Paminklosaugininkų gėda – sovietinio stiliaus restauravimas

Fotografijoje - Priplėkusi, nevėdinama, šlapia Tiškevičių koplyčia Kretingoje - savo darbo nemylinčių 'restauratorių ' rezultatai

N.P.: 20 metų nebėra SSSR, o kai kurie restauratoriai, projektuotojai ir valstybės tarnautojai vis bando dirbti kaip ir anais laikais - pinigus, skirtus paminklams saugoti, išmesti vėjais:

Pinigai išleisti vėjais ir nėra kaltų

Tiškevičių koplyčia: pinigai išleisti vėjais ir nėra kaltų

Irena ŠEŠKEVIČIENĖ Pamario naujienos 2009 12 29, VE

Prieš Kalėdas, besibaigiant penkerių metų garantiniam grafų Tiškevičių koplyčios restauravimo darbų terminui, buvo susizgribta, kad koplyčia jau gerokai supuvusi iš vidaus. Tam, kad būtų išsiaiškinta, kas dėl to kaltas – nekokybiškai darbus atlikę restauratoriai ar prastai ją prižiūrėję šeimininkai - dar spalį buvo sudaryta specialistų komisija. Tačiau konkretūs kaltininkai tebėra nenustatyti.

Koplyčios restauravimo darbus Kretingos muziejaus iniciatyva užsakė valstybės įstaiga „Lietuvos paminklai", o juos atliko bendrovė iš Klaipėdos „Pamario restauratorius".

Restauravimo darbams buvo išleista 272 tūkst. Lt. Juos finansavo Kultūros paveldo departamentas (KPD) išvien su Kretingos rajono savivaldybe.

KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyresnioji inspektorė Daiva Maziliauskienė, teigė, jog komisija nustatė, kad koplyčios būklė – prasta. Bendrovė „Pamario restauratorius" darbus įvykdė pagal projektą. Koplyčia nebuvo prižiūrima ir vėdinama po to, todėl ir nukrito tinkas. Šiandien, ji tikino, KPD specialistai dar negali pateikti galutinių išvadų, nes neišsiaiškino, kas yra koplyčios valdytojas.

VĮ „Lietuvos paminklai" direktoriaus pavaduotojas Vytautas Aleškevičius teigė, jog Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė prieš kelerius metus kreipėsi į juos prašydama, kad būtų likviduota koplyčios avarinė grėsmė.

„Prie koplyčios vidaus atkūrimo projekto buvo pridėta ekspertų išvada, kad po restauravimo būtina papildomai atlikti rūsio ventiliacijos bei pamatų hidroizoliacijos įrengimo darbus. Tačiau jie nebuvo atlikti, dėl to koplyčia šiandien ir pūva iš vidaus - nuo sienų gabalais krinta tinkas", - tvirtino V.Aleškevičius.

Anot jo, 2004 m. darbus priėmusi valstybinė komisija, kurios nariai buvo ir Kretingos muziejaus direktorė V. Kanapkienė bei Kretingos rajono paveldo specialistas Algirdas Mulvinskas, restauratoriams priekaištų neturėjo. Bėda ta, kad komisijai pasirašius aktą, tapo nebeaišku, kas yra koplyčios šeimininkas ir kas toliau ja rūpinsis. Todėl komisijos aktas su tolimesnių darbų rekomendacijomis liko pas užsakovus.

Koplyčia, kaip paveldo objektas, priklauso valstybei, tačiau juo pasirūpinti privalo Savivaldybė.

Situacija ypač susipainiojo, nes per penkerius metus Savivaldybės padaliniai - Kretingos muziejus ir Kretingos miesto seniūnija - taip ir nesutarė, kuris rūpinsis koplyčia. Abiejų šių institucijų vadovai atsakomybės už šį paveldo objektą tebesikrato ir ligi šiol.

Nors pagal 1998 m. sausio 28 d. rajono mero potvarkį Kretingos miesto kapinės perduotos į seniūnijos balansą, tačiau ligi šiol neatlikta jų inventorizacija ir teisiškai nėra įforminta miesto seniūnijos atsakomybė už senųjų kapinių istorinius objektus. V.Kanapkienė atsakomybės už koplyčią taip pat neprisiima, nes ji nėra muziejaus balanse.

„Pripažįstame, kad atsakomybės pritrūko mūsų rajono paveldosaugininkui Algirdui Mulvinskui, kurio pareiga – prižiūrėti rajono paveldo objektus, tarp jų – ir grafų Tiškevičių koplyčią", - teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis. Savivaldybės administracija dėl A.Mulvinsko darbo įvertinimo ketina sudaryti specialią komisiją.

KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis nesutinka su tokiu Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus nusistatymu: „Vienas paminklotvarkininkas negali atsakyti už visos eilės pareigūnų neveikimą. Pirmiausia, savo pareigų neatliko projektuotojai. Jie negalėjo pateikti projekto be vėdinimo sistemos įrengimo. Antra, restauratoriai negalėjo imtis darbų, kurie pradedami ne nuo to galo. Trečia, KPD negalėjo finansuoti tokio objekto. Šiam projektui, beje, pinigų davusi ir Kretingos rajono savivaldybė 5 metus visiškai nesidomėjo koplyčia ir nepaskyrė už ją atsakingo asmens. Ką pasakytumėte apie žmogų, kuris išleido savo pinigus buto remontui ir į jį kojos nekėlė šitiek laiko?".

Anot N.Puteikio, net kelios institucijos viena nuo kitos stumdė koplyčios problemą ir tame jis mažiausiai įžvelgia A.Mulvinsko kaltės. „Tai – tipinis sovietmečio restauracijos atvejis: kuo greičiau gauti pinigus ir skubėti juos išleisti. Pinigai išleisti vėjais ir nebėra kaltų. A.Mulvinskas kaip tik nesitaikstė su aplaidumu ir nepabijojo pilietiškai iškelti prasto koplyčios restauravimo problemą", - įsitikinęs N.Puteikis.

Susikopromitavus net kelioms institucijoms, N.Puteikio nuomone, geriausia išeitis - visoms geranoriškai ištaisyti klaidas.

Anot V.Černeckio, šiomis dienomis jam pavyko suderėti su bendrovės „Pamario restauratorius" vadovu Aldu Kliuku, kuris sutiko atšilus orams atkurti koplyčios vidų.

Beje, bendrovei „Pamario restauratorius" patikėta už 5 mln. Lt restauruoti Kretingos dvaro sodybos kompleksą. „Galėsime patikrinti, ar iš tų 5 mln. Lt nebus pervesti pinigai ištaisyti Tiškevičių koplyčios broką", - sakė KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas.

„Su įmonės „Lietuvos paminklai" vadovais aptarėme būtinybę parengti koplyčios rūsio ventiliacijos įrengimo ir, jei reikės, pamatų hidroizoliacijos projektą. Įmonė pažadėjo finansuoti projekto rengimo ir statybos darbus", - patikino V.Černeckis.