaitau, nes mane žavi kitokia – gera grožinė literatūra, jis mano knygas būtinai perskaito. Man tai labai patinka. Nes tai yra pagrindas dalytis įspūdžiais.
Prigijo kitas vardas
– Tai, jog turite stiprią teisybės, sąžiningumo pajautą – jūsų vyro nuopelnas ar tėvų įdiegtos vertybės?
– Mano tėvai visą gyvenimą gyveno kaime. Tėtis yra rusas, atvykęs su artimaisiais į Lietuvą po karo, nes visas jų kaimas buvo sudegintas. Vedęs lietuvę, jis čia ir pasiliko. Mano tėtis atsidavė savo aistrai – yra savamokslis istorikas, surinkęs unikalią Alantos dvaro istoriją. Kai rajono meras paklausė, kodėl jis, juo labiau būdamas rusas, tuo taip domisi, tėvelis atsakė – todėl, kad Alantos apylinkių žmonių dėka išlikau gyvas. Man tokie dalykai daro įspūdį. Iš savo tėvų tikrai galiu daug ko pasimokyti – ne tik teisingumo, darbštumo, jautrumo, bet ir pagarbos darbui ir daiktams. Mane pykdo ir trikdo žmonių vartotojiškumas. Mano akimis, milžiniška nepagarba už kažkokį vienadienį dalyką atiduoti visą savo darbą. Man taip gražu, kai drabužis nunešiojamas iki sudyla, o paskui dar tarnauja, tapęs grindų skuduru. Tai pagarba gamtai, savo darbui, nes savo uždirbtus pinigus galima išleisti prasmingesniems dalykams.
– Kokioms reikmėms jų negaila?
– Vaikų edukacijai, išsimokslinimui. Nesvarbu, bus jis panaudotas ar ne. Esu tikra, kad tai, ką įdedi į vaiką, paskui jame randi.
– Turite gana retą vardą. Kokia jo istorija?
– Iš tikrųjų mano vardas pase yra Nina. Prisipažinsiu, kad tuo metu, kai studijavau, kompleksavau – rusiška pavardė, rusiškas vardas. Kai pasižiūri šiandienos akimis – taigi vertini žmogų. Nika Aukštaitytė – mano slapyvardis, kuriuo pasirašinėdavau straipsnius. Ilgainiui vardas ir prigijo.
O su tėveliu namuose šneku rusiškai. Džiaugiuosi, kad gerai moku šią kalbą, tai tik praturtina. Mano tėtis, beje, ne tik kad puikiai kalba lietuviškai, bet ir aukštaitiškai.
Klaipėda bijo asmenybių
– Ar šalia savo vyro kartais nesijaučiate kaip koks Don Kichoto palydovas Sanča Pansa?
– Yra toks posakis, kad vyro vertę nusako šalia jo esanti moteris. Gal nekukliai pasakysiu, bet manau, kad esu jo verta. Yra kitas, gilesnis dalykas, kuris slypi po šiuo klausimu. Kitąkart pagalvoju, jog tik dėl to, kad mes, moterys, pasirūpiname buitimi, vaikais, vyras gali padaryti daugiau. Dažnai pagalvoju – būtų atvirkščiai, gal ir aš daugiau pasiekčiau, labiau save realizuočiau. Ir dar nežinia, kieno rezultatas būtų geresnis.
– Kai atvykote gyventi į Klaipėdą, prisipažinote, kad čia jums patinka, bet Vilniuje – geriau. Ar ši nostalgija išliko iki šiol?
– Įsivaizduoju, kad jei išvažiuočiau į Vilnių, trūktų Klaipėdos. Galimybės būti prie jūros. Šį miestą prisijaukinau, pasijutau jo dalimi, padedama darbo Jūrų muziejuje. Tačiau vis dar trikdo tai, kad Klaipėda labai nenoriai priima stiprius, išsiskiriančius žmones. Ir tai tikriausiai simptomatiška. Nes Vilniui reikalingi žmonės, kurie suteikia miestui pridedamąją vertę, daugiau spalvų, idėjų, pinigų. Čia, priešingai, tokios asmenybės yra išstumiamos. Vadinasi, bijoma konkurencijos. Juk dar ir šiandien daug kas prisimena legendinius Alfonso Žalio laikus, kai į miestą buvo stengiamasi pritraukti intelektualus, menininkus.
– Jūs pati jaučiatės realizavusis profesine prasme?
– Mane trikdo tie žmonės, kurie sako – esu apsigimęs žurnalistas. Ar apsigimęs teisininkas, dar kažkas. Man atrodo, kad žmogus, asmenybė yra aukščiau už profesiją. Į profesinius rėmus įsispraudus, labai daug tavo dalių gali nunykti. Kalbant apie Jūrų muziejų – tai ypatinga darbo vieta, nes tiems, kurie bandė jį mesti, panašiai kaip ir su rūkymu, sunkiai pavykdavo. Vis dėlto tokios darbovietės Lietuvoje daugiau nėra. Manau, kad čia save realizuoju, nors ir ne 100 procentų. Esu Viešųjų ryšių su visuomene skyriaus vedėja, tačiau viešieji ryšiai šiame darbe užima tik nedidelį procentą. Jei man būtų leidžiama, aš iš viso siautėčiau. Nes pas mus įdomu.
– Kai vyras išvažiuos į Vilnių, namuose netaps pernelyg ramu?
– O kas pasikeis? Jis amžinai bėgantis, skubantis. Jei užduotumėte klausimą, ar sunku gyventi su Nagliu, atsakyčiau – be Naglio sunku gyventi. Nes jo niekada nėra. O kai būna, būna įdomu. Žinote, kaip su užduotimi – ji gali būti sunki, bet įdomi.
Vizitinė kortelė
Gimė 1965 m. sausio 10 dieną, kilusi iš Molėtų rajono.
Vilniaus universitete baigė žurnalistikos, Atviros Lietuvos fondo žurnalistikos centre – Ryšių su visuomene ir atstovo spaudai profesines studijas.
Rašė žurnalui „Kinas", kaip savanorė bendradarbiavo su Sąjūdžiu. Vėliau dirbo kultūros korespondente, atstove ryšiams su visuomene, vadovavo įvairiems viešųjų ryšių projektams kaip laisvai samdoma specialistė.
2001 m. persikėlė į Klaipėdą, nuo 2002-ųjų vadovauja Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriui.
Su vyru Nagliu kartu 21 metus, augina 18-metį Gediminą ir 11-metę Augustę.
IN MEMORIAM JOLANTA PALIDAUSKAITĖ
Šioje 1987 m. Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto istorijos specialybės 5 kurso nuotraukoje Jolanta yra pirmoje viršutinėje studentų eilėje antra iš dešinės:
Mirė mano grupiokė, linksma, šviesi, darbšti kursiokė, iš kurios išaugo pasišventusi mokslininkė, tyrinėjusi pilietinę visuomenę, korupciją, Lietuvos politinę kultūrą.
Pašarvota Ukmergėje, S.Daukanto 18 prie senųjų kapinių, laidotuvės pirmadienį, 2011 09 12 d. 13.00
Detali CV:
Apibendrinta CV:
Gimė 1964 m. rugsėjo 29 d. Ukmergėje.
1982 m. baigė Ukmergės 5-ą vidurinę mokyklą.
1987 m. baigė Vilniaus universiteto istorijos fakultetą ir įgijo istorijos dėstytojo kvalifikaciją.
1987 – 1996 m. dirbo Kauno technologijos universitete.
1996 m.KTU apgynė daktaro disertaciją Lietuvos politinės kultūros raida valstybingumo atkūrimo ir įtvirtinimo laikotarpiu (mokslo kryptis- sociologija).
1997 m.suteiktas docento pedagoginis vardas.
Nuo 1997 m. iki dabar dirba Socialinių mokslų Viešojo administravimo katedroje.
2004–2006 m. dirbo Šiaulių universiteto Viešojo administravimo katedros docente. 2002-2003 m. dirbo docente Tarptautinėje vadybos mokykloje (ISM), Kaune.
Mokslinės publikacijos ir studijų literatūra paskelbė 43 publikacijas: iš jų: 2 knygos (vadovėlis ir metodinė priemonė); 7 knygų skyriai; 12 konferencijų pranešimų, 23 straipsniai moksliniuose leidiniuose apie politinę kultūrą, etiką viešajame administravime ir su korupcija susijusiais klausimais; 4 straipsniai atiduoti spaudai. Iš jų 9 straipsniai Lietuvos mokslo tarybos patvirtinto sąrašo tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose.
1996–1998 m. trumpalaikės ir ilgalaikės mokslinės stažuotės JAV (Niujorko, New School for Social Research; Saint Paul, Hamlino universitete) ir D.Britanijoje (Oksfordo universitetas).
Mokslinė veikla:
Mokslinių tyrimų sritys: viešojo administravimo ir valstybės tarnybos etika; korupcija ir antikorupcija; personalo vadyba viešojo administravimo organizacijose; pilietinė visuomenė; Lietuvos polinė kultūra.
Vadovauja ir konsultuoja daktaro disertacijas rengiančius doktorantus.
Dalyvavimas tarptautinių mokslo-tiriamųjų organizacijų veikloje
Nuo 2005 m. Europos Viešojo administravimo grupės (EGPA) Etikos ir integralumo sekcijos organizacinio komiteto narė.
Nuo 2003 m. tarptautinės nevyriausybinės organizacijos Public Integrity Education Network (PIEN) narė.
Nuo 2001 m. žurnalo Viešoji politika ir administravimas" redkolegijos narė.
N.Puteikis staigmenos nepateikė – jis davė seimūno priesaiką
Paskelbta 2011-09-10, 13:56 Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
© Olgos Posaškovos nuotr. lrs.lt
© Vytauto Petriko nuotr.
Šeštadienį į rudens Seimo sesiją susirinkę parlamentarai turėjo susipažinti su nauju kolega – klaipėdiečiu Nagliu Puteikiu.
Naujojo parlamentaro priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis.
N.Puteikis kelios dienos prieš pirmąjį Seimo rudens sesijos posėdį juokavo, kad jame gali ir neprisiekti. Pagrindinė priežastis – jis nori, jog nesustotų prasidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kurioje jis yra kaltinamas savo įgaliojimų viršijimu, nes kaip Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas nesuderino vieno detaliojo plano, nors tai padaryti jį įpareigojo teismas.
„Seimas gali neleisti manęs patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl gal reikės neprisiekti ir netapti parlamentaru, kad mano byla teisme būtų kuo greičiau išnagrinėta", - prieš kelais dienas pusiau juokais, pusiau rimtai svarstė N.Puteikis.
Jis Seimo nariu liepą išrinktas Danės vienmandatėje apygardoje, nugalėjęs socialdemokratą Aloyzą Každailevičių.
Pakartotiniai rinkimai Danės vienmandatėje apygardoje buvo surengti, nes parlamentaro mandato atsisakė Klaipėdos meru tapęs Vytautas Grubliauskas.
2011-09-09
Moteris reikalavo, bet nepasirašiau ant akto
http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/miestas/kerstas-uz-atstumta-meile-375660
Kerštas už atstumtą meilę?
Paskelbta 2011-09-09, 05:00 Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Šeštadienį Seimo nariu tapsiantis paveldosaugininkas Naglis Puteikis Klaipėdą palieka su trenksmu. Dėl patirto psichologinio spaudimo prokurorų jis paprašė iškelti baudžiamąją bylą moteriai – savivaldybės valdininkei Alinai Velykienei. Ši įsitikinusi, jog sulaukė keršto už tai, kad į politiko rodomą dviprasmišką dėmesį neatsako tuo pačiu.
Pavadino melagiu
Klaipėdos apygardos prokuratūrą pasiekė neįtikėtino turinio Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo N.Puteikio raštas.
Jame jis teigia, kad šį pirmadienį apie 16.15 val. į jo kabinetą įsiveržė nekviesta savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja A.Velykienė. Valstybės tarnautoja N.Puteikį kolegų akivaizdoje esą įžeidinėjo, žemino sakydama, kad jis – melagis, ir agresyviais žodžiais, pakeltu tonu darė itin grubų neteisėtą spaudimą reikalaudama, kad paveldosaugininkas pasirašytų Danės krantinių statybos užbaigimo aktą.
„Ji surengė mini spektaklį, tačiau labai agresyvų. Nuo rėkimo net jos veido spalva pasikeitė", – aiškino N.Puteikis.
Todėl jis prokurorų prašo pradėti ikiteisminį tyrimą A.Velykienei dėl neteisėto spaudimo ir kliudymo atlikti pareigas.
„Kai mane šitaip prievartauja, aš nebeapsikenčiau", – tikino nebeturėjęs kitos išeities N.Puteikis.
Gyrė auskarus ir sijoną
Vakar žinia apie tai, kad N.Puteikis paprašė iškelti baudžiamąją bylą, pasiekė ir pačią A.Velykienę. Moteris buvo šokiruota.
„Be komentarų", – atsigauti negalėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja.
Tačiau ji pateikė savo įvykių versiją.
„Manau, N.Puteikis į prokuratūrą kreipėsi iš keršto, kad neatsakiau į man jo rodomą dėmesį. Iš jo esu sulaukusi įvairaus pobūdžio trumpųjų žinučių, kuriomis jis giria mano išvaizdą, auskarus, sijoną. N.Puteikis ir kitaip man rodė dėmesį, pavyzdžiui, į kabinetą atnešė saldainių „Pupa". Esu padori moteris, mylinti savo vaikus ir vyrą, todėl jam į rodomą dėmesį neatsakiau. Matyt, todėl ir susilaukiau tokios atakos", – svarstė A.Velykienė.
Išgirdęs tokius administracijos atstovės pamąstymus, N.Puteikis prapliupo juoku. „Juokinga ir naivu. Ne aš jai gėles nešu, o ji man neša. Aš išvis niekam nekerštauju, o tik Danės krantinėse noriu turėklų", – tvirtino politikas.
Dviese vaikščiojo krantinėmis
„N.Puteikį jo kabinete tikrai pavadinau melagiu, nes jis mane apgavo. Tačiau tikrai nerėkiau, nesikeikiau, o tiesiog apsisukau ir išėjau", – tvirtino A.Velykienė.
Ji iš savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės yra gavusi pavedimą pabaigti rekonstruotų Danės krantinių pripažinimo tinkamomis naudoti procedūrą.
Danės krantinių tinkamumą palaimino visos institucijos, išskyrus Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinį padalinį.
„Mes su N.Puteikiu dar rugsėjo 1 dieną sykiu apėjome krantines nuo Pilies tilto iki Danės žiočių, apžiūrėjome Pilies uostelį. Peržiūrėjome ir techninio projekto sprendinius. Jis teigė, kad šiuos du projektus gali pasirašyti, tačiau paaiškino, jog reikia laiko išsiaiškinti, ar gali tinkamomis naudoti pripažinti atskiras projekto dalis, jei statybos leidimas duotas visų Danės krantinių rekonstrukcijai", – pasakojo A.Velykienė.
Anot valdininkės, jie sutarė, kad susitiks pirmadienį ir N.Puteikis galbūt pasirašys ant suderinimo aktų.
Apie turėklus – ir Seime
„Pirmadienį N.Puteikis vis nukėlinėjo mūsų susitikimo laiką. Galiausiai paskyrė susitikimą 15.30 val., tačiau prie jo kabineto durų pralaukiau daugiau nei pusvalandį. Kai į jį įėjau sykiu su N.Puteikio kolega, jo veidas staiga pasikeitė ir jis pareiškė, jog nieko nepasirašys. Todėl ir pasakiau, kad jis yra melagis", – aiškino A.Velykienė.
N.Puteikis tvirtino, kad meluoja A.Velykienė, nes esą po jųdviejų pokalbio ji sutikusi, jog pripažinti Danės krantinių tinkamomis negalima, nes jos esą nesaugios, netinkamai parengtas jų rekonstrukcijos projektas.
„Mano parašo nebuvo ir nebus tol, kol nebus turėklų. O jei man tapus Seimo nariu kas nors iš buvusių kolegų pasirašys valstybinį aktą, kalbėsiu iš Seimo tribūnos. Prašysiu, kad Seimas įstatymų leidyboje darytų pertrauką ir svarstytų turėklų nebuvimo Danės krantinėse problemą", – ryžtingai nusiteikęs buvo N.Puteikis.
Jis Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėju šiandien dirbs paskutinę dieną.
N.P.: o čia tas raštas, dėl kurio viskas ir kilo:
2011-09-06 Nr.(3.10) 2 kl-52Į 2011-07-26 Nr. 2D-9461(16.18)
KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS
PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS
KLAIPĖDOS TERITORINIS PADALINYS
Klaipėdos apygardos prokuratūrai
Liepų g. 16 A, Klaipėda.
(8 46) 466000 Faksas (8 46) 314874
El. paštas Klaipedos.apygarda@prokuraturos.lt
Viešosios įstaigos
„Lietuvos verslo paramos agentūrai"direktorei Dianai Vilytei
Savanorių pr. 28, LT-03116, Vilnius
telefonas (8 5) 268 7401, faksas (8 5) 2784269 el. p. info@lvpa.lt
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai
Gedimino pr. 38 / Vasario 16-osios g. 2,
LT-01104 Vilnius
tel. 8 706 64 845, 8 706 64 868, faks. 8 70 664762, el. paštas kanc@ukmin.lt
Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
DĖL ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMŲ REKONSTRUOJANT DANĖS KRANTINES KLAIPĖDOJE
Informuojame, kad šiandien, 2011 09 06 d. apie 16.15 val. į mano kabinetą Tomo g. 2, Klaipėdoje įsiveržusi nekviesta Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė prie kitų Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio darbuotojų - vyr.inspektoriaus L.Kavaliausko ir sekretorės – archyvarės Emilijos Januškienės mane įžeidinėjo, žemino sakydama, kad aš esu melagis ir tokiu bei kitais būdais (agresyviais žodžiais, pakeltu tonu) darė man itin grubų neleistiną neteisėtą spaudimą reikalaudama, kad pasirašyčiau statybos užbaigimo aktą jachtų, mažųjų laivų uostui piliavietės teritorijoje ir sutvirtintoms Danės upės krantinėms nuo Pilies tilto iki upės žiočių, ir inžineriniams tinklams Klaipėdoje, kurie pastatyti pagal projektą „Danės upės krantinių tvirtinimo nuo Biržos tilto iki upės žiočių (jūrinio turizmo infrastruktūros plėtra - jachtų, mažųjų laivų prieplaukos piliavietės teritorijoje – toliau Krantinių rekonstrukcijos projektas )" ir tokiu būdu man kliudė atlikti mano pareigas.
Apie tai, kad šis projektas yra neteisėtas (neteisėtai suderintas Nuolatinėje statybų komisijoje, kurioje panašiai kaip šiandien neleistiną spaudimą reikalaudamas, kad suderinčiau projektą, darė tuometinis Klaipėdos m. meras R.Taraškevičius) informavome KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2011 06 10 d. raštu Nr. (1.29)2Kl-44 (kopija pridedama).
Motyvai, kodėl negalime pritarti šių statybų užbaigimo aktui išdėstyti tiek aukščiau minėtame, tiek 2011 09 06 d. mūsų rašte Nr. (1.29) 2kl-53 (kopija pridedama).
Esminiai iš jų:
1. Projektas prieštarauja šios teritorijos specialiam planui: ten, kur numatyta atkurti buvusį vandens gynybinį piliavietės griovį, krantinių rekonstrukcijos projekte numatyta ir realizuota papildomas krantinių tvirtinimas-betonavimas, kas užkerta kelią specialiame plane numatytiems griovio atkūrimo darbams
2. Krantinės nesaugios – gali nukristi, susižaloti ar užsimušti žmonės: buvusių saugių stacionarių tvirtų metalinių turėklų pašalinimas (nors projekte jie yra, nes būtent tokių reikalauja STR-ai ir kiti teisės aktai) vietoj jų įrengiant metalinius silpnus kuoliukus su tarp jų ištiestomis neįtemptomis (kabančiomis) virvėmis, arba neįrengiant jokių atitvarų ar kitų konstrukcijų, kurios apsaugotų žmones nuo netyčinio kritimo , dėl ko per nepilnus metus nukritę žuvo 4 žmonės, du iš jų – beveik toje pačioje vietoje.
Informuojame, kad projekte minimos krantinės remiantis Civiliniu kodeksu gali būti perduotos naudoti tik tokiu atveju, jei darbai bus įgyvendinti pagal projektą. Tačiau kaip minėjome savavališkai ir neteisėtai buvo atsisakyta tvirtų stacionarių metalinių turėklų, todėl krantinės negalėjo būti naudojamas, negalėjo būti perduodamos eksploatacijai, į jas negalėjo būti leidžiami žmonės.
Tačiau tai buvo padaryta, dėl ko netyčia nukrito (nes krantinėse nebuvo turėklų) ir žuvo per metus 4 žmonės.
Prašome prokuratūros iškelti baudžiamąją bylą Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alinai Velykienei dėl neteisėto spaudimo ir tuo kliudymo man atlikti savo pareigas, nes jai žodžiu aukščiau išdėstytas aplinkybes, kodėl nederinu, išsakiau kelis kartus anksčiau, taip pat ir šiandien, kartu daviau jai pridedamus raštus, kuriuose išsamiai išdėstyti minėti nederinimo motyvai. Tačiau po mano argumentų išsakymo ir raštų įteikimo ji spaudimą tik didino.
Prašome prokuratūros iškelti baudžiamąją bylą atitinkamiems valstybės tarnautojams dėl įstatymų pažeidimo neteisėtai derinant, neteisėtai išduodant statybos leidimą, bei neteisėtai atliekant darbus ne pagal projektą, neteisėtai pašalinant saugius turėklus, netiesėtai įrengiant nesaugius virvelinius stulpelius arba paliekant krantines visai be apsauginių priemonių nuo netyčinio kritimo bei dėl neteisėto perdavimo naudotis - leisti žmones ant šių nesaugių, ne pagal projektą rekonstruotų krantinių , dėl ko per metus žuvo 4 žmonės.
Kitų įstaigų, kurioms adresuotas šis raštas, prašome suteikti tarnybinę pagalbą dėl šio kreipimosi, ir kuo skubiau sustabdyti šių krantinių eksploatavimą (nebeleisti žmonių prie krantinių) - to prašytume ir prokuratūros - nes kasdien vis didėja grėsmė, kad vėl kas nors nukris ir susižalos ar užsimuš, kol bus įrengti saugūs turėklai ir/ar kitos apsaugos nuo netyčinio nukritimo priemonės.
PRIDEDAMA:
KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2011 06 10 d. rašto Nr.(1.29)2Kl-44 kopija 2 l.;
KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2011 09 06 d. rašto Nr. (1.29) 2kl-53 kopija 1 l.
Iš viso trys lapai kopijų.
Vedėjas Naglis Puteikis
2011-09-06
Prokuratūra gina ne viešą interesą, o pelno siekimą visuomenės vertybių sąskaita
Statytojų padaryta klaidinanti vizualizacija – pavaizduoti dukart mažesni ir žymiai plonesni, nei iš tikrųjų suprojektuoti 6-i stiklainiai Manto 11 Klaipėdoje.
Tikroji vizualizacija pagal detalaus plano projektą - 6-i stiklainiai Manto 11 Klaipėdoje visu tikruoju savo aukščiu ir pločiu.
O štai toks pastatas - Gerlacho namas – vienas gražiausių XIX šimtmečio senosios Klaipėdos pastatų šioje vietoje prie gatvės stovėjo iki karo, prašėme jį atkurti verslininkams priimtina forma, bet jie kategoriškai nesutiko.
Štai kokias vertybes gina prokuratūra - privačios bendrovės verslo projektą ir įvaizdį (tai advokatų funkcija, o prokurorai turi ginti viešą interesą, šiuo atveju jie daro priešingai):
Iš prokuratūros suformuluoto kaltinamojo akto: „tokiu būdu (nesuderinus iki 29 metrų aukščio šešių „stiklainių" statybos istorinėje miesto dalyje, kurie būtų sudarkę istorinį vaizdą, atėmę iš gyventojų saulę ir kiemą) didelės moralinės žalos patyrė UAB „Investicijų kvadrantas", nes buvo sumenkintas bendrovės įvaizdis, nebuvo vykdomas verslo projektas..."
Šis teismo procesas būtinas Lietuvos visuomenei, kad būtų galima atskleisti kaip vadinamieji elitai manipuliuoja pinigais partijomis, teisėsaugomis, kad galėtų klastodami teritorijų planavimo dokumentus, projektus ir pan. pasidaryti pelną gamtosaugos, paminklosaugos ir kaimynystėje gyvenančių žmonių sveikatos ir gyvenimo komforto sąskaita ir kad galima būtų VIEŠAI DEMASKUOTI dvigubus standartus. Be šio proceso neįmanoma apvalyti nei politikų, nei teisėsaugininkų, nei paskatinti socialiai atsakingų verslininkų atsiradimą, nes kol žulikai taip tvarkysis, kaip šiuo atveju, tai civilizuoti verslininkai tiesiog neatsiras, nes jie negali išaugti per korumpulų ir kyšininkų džiungles.
O kas yra verslininkai - ar tie, kurie sukuria darbo vietas ir dirba realius darbus, pvz. krovos kompanijos, laivų remonto kompanijos, kavinių savininkai, ar tie, kurie ateina į miesto vidurį ant gatavų komunikacijų ir klastodami dokumentus, apgaudinėdami kaimynus pastato tuščias dėžutes, kuriose dėl jų dėl baisumo niekas nenori nei gyventi, nei pirkti, nei biurus nuomotis?
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)