2009-12-01

Klaipėdos prokuratūra dėl užteršto dumblo kaltina STT pareigūnus

Karikatūroje - korupcija policijoje ir teismuose

N.P.: Visi žinome, kad pakankamai daug politikų, ypač tų, kurie susiję su  teritorijų planavimu, viešais pirkimais ir statybomis, ima kyšius.

Šiauliuose STT susėmė du skirtingų partijų politikus –savivaldybių tarybų narius.

Panevėžyje vietinė STT semia tokius saujomis – vieną po kito. Matosi, kad smetoninės Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio brolio anūkas Panevėžio STT vadovas Povilas Urbšys (asmeniškai pažįstu – puikus žmogus) vertas garbingo savo giminaičio ir visos giminės (neseniai padovanojo valstybei J.Urbšio sodybą ir žemės sklypą valstybei) vardo.

Tikiu, kad netrukus Klaipėdos STT taip pat korumpus (korumpuotus valdininkus ir politikus) sems būriais:

STT šaudo pro šalį

Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt „Klaipėda" 2009-11-30

Klaipėdos apygardos prokuratūra sprendžia precedento neturintį galvosūkį – kokių sankcijų dėl neveiklumo turėtų sulaukti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos vadovybė. Gavę informacijos apie daromą nusikaltimą pareigūnai nesiteikė imtis jokių veiksmų.

Iš vieno stalčiaus – į kitą

Šią vasarą kilus skandalui dėl Jachtų uostelyje kasamo ir vėl atgal į Danės užutėkį pilamo dumblo, miesto tarybos nario Naglio Puteikio pareiškimą apie galimai daromą nusikaltimą institucijos "stumdė" keturis mėnesius.

Išvydęs, kad uostamiesčio centre vakarais ir savaitgaliais vyksta įtarimų keliantys darbai, N.Puteikis su pareiškimu nužingsniavo į STT.

„Neprisistatęs pareigūnas išklausė, palingavo galva, ir viskas. Ten palikau pareiškimą. Po 13 dienų pareiškimas buvo persiųstas į Policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrių. Šis savo ruožtu jį persiuntė dar kitai institucijai – Jūrų uosto policijai", – tikino N.Puteikis.

Turėjo imtis tyrimo

Klaipėdos apylinkės prokurorė Kristina Prialgauskienė nustatė, kad net kelios ikiteisminio tyrimo institucijos privalėjo nedelsiant aiškintis, kas vyksta.

„Ikiteisminio tyrimo institucija, gavusi bet kokią informaciją apie daromą nusikaltimą, privalėjo pareiškėją informuoti, ar ji inicijuoja ikiteisminį tyrimą, ar atsisako jį pradėti. Išanalizavus medžiagą matyti, kad prie šiurkštaus proceso nuostatų pažeidimo prisidėjo ir STT Klaipėdos valdybos pareigūnai. Kiekviena šių tarnybų įgali pati pradėti ikiteisminius tyrimus", – kalbėjo prokurorė.

Interesai ar tinginystė?

Ši nutartis atskleidžia tik dalį teisėsaugos institucijose slypinčio biurokratizmo. Prokurorė pažymi, jog toks aplaidus pareigų atlikimas gali būti labai pavojingas.

Nutartyje aiškinama, kad gavusi skundą apie nusikaltimą institucija nedelsdama privalo vykti į vietą ir aiškintis, ar informacija yra tikra, privaloma surinkti ir apsaugoti galimo nusikaltimo pėdsakus, įkalčius bei apklausti nusikalstamą veiką vykdančius asmenis.

„Ko gali tikėtis eilinis žmogus, kreipęsis į specialiąsias tarnybas? Manau – abejingo požiūrio", – tvirtino N.Puteikis.

Klaipėdos apylinkės prokurorė nutartimi siūlo iškelti drausmines bylas Ekonominių nusikaltimų skyriaus viršininkui Arūnui Užkurui bei šio skyriaus pareigūnei Raimondai Liutkuvienei. Taip pat siūloma bausti Jūrų uosto policijos skyriaus tyrėją Gediminą Milių.

Neinformavo prokuratūros

Ar bus nubausta STT vadovybė ir kiti pareigūnai, turėtų spręsti Klaipėdos apygardos prokuratūra.

„Prokurorė visiškai pagrįstai nustatė, kad šios įstaigos pažeidė generalinio prokuroro rekomendaciją. Įstaiga, pati susigalvojusi, negali persiųsti pareiškimo kitai institucijai. Jį iš vienos įstaigos į kitą perduoda tik prokuroras, o šis siuntinėjimas vyko ilgiau nei keturis mėnesius. Prokuratūra apie tai išvis nebuvo informuota, o to apskritai negali būti", – tikino Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius.

Prokuroras dar nepriėmė sprendimo, kokios nuobaudos galėtų tikėtis STT Klaipėdos valdybos pareigūnai.

Garsios bylos subliūkšta

Užpernai prokuratūra prašė iškelti 22 drausmines bylas tiems pareigūnams, kurie atkakliausiai „stumdė" žmonių pareiškimus.

Tačiau ar buvo nustatytas nors vienas STT ar policijos pareigūnas, dėl kurio kaltės žlugo nusikaltimo ištyrimas, nėra skelbiama.

Prisiminus didelę įtaką turinčios STT nuveiktus darbus ir teismams perduotas bylas, peršasi išvada, kad itin didelė jų dalis subliūkšta – skandalingose valdininkų ar pareigūnų bylose teismai vieną po kito skelbia išteisinamuosius nuosprendžius.

Tąsė nervus trejus metus

Apie specialiųjų tarnybų darbo metodus praėjusią savaitę prabilo ir kita uostamiesčio politikė – vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Antradienį Aukščiausiasis Teismas atmetė Klaipėdos prokurorų kasacinį skundą, kuriuo buvo skundžiamas išteisinamasis nuosprendis J.Simonavičiūtei.

Trejus metus trukęs teismų procesas iš politikės pareikalavo daug nervų ir ištvermės.

Su vyru lovoje nekalba

„Tai mėsmalė, kurios niekam nelinkėčiau praeiti. Man kaip politikei buvo įdomu, kaip dirba mūsų specialiosios tarnybos. Maniau, kad yra analizuojami dokumentai ir konkretūs faktai, daromos išvados. Tačiau supratau, jog viskas grindžiama tik telefoninių pokalbių klausymusi ir išrinkus nuotrupas iš konteksto. Taip renkami įkalčiai bei daromos bylos. Ir dabar būdama namuose su vyru lovoje bijau ką garsiai pasakyti, nes nežinau, kur kas gali būti padėta. Tarnybos tik tokiu būdu ir dirba, tai jau visuotina Lietuvos bėda. Dirbama kaip sovietiniais metais. Tai nėra profesionalu", – tikino J.Simonavičiūtė.

Operatyviniai darbuotojai taip pat puse lūpų kalba, kad STT veiklos metodikoje ko nors daugiau nei pokalbių klausymosi vargiai beaptiksi.

Negalėjo parduoti namo

Piktnaudžiavimo tarnyba byloje vicemerė buvo išteisinta, tačiau pripažino, kad trejų metų bylinėjimasis jai padarė žalos.

„Tai ir advokato išlaidos. Nukentėjo ir mano šeima. Pavyzdžiui, prasidėjus teismams, mes negalėjome parduoti namo, kurio pusė priklauso man, pusė – mamai. Tuo metu namo vertė siekė 1,3 mln. litų, šiuo metu net už 800 tūkst. nebegaliu jo parduoti. Galėčiau bylinėtis, tačiau man gėda. Kita vertus, jei žmonės suklydo, jie turėtų atsiprašyti. Bet ar tai įvyks?" – kalbėjo vicemerė J.Simonavičiūtė.

Vykdo politinius užsakymus?

Žinomas Klaipėdos advokatas Osvaldas Martinkus gali įvardyti ne vieną subliūškusią specialiųjų tarnybų pradėtą bylą.

„Prisiminkime Klaipėdos savivaldybės Turto departamento Turto valdymo skyriaus viršininko Jurgio Rimos bylą – išteisinamasis nuosprendis. Policijos tyrėjos Elytės Lukšienės, kaltintos piktnaudžiavimu tarnyba, bylą. Cigarečių deginimo istorija baigėsi niekuo. Moteris sėkmingai išteisinta ir vadovauja Klaipėdos pareigūnų profesinei sąjungai. Toliau buvo mokesčių inspektoriaus Ričardo Sargūno byla Gargžduose, kurią teko nutraukti nesurinkus įkalčių", – vardijo advokatas.

O.Martinkus stebėjosi, kad ne vienerius metus veikiančios institucijos, gaunančios solidų finansavimą, nesugeba pateisinti specialiųjų tarnybų vardo.

„Mums, advokatams, žinoma, tik geriau. Tačiau ši tarnyba, mano galva, dirba pagal užsakymą. Tai byloja ką tik teismui perduota morgo darbuotojo byla dėl šimto litų kyšio. Morgo darbuotojas prilygintas valstybės tarnautojui? Mažų mažiausiai keista. Morgo sanitarą varo su šimtu litų į teismą, o štai Šiaurės Lietuvoje girdėti apie virtinę šių tarnybų agentų rengtų operacijų. Kyla klausimų, kodėl tarp sulaikomų asmenų beveik visi priklauso tai pačiai partijai? Plika akimi matyti užsakymas", – stebėjosi advokatas.

Už žalą neatsako

O.Martinkus pastebi, kad subliūškus STT byloms ši valstybės institucija neatsako už asmeniui padarytą žalą.

Prieš keletą metų plačiai nuskambėjusi buvusio premjero Gedimino Vagnoriaus pusbrolio Stasio Vagnoriaus byla taip pat išsikvėpė.

Verslininkas buvo kaltinamas dokumentų klastojimu ir neteisėtu 1,3 mln. litų kompensacijos iš ES pasisavinimu už supjaustytus žvejybinius laivus.

„Jau treji metai bylinėjamės dėl patirtos žalos. Kas atsakė už tai, kad žmogus 15 parų neteisėtai buvo suimtas, neteisėtai buvo užšaldytos jo sąskaitos? Niekas. Rašėme raštus generaliniam prokurorui, Prezidentei", – piktinosi advokatas.

Kaliošų byloje – skylės

Kita skandalinga aukšto muitinės pareigūno byla atskleidė dar nemalonesniu kvapu atsiduodančią istoriją.

2003 metais uostamiestį sudrebino aukštų teisėsaugininkų sulaikymo operacija.

Įtarimai talkinus kontrabandininkams ir piktnaudžiavus tarnyba buvo pareikšti tuomečiam Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkui Robertui Pociui ir dviem muitinės inspektoriams.

Tuomet buvo skelbiama, kad pareigūnų sulaikymo operacija įvykdyta valstybės saugumo agentų ir Muitinės departamento Kriminalinės tarnybos vyrų, kuriems vadovavo Aidenas Karpus, dėka.

Šiuo metu šis pareigūnas užima STT direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Byla pradėta įtarus, jog pareigūnai galėjo padėti brangių vyriškų batų siuntą gabenusiems verslininkams. Deklaracijoje buvo nurodyta, kad gabenami kaliošai.

Šioji kaliošų byla užsitęsė penketą metų.

Klastojo pokalbių detales

Klaipėdos apygardos teismas 2006 metų liepą priėmė nuosprendį, kuriuo išteisino R.Pocių. Šį sprendimą paliko galioti tiek Apeliacinis, tiek ir Aukščiausiasis Teismas.

Byloje atskleistas skandalingas specialiųjų tarnybų praktikuojamų metodų faktas – kaltinimas rėmėsi suklastota bylos medžiaga.

R.Pociaus telefoninių pokalbių išklotinėse neradę nusikaltimą patvirtinančių įrodymų, pareigūnai įrašė tokius žodžius, kurių muitininkas nesakė.

Byloje buvo įrodyta, kad kriminalinės muitinės pareigūnas, kalbėdamas telefonu, neištarė žodžio „krovinys", nors jį į pokalbių suvestines agentai įrašė savo nuožiūra.

Teismai pripažino, kad muitininkas jokių abejotinų pažadų niekam neteikė.

Patyrė 50 tūkst. litų žalą

Išteisintas R.Pocius netrukus pateikė civilinius ieškinius dėl patirtos žalos. Tuo metu buvęs aukštas muitinės pareigūnas buvo nušalintas nuo darbo ir dėl to negavo per 50 tūkst. litų atlyginimo.

Išteisintas įtariamasis ieškinyje pateikė ir 35 tūkst. litų žalą dėl išlaidų advokatui bei nurodė patyręs nuostolių dėl skuboto žemės pardavimo.

Neturint lėšų pragyvenimui, žmogui skubiai teko parduoti 882 tūkst. litų vertės sklypą už 60 tūkst. litų.

„Pinigų man dar neatidavė, teismai iki šiol nebaigti. Muitinės departamentas išmokėjo tik dalį nesumokėto atlyginimo už trejus metus, nors bylos vyko puspenktų metų", – prasitarė R.Pocius.

Nušalino nuo pareigų

Prieš keletą metų STT Klaipėdos skyrių taip pat krėtė piktnaudžiavimo tarnyba skandalas.

2004-ųjų pavasarį tuometis STT direktorius Valentinas Junokas nuo tarnybos nušalino Klaipėdos skyriaus STT vadovo pavaduotoją Artūrą Sriebalių.

STT Klaipėdos skyriaus viršininko pavaduotojo A.Sriebaliaus veiklą bendradarbiai ėmė tirti, kai uostamiestyje buvo sulaikytas jo giminaitis – Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyresnysis tyrėjas Nerijus Pivorys.

Aukštas STT pareigūnas buvo kaltinamas perspėjęs giminaitį apie prieš jį vykdomą tyrimą.

Vadovą pririšo prie medžio

Anuomet STT vadovavęs V.Junokas pats neteko pareigų, viešumoje pasklidus pikantiškai istorijai.

V.Junokas viešai buvo prisipažinęs, kad dar dirbdamas Valstybės saugumo departamento 9-ojo skyriaus vadovu esą kontrabandininkų buvo pririštas prie medžio ir prarado ginklą.

Pistoletą vėliau pareigūnai rado numestą prie Klaipėdos policijos komisariato.

Tačiau pakeliui į Klaipėdą nutikusia istorija tuomet mažai kas tikėjo. Nebuvo įrodyta ir tai, kad šis aukštas pareigūnas pats galėjo lydėti kontrabandininkus.

Komentarų nėra: