Klaipėdos kultūros paveldo komisija prie Kultūros paveldo departamento
APIE KULTŪROS PAVELDĄ KLAIPĖDOJE ATVIRAI
pranešimas spaudai
2009-12-04
Žiniasklaidoje ne kartą buvo aptariamas Klaipėdos miesto savivaldybės požiūris į kultūros paveldą. Išsakyti priekaištai Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padaliniui. Neišklausomi, ignoruojami paveldosaugininkų ir suinteresuotos kultūros paveldo puoselėjimu visuomenės argumentai ir faktai. Nutylima ir oficiali informacija.
Po Klaipėdos miesto mero kreipimosi dėl Klaipėdos teritorinio Kultūros padalinio veiksmų derinant projektus Senamiestyje, Klaipėdos piliavietėje (Dangės uosto krantinių ir Pilies uosto, Mažosios Lietuvos saugyklos statybos ir kiemo rekonstrukcijos, buvusio Tabako fabriko rekonstrukcijos, Klaipėdos piliavietės bastionų ir teritorijos) ir kaltinimu kompetencijos stoka, kliudymu įsisavinti ES fondų lėšas, padėtį ištyrė Kultūros paveldo departamento ekspertų komisija. Jos sudarymas buvo inicijuotas ir LR Vyriausybės kanclerio bei Kultūros ministerijos. Dauguma ekspertų komisijos išvadų bei rekomendacijų sutapo ir su visuomeninės Klaipėdos kultūros paveldo komisijos prie Kultūros paveldo departamento (toliau - VKPK) išsakyta nuomone.
Klaipėdos piliavietės projekto dokumentaciją nagrinėjusi ekspertų komisija pabrėžė:
· dokumentacijoje pateikti duomenys „apie specialistų bei suinteresuotų asmenų pritarimą planuojam atkūrimui taip pat nepakankami" nors vadovaujantis Kultūros ministro įsakymu „planuojami atkūrimo darbai galimi pagal visuomenei priimtiną koncepciją" ir pareiškėjas turėtų pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.
VKPK primena, kad piliavietė apima ne tik pylimais apjuostą salą su pilies likučiais, bet didelę teritoriją su pietiniu Dangės ragu, paupiu ir aplinka. Joje gausu ne tik viduramžių, bet ir XIX – XX a. jūrinio kultūros paveldo (jachtklubai, Lindenau laivų statykla ir kt.). Savivaldybės ir privačių kompanijų rengtuose dokumentuose sudaromos sąlygos piliavietės aplinką užstatyti moderniais pastatais, kurie užgoš pilį iš marių (Danės galerija), nuo Senamiesčio (4 aukštų namų grupė) bei trukdys tolimesnei plėtrai (pvz. Jūros vartai). VKPK ne kartą bergždžiai prašė Savivaldybės neištyrus nacionalinės svarbos objekto – nepriimti skubotų sprendimų. Taip pat, susipažinti su kita projektine dokumentacija. Dar neapsisprendus kuris pilies atstatymo variantą pasirenkamas - viduramžių, XVII a., XVIII a., kokios būtų funkcijos ir kaip jas suderinti, atstatymo poreikį ir mąstą – skubama tai primesti klaipėdiečiams bei Valstybei.
Su visuomene nediskutuotasis dar Pilies ir Dangės uostų krantinių Dar vienas projektas dėl kurio -. Jos susiaurino upę, sumažino laivybos galimybes ir ne tik. Ekspertų komisija nustatė, kad:
- rengiama projektavimo dokumentacijoje nebuvo jokių KPD patvirtintų paveldosaugos sąlygų ir ji buvo Savivaldybės bei kitų institucijų patvirtintas be jų
- Pilies uoste vykdoma krantinių statyba neatitiko techninio projekto – nėra stiprinimo akmenimis, medinio įlaido ir vietoje to atlikti „galimai savavališki darbai"
- 2008 gruodžio 1 vykdant tvirtinimo darbus įgriuvo dalis Dangės uosto krantinės ir kilo grėsmė kultūros paveldo kompleksui – sandėliams. Pažeisdami įstatymus statybos rangovas ir Klaipėdos apskrities viršininkas nesiėmė veiksmų avarijos padariniams likviduoti, nepaskyrė komisijos nustatyti žalą. Įgriuva statytojai susirūpino tik 2009 m. spalį kilus audroms, tačiau vienam iš pastatui smengant vis gilyn padėtis išlieka grėsminga
- siūloma pasitvirtinus šiems ir kitiems pažeidimams Valstybės kontrolei ir kitoms atsakingoms institucijoms išsiaiškinti „ar tinkamai buvo panaudotos iš nacionalinio biudžeto bei iš ES paramos skirtos lėšos" t.y. dėl jų švaistymo
Mažosios Lietuvos muziejaus saugyklos projekte buvo atsisakyta „pakylos – žeminės", bet pasiūlyta galimybė esant poreikiui atkurti 3 - 4 istorinius pastatus. Virš metus trukusio įtikinėjimo pasiekta, kad Senamiesčio viduryje neatsirastų stiklinio kubo formos statinys. Ekspertų komisija nustatė:
- Klaipėdos kultūros paveldo komisijos prie Kultūros paveldo departamento rekomendacijų pagrindu KPD teritorinio padalinio iškelti reikalavimai (atlikti istorinius, urbanistinius, kartografinius, archeologinius tyrimus; paveldosaugos analizę; draudimas naikinti ir kitaip žaloti Senamiesčio vertes pvz. gatvių tinklą; pastato tūrį, formas mastelį, siluetą, medžiagas taikyti prie tradicinės aplinkos ir suderinti projektinius pasiūlymus su KPD) pagrįsti. Dar daugiau, siūloma taikyti griežtesnius reikalavimus - vadovautis Klaipėdos senamiesčio teritorijos sklypų išplanavimo projekto sprendiniais. Konstatuota, kad šios komisijos sprendimai ir siūlymai atitinka Valstybės ekspertų nuostatas.
- greta muziejaus saugyklos buvo numatyta pastatyti mįslingą „pakylą - žeminę" su požeminėmis patalpomis, kurios paskirties dokumentacija neatskleidžia. Gal tai susieta su Jūros šventės metu šioje vietoje rengiamomis „Mero puotoms"? Projektuotojui pateikus čia stovėjusių pastatų nuotraukas, istorinius planus žyminčius buvusios gatvės tęsinį nebesuprantamas užsakovų – Savivaldybės nenoras panaudoti „šio istorinio resurso šiuolaikiniams poreikiams" ir atkūrus tris fachverkinius pastatus įsigyti papildomų patalpų.
- kad pažeidžiant teisės aktų normas projektavimo darbai buvo pradėti neatlikus istorinių tyrimų, duomenų apie aplinką, o ir vėliau neatsižvelgiant į jų rezultatus. Projektuotojas S. Druskis „iš esmės laikosi tik savo asmeninių ambicijų [...] tačiau jos nei tuo metu, nei šiandien neatitinka detaliesiems planams rengti privalomų specialiųjų planų sprendinių, nei paveldosaugos reikalavimų", o gretimos teritorijos „parengto statinio projekto teikimas Klaipėdos TP derinimui ne pagal teisės aktuose nustatytą tvarką, suponuoja tai, ar projektuotojas yra tinkamos kvalifikacijos, ar yra atestuotas, patikrinus jo žinias".
Tabako fabriko rekonstrukcija kelia daug klausimų. Ketinta ją atlikti už paveldo objektams skirtų ES fondų lėšas, nors pati Klaipėdos savivaldybė - Tabako fabriko paveldo objektu nepripažino. Kam projektuojamas milžiniškas nerentabilus statinys? Ar numatomai „menų industrijų" funkcijai neužtenka įsisavinti esamos erdvės?. Ekspertų komisijos konstatavo:
· kad „tik dėl statytojo ar projektuotojo kaltės ar elementaraus aplaidumo projekto derinimas užtruko daugiau negu pusantrų metų".
· esami istoriniai tyrimai neišsamūs, o M. Ramanauskienės, J. Tilviko, J. Valančiūtės sudarytas paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas ‚išreiškia tik trijų fizinių asmenų nuomonę" nes ir tokiam dokumentui „nustatyta aiški ir konkreti forma".
· kad KPD TP ir Klaipėdos kultūros paveldo komisijos prie Kultūros paveldo departamento „pastabos iš esmės atkartoja Klaipėdos senamiesčio teritorijos suplanavimo projekto sprendinius" (siūlomas sprendimas modernus, drastiškas, netinkamo tūrio, o atsiradus antstatui viršijamas senojo pastato užstatymas; įgyvendinus projektą prarandama galimybė apžvelgti senąjį fabriko korpusą iš visų pusių; projektuojamas naujas 6 aukštų pastatas svetimkūnis šioje Senamiesčio vietoje ir iškreiptų Bangų gatvės išklotinę; naujas kompleksas užvertų galimybę apžvelgti XVII – XVIII a. įtvirtinimus vad. Jono kalnelį ir kt.)
Klaipėdos miestiečių ev. liuteronų šv. Jono bažnyčios atstatymo problemos ir atstatymo sąvokos vartojimas buvo išnagrinėtas 2008 m. liepos mėnesį vykusio apvaliojo stalo metu. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-07-28-klaipedos-sv-jono-baznycios-atstatymas-tarp-paveldosaugos-reikalavimu-ir-bendruomenes-poreikiu/9525 Bei žiniasklaidoje: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-02-20-dainius-elertas-klaipedos-miestieciu-baznycia-atrasti-ar-parasti/4734 Tačiau modernių formų bažnyčios statybos komiteto veiksmai ir pateikiama netiksli informacija reikalauja pakartoti Klaipėdos kultūros paveldo komisija prie Kultūros paveldo departamento pozicija:
· esamoje vietoje 1706 – 1781 m. veikė miesto kapinės. Jos turi savo numerį ir saugomos Valstybės. Statyba galima tik ant pamatų bažnyčios pamatų.
· galiojantys šio sklypo reglamentai nurodo čia galima tik bažnyčios pastato atkūrimą. Atkūrimas reiškia tikslios buvusios formos atstatymą naudojant analogiškas medžiagas
· duomenų tiksliam atkūrimui suteiktų archeologiniai ir istoriniai tyrimai, išlikusi projektavimo dokumentacija, brėžiniai, fotografijų ir piešinių gausa
· tikslus atkūrimas grąžintų Senamiesčiui prarastas vertes (74 m vertikalę, navigacinės, trianguliacinės sistemos, sąsają su iškiliomis asmenybėmis, sąsaja su UNESCO saugomu Struvės lanku bei Vidurio Europos geodeziniu tinklu ir kt.)
· nesant galimybių atkurti visą – tai daryti etapais (atstatyti apsidę, navą, bokštą)
· architektės Bučiūtės naujos bažnyčios projektas gali būti realizuotas už Senamiesčio ribų ar kitame sklype. Taip pat, suvartytinas ant seniausios šv. Jono bažnyčios pamatų bei kapų nebaigtų statyti „Jono apartamentų" pritaikymas parapijos poreikiams.
Parengta naudojantis Klaipėdos kultūros paveldo komisijos prie Kultūros paveldo departamento posėdžių protokolais ir 2009-10-16 Komisijos, sudarytos Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2009-08-25 įsakymu nr.Į-387 „Dėl komisijos sudarymo Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2009-08-18 rašto nr. (417)-R2-2541 nurodytomis aplinkybėms išnagrinėti išvadomis"
Klaipėdos kultūros paveldo komisijos prie Kultūros paveldo departamento
pirmininkas Dainius Elertas
Daugiau informacijos Mob.861615158
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą