Gaisrai ir padegimai paveldo objektuose – ką daryti

Nuotraukose:

1. Labanoro bažnyčia iki gaisro;

2. Labanoro bažnyčios liekanos po gaisro 2009 12 20.

3.Fotografija iki gaisro - 1796 m.  dviaukštis Kurtuvėnų svirnas Šiaulių raj.buvo vienintelis autentiškas iki šių dienų išlikęs medinių provincijos dvarų baroko architektūros pavyzdys, didžiausias ir seniausias tarp kitų panašaus pobūdžio statinių.

4 2001 08 01 dieną Kurtuvėnų svirnas sudegė. Ugnis per kelias valandas beveik visiškai sunaikino unikalų istorijos ir kultūros paveldo objektą. Kaip užsidegė svirnas — neatsakyta iki šiol. Ugniagesiai tik nustatė tyčinį padegimą. Kaltų nerasta, nes, esu įsitikinęs , ir neieškota.

5. Vaizdas po gaisro  Kurtuvėnų svirno atstatymas po gaisro kainavo beveik 1,2 milijono litų.

N.P.: pateikiu dalį savo pasiūlymų, kuriuos parašiau savo darbovietėje:

Po ilgokos pertraukos vėl dega paveldo objektai  - šį kartą Labanoro bažnyčia ir kaip tyčia po restauravimo (restauravimo darbams Kultūros ministerija skyrė beveik 680 tūkst. litų, Švenčionių rajono savivaldybė - dar beveik 122 tūkst. litų). Video reportažas LNK –http://www.balsas.lt/naujiena/325148/ugnis-nusiaube-labanoro-baznycia-video čia.

Paprastai padegami tyčia nesaugomi, neaptveriami ir neužsandarinami paveldo objektai, tam kad jų vietoje būtų galiam pastatyti arba visai naują pastatą, arba atstatyti panašų, bet neva sutaupant, nes nereikia restauruoti.

Antra pagal dažnumą paveldo objektų gaisrų priežastis  - restauruojami ir  ką tik restauruoti paveldo objektai. Gaisrų priežastys gali būti įvairios, bet dažniausiai:

1.             Nėra įrengta priešgaisrinė signalizacija,

2.             Nėra automatinės gaisro gesinimo sistemos;

3.             Nėra įsakymu paskirto atsakingo už restauruojamą pastatą asmens o nei iš rangovo, nei iš statytojo, ar savininko pusės;

4.             Mažindamas priešgaisrinius reikalavimus nuolaidžiauja valdiškų pinigų remontui/restauravimui davėjas (šiuo atveju KPD) ir /arba gaisrininkai.

Siūlau dėl specialiai apleistų paveldinių pastatų:

1. Kuo skubiau surengti teritorinių padalinių vedėjų pasitarimą dėl specialiai aplaidžiai laikomų paveldo objektų. Šiame pasitarime būtina aptarti, suvienodinti administracinių baudų taktiką ir kuo greičiau ją patvirtinti KPD įsakymu bei skubiai taikyti visoje Lietuvoje.

2. Siūlau šioje tvarkoje nustatyti, kad į inspektorių pareigas įeina paveldo objektų lankymas kažkiek kartų per metus, o apleistų – gal kas 3 mėnesiai. Pamačius apleistą privalu nedelsiant pardėti administracinę bylą dėl netinkamo laikymo ir skirti ne mažesnę, nei vidurkis baudą, lygiagrečiai duoti privalomą nurodymą dėl užsandarinimo pagal vieningą standartą – stogo danga ne mažiau 2 metų garantijos, angų užmūrijimas, tvoros aptvėrimas, o jei medinis – būtina fizinė apsauga. Terminas privalomam nurodymui – ne ilgesnis nei 2 savaitės angų užmūrijimui, tvoros aptvėrimui o stogo uždengimui – ne trumpiau, nei per 2 mėnesius.

Nurodymo nevykdymas – iškart į teismą, kad skirtų baudą.

Jei po KPD administracinės bylos iškėlimo arba po baudos skyrimo per 1 savaitę savininkas nieko nedaro, būtina surašius apžiūros aktą skirti dar vieną  - jau maksimalią baudą ir iškart pradėti paėmimo valstybės nuosavybėn procedūrą.

Aukščiau išvardinti veiksmai turi būti įrašyti ne prie teisių, o prie pareigų inspektoriams ir TP vedėjams į pareigybinius  nuostatus

 

Siūlau dėl potencialiai gaisringų paveldo pastatų:

1. Surengti tokį patį TP vedėjų pasitarimą - „idėjų šturmą".

2. Siūlau papildyti Kultūros ministerijos tvarkas dėl valdiškų pinigų davimo potencialiai gaisringiems objektams nuostatomis, kad jei nori gauti tokius pinigus restauravimui, tai privalai įsirengti įrengta priešgaisrinė signalizacija, ir tam tikrai atvejais - automatinė gaisro gesinimo sistema.

Geriausias pavyzdys  - vakarykštis Labanoro bažnyčios gaisras,  kai bažnyčia sudega iki pamatų ir užvakar užsidegusi JAV Bostono lietuvių bažnyčia. Pastaruoju atveju skirtingai nuo Lietuvos, ten bažnyčiose yra priešgaisrinė signalizacija: „Priešgaisrinės signalizacijos kauksmas pertraukė ramias advento mišias šeštadienio rytą. Kunigas Stephenas Žukas puolė gelbėti brangiausios relikvijos – auksu žėrinčios monstrancijos, kurioje katalikų bažnyčiose laikomas Švenčiausiasis Sakramentas. Šį liturginį reikmenį išsaugoti pavyko, bet dūmų prisikvėpavęs S.Žukas buvo nuvežtas į ligoninę. Kunigas labai išgyveno dėl gaisro, nes manė, jog jis kilo dėl jo kaltės.Esą greičiausiai jis ne iki galo užgesino vaškinę dagtį, kurią naudojo smilkalams uždegti."

Suprantu, kad Labanoro bažnyčia yra (deja, buvo) medinė, o Bostono mūrinė, pirmoji yra kaimo vietovėje, kita - didmiesčio centre. Tačiau jei nenorime trumpinti gyvenimus  žmonių, kurie patyrė šoką dėl beveik restauruoto Kurtuvėnų svirno sudegi(ni)mo („Šiaulių krašto"archyvas yra mokamas, todėl žemiau pateikiu šį straipsnį) ir dėl Labanoro bažnyčios sudegimo, ir jei nenorime trumpinti valstybės ir savivaldybių biudžetų, veltui išmesdami tokius kiekius restauravimui skirtų pinigų, tai turime imtis griežtų ir reiklių priemonių.

Įdomu, ar Kurtuvėnų svirne automatinė gaisro gesinimo sistema? Priešgaisrinė signalizacija yra, bet ar to užtenka tokiame visiškai mediniame pastate? Visos pagrindinės  bibliotekos turi bent jau elementarias gaisrą sulaikančias vandens ar anglies dvideginio, ar dar kitokias sistemas, kurios sulaiko gaisro plitimą kol atvyks gaisrininkai. Brangiai kainuoja? Pirmas restauravimas, kurio metu šis svirnas sudegė, kainavo 800 tūkst.lt, o pakartotinis – 1,2 mln.Lt. Ar ten taupome?

 

Siūlau žalos atlyginimo kultūros paveldo objektui dėl gaisro ieškinius:

Dar viena priemonė – skubus žalos dėl gaisrų ieškinių pateikimas pastatų savininkams, kurie nesėmė net raštu raginami jokių apsaugos priemonių ir akivaizdu, kad tyčia palikdavo medinius ar pusiau medinius paveldo objektus be jokios apsaugos.

Iki šiol vėluojame pateikti ieškinius Palangos savivaldybei ir Jackoms dėl Palangos kurhauzo gaisro, kažkodėl labai užsitęsė analogiškas ieškinys pastato savininkams dėl buv.Skerdyklos Klaipėdoje gaisro.

Kurtuvėnų svirno gaisro atveju kažkodėl nebuvo pareikšta jokių raštiškų ir teisminių pretenzijų nei rangovui, nei savininkui, nors įtariu, kad turėjo būti paskirtas ir atsakingas už priešgaisrinę būklę asmuo  ir sargas turėjo būti. Spėju, kad regioninis parakas kaip savininkas raštu neperdavė rangovui objekto restauravimu, todėl abu galvojo, kad atsakingas už apsaugą yra ne jis, o kitas.

Tokie dalykai, kaip pastato perdavimas rangovui restauravimui ir jo fizinė apsauga restauravimo metu turi būti griežtai reglamentuota KPD ar Kultūros ministerijos įsakymuose.

 

Dėl gaisrininkų vilkinamų ištirti padegimo priežasčių, arba akivaizdžiai slepiamų padegėjų:

Buv.Skerdyklos Klaipėdoje pastate gaisras kilo palėpėje nesant jokioms šiukšlėms ar degti galintiems daiktams, o užsidegė balkiai kelių metrų aukštyje – akivaizdus tyčinis padegimas. Tuo tarpu gaisrininkai iškart spaudoje paskelbė, o vėliau ir raštu nuolat tvirtina, kad neva savaiminis šiukšlių užsidegimas. Bandymai skųsti vietinei prokuratūrai blogai atliekamą (tiksliau- neatliekamą) ikiteisminį tyrimą baigėsi niekuo.

Pavyzdys, kad gaisrininkai gali ištirti, jei nori  žemiau pateikiame str.apie Kurtuvėnų svirno gaisrą.

Todėl siūlau vykti pas generalinį prokurorą dėl paveldo objektų padegimų ištyrimo vilkinimo ir patekti jam visą tokią informaciją prašant ne tik ištirti tokius padegimus, bet ir nubausti tuos gaisrininkus, ar policininkus, kurie vilkindami ikiteisminius tyrimus, dangsto padegėjus.

 

Vedėjas                                                                                                        Naglis Puteikis

 

Kurtuvėnų svirnas buvo padegtas

"Šiaulių kraštas" 2001 m. rugpjūčio 28 d.Tomas BERŽINSKAS

Vakar Šiaulių rajono policijos komisariatas gavo Vilniaus gaisrų tyrimo ekspertų išvadas dėl rugpjūčio 2-osios naktį sudegusio dviaukščio buvusio Kurtuvėnų dvaro svirno. Ekspertų nuomone, unikalus svirnas buvo padegtas.

"Šiaulių krašte" rašyta, kad 18 amžiaus pabaigoje statytas kultūros paminklas supleškėjo per kelias valandas. Prieš trejus metus pradėtai medinio svirno restauracijai buvo panaudota beveik 800 tūkstančių litų. Restauracija turėjo būti baigta šiemet.

Praėjus vos kelioms valandos nuo gaisro policijos pareigūnai ir ugniagesiai iškėlė dvi įvykio versijas: svirnas užsidegė dėl netvarkingos elektros instaliacijos arba buvo padegtas tyčia. Antrasis spėjimas jau tuomet atrodė realesnis: Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis teigė, jog vienoje svirno pusėje elektros instaliacija buvo tvarkinga, o kitoje pusėje - kurioje, kaip spėjama, ir kilo gaisras - jos visai nebuvo.

Tirti gaisro priežastis buvo patikėta Vilniaus priešgaisrinės apsaugos tarnybos padalinio darbuotojams. Vilniečiai yra gaisrų tyrimo profesionalai - Šiaulių apskrityje tokių ekspertų nėra. Svečiai iš gaisravietės paėmė mėginius - apdegusią medieną, instaliacijos likučius - ir specialiais prietaisais tyrė juos gaisro priežasčių tyrimo laboratorijoje.

Buvo atmestos versijos apie savaiminį pastato užsidegimą ir netvarkingą elektros instaliaciją. Apsistota prie vienintelės pagrindinės versijos: svirnas buvo padegtas.

Ekspertai nekomentuoja, ar padegimas buvo tyčinis, ar gaisras kilo dėl neatsargiai numestos nuorūkos. Tai, pasak jų, paaiškės nustačius gaisrą sukėlusius asmenis.

"Šiaulių krašto" žiniomis, įtariamųjų ratas nėra didelis, tačiau konkrečių įtariamųjų policijos pareigūnai dar nenustatė.

Praėjus savaitei po gaisro Kurtuvėnų regioninio parko tarybos posėdyje nuspręsta senovinį svirną atstatyti. Atidaryta labdaros ir paramos sąskaita, į kurią galima pervesti pinigus, kurie bus skirti svirno atstatymo darbams. Sąskaitos numeris - 344739, AB "Snoras" (banko kodas 260101758).

 

Kurtuvėnų svirnas metus skaičiuoja iš naujo

"Šiaulių kraštas" 2006 m. Liepos 21 d.Vita Morkūnienė

Kurtuvėnų dvaro svirnas kvepia šviežia mediena. Šiandien prasidedančiu tris dienas truksiančiu festivaliu „Kurtuvėnų dvaro svirnas — kultūros ir istorijos židinys" oficialiai atidaromas 2001 metais gaisro suniokotas unikalus liaudiškojo baroko architektūros paminklas. Atstatymo darbai prasidėjo lygiai prieš dvejus metus, 2004-ųjų vasarą.

Nors įkurtuvės po gaisro visuomet sukelia dvigubus jausmus, šįkart reikėtų nuoširdžiai pasidžiaugti. Po įvykusios nelaimės nedaug kas tikėjosi, kad svirnas iš viso bus atstatytas. O kad naujam gyvenimui iš pelenų pakils taip greitai, nedrįso žadėti net ir didžiausi optimistai.

Senoji istorija

Kurtuvėnų svirnas buvo vienintelis autentiškas iki šių dienų išlikęs medinių provincijos dvarų baroko architektūros pavyzdys, didžiausias ir seniausias tarp kitų panašaus pobūdžio statinių.

Apie 1796 metus pradėtas statyti dviaukštis svirnas buvo 29,27 m ilgio, 10,85 m pločio ir 12,3 m aukščio. Statinys turėjo savitą estetinę išraišką, stebino stambiomis tiesių linijų formomis, lenktomis stogo šlaitų linijomis, pusapvaliais stoglangiais, kolonomis, arkų pavidalo sijomis, įgilintu priesvirniu ir galerija, aukštu keturšlaičiu dviejų pakopų stogu.

Svirno istorija užfiksuota ne tik archyvų dokumentuose, raštuose, bet ir senųjų kurtuvėniškių atmintyje. Pasak jų, iš pušinių rąstų svirną surentė dvaro baudžiauninkai ir kumečiai, kurių pagrindinis darbo įrankis buvo kirvis.

Kurtuvėnų dvarininkai Nagurskiai jį statė ne vien buitinėms reikmėms, bet ir pramogoms: Nagurskių laikais svirne vykdavo pokyliai, buvo įkurtas baudžiauninkų teatras.

Svirno aruoduose nuolatos laikyti grūdai ir saugotas kitoks turtas. Kiek vėliau pakraigėje įrengtas keltuvas grūdams, o pirmojo aukšto kamaroje — malūnas.

Naujoji istorija

Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus vokiečiai svirnu naudojosi kaip sandėliu, kuriame laikyta valstiečių duoklė, amunicija.

Antrojo pasaulinio karo metu čia buvo rusų kariuomenės vadavietė, patrankų sviediniai apgadino svirno stogą, užpakalinio fasado sieną. Šias žaizdas buvo galima matyti iki pat statinio restauracijos.

Po 1945 metų svirnas atiteko Bubių tarybiniam ūkiui. Nors jis buvo naudojamas pagal paskirtį,dėl savininkų nerūpestingumo sparčiai nyko.

1996 metais svirną įsigijo Kurtuvėnų regioninis parkas. Sutelktomis parko darbuotojų, Kurtuvėnų bendruomenės bei Šiaulių rajono kultūrininkų pastangomis, jis atgijo: tapo mėgstama žmonių susibūrimo, švenčių, parodų ir kitų renginių vieta.

1998 — 2001 metais svirne vyko restauravimo darbai.

Gaisro kaltininkas nežinomas

2001 metų rugpjūčio 1 dieną Kurtuvėnų svirnas sudegė. Ugnis per kelias valandas beveik visiškai sunaikino unikalų istorijos ir kultūros paveldo objektą.

Kaip užsidegė svirnas — neatsakyta iki šiol. Ugniagesiai tik nustatė tyčinį arba netyčinį padegimą. Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis prisipažino nebetikįs, kad kaltininkas kada nors bus išaiškintas. Gaisro padaryti materialiniai nuostoliai įvertinti daugiau nei 800 tūkstančių litų — maždaug tiek kainavo pastato restauravimas.

Kokia žala padaryta istorijai, kultūros paveldui, litais nusakyti sunku.

Idėja atstatyti Kurtuvėnų svirną atsirado tuoj po gaisro nakties. Kelias savaites po gaisro žmonės prie svirno važiavo kaip į laidotuves ir ragino parko administraciją svirną atstatyti.

Atgimimo kaina — 1,2 milijono litų

Kai Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis sako, kad svirną atstatyti nebuvo sunku, patikėti nelengva. Direktorius patikslina, kad kalba apie žmonių susitelkimą ir iniciatyvą, rajono valdžios, Kultūros ministerijos ir paveldosaugos institucijų supratimą ir paramą.

Svirno atstatymas kainavo beveik 1,2 milijono litų.

Pirmiausiai buvo paskelbta labdaros sąskaita. Žmonės į ją suaukojo per septynis tūkstančius litų. Nors bendroje sumoje tie tūkstančiai tėra maža dalelė, direktorius sako, kad jie buvo labai brangūs. Tuo j po gaisro, Šiaulių rajono savivaldybė iš savo biudžeto atstatymo darbams skyrė 50 tūkstančių litų. Panašias sumas kasmet skyrė iki šiol — 239 tūkstančius litų. Likusi suma — -valstybės investicijos.

Svirno atstatymo, laimėjusi konkursą, ėmėsi UAB „Telšių meistrai". Tie patys, kurie restauravo svirną. Pravertė ir restauravimui parengtas architektės iš Vilniaus Reginos Smilgevičiūtės parengtas projektas.

Statybininkai dejuoja, kad darbai — sudėtingi ir brangūs. Antrą kartą už tokius pinigus nebesiimtų dirbti. Svirnas atstatytas identiškas buvusiam, laikantis senosios darbų technologijos, atkartojant buvusių sienojų, balkių, kitų konstrukcijų dydį, storį, visus išmatavimus.

 „Visas svirnas atstatytas iš pušies, koks ir buvo. Daug medienos teko vežtis iš Karelijos, nes Lietuvoje reikalingų medžių nerasta.— reikėjo nemažai pušų, kurių diametras 13 metrų aukštyje būtų net 32 centimetrai. Lietuvoje visi tokie medžiai yra gamtos paminklai", — pasakoja Rimvydas Tamulaitis. Jo žodžiais, būta ne vienos pagundos palengvinti, atpiginti, supaprastinti kai kuriuos sprendimus, tačiau joms atsispirta. Yra padaryta klaidelių, bet plika akimi jos nematomos, tad ir pirštu į jas nerodoma.

Svirno istorija skaičiuojama iš naujo

Atstatytas tik svirno pastatas. Dar šiemet bus atlikta darbų už 400 tūkstančių litų: įvesta elektra, įrengta priešgaisrinė sistema, žaibolaidžiai, supirkti ekspozicijoms reikiami įrengimai, pagal atskirų patalpų paskirtį numatyti reikalingi baldai.

Baigus šiuos darbus, Kurtuvėnų svirnas istoriją pradės skaičiuoti iš naujo. Čia apsilankę žmonės, galės džiaugtis ne tik atkurta architektūra. Čia bus muziejinės patalpos, vyks folkloro, teatrų šventės, vakaronės, kurtuvėniškių ir svečių susibūrimai, vakaronės. Bus įrengta keturiasdešimties vietų konferencijų salė, informacijos centras.

Šiuo metu rengiami techniniai projektai tolesniam dvaro sodybos atstatymui ir pritaikymui. Realiai kalbama apie dvaro parko atkūrimą ir keturių pastatų rekonstrukciją. Tolesnės ateities planai: atkurta buvusi miestelio aikštė, kroketo aikštelė, rūmų vietoje pastatyta baliustrada.

Kurtuvėnų dvaras, savo istorija atsiremiantis net į 15 amžiaus gelmes, vertas atgimti. Atstatytasis svirnas, du šimtus metų buvęs vienu ryškiausių dvaro ir viso miestelio akcentu, liudija, kad tai — pasiekiamas tikslas.