Smėlio ir pinigų plovimas Palangos paplūdimyje

Nuotraukose: Nuplautą pajūrio ruožą apžiūri Palangos meras V.Stalmokas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Saulius Gulbinskas, apskrities viršininkas A.Burkšas (2,3 ir4 iš kairės į dešinę).

Baltijos jūra ardo centrinį Palangos pliažą šalia Palangos tilto. Šis procesas prasidėjo išardžius akmenų pylimą po senuoju tiltu.

N.P.: istorija prieš geologiją –drįstu spėti, kad žemiau minimi valdininkai ir mokslininkais save vadinantys neva institutų darbuotojai užsiima smegenų ir pinigų plovimu. Nuo 17 amžiaus iki dabar Lietuvos žemėlapiuose labai aiškiai matosi, kad kranto linija ties Palanga ir Šventąja mažėja, nes smėlis slenka į Latvijos pusę. Grafas Tiškevičius 19 amžiuje tam procesui sustabdyti panaudojo tokių pajūrio valstybių, kaip Olandija, Vokietija patirtį ir smėliui stabdyti į jūrą nutiesė akmenų pylimą. Smėlis pradėjo kauptis, tą atsimename iš tarybinių laikų, nes ties Palangos tiltu buvo itin platus paplūdimys. Kai prieš 15 metų ardė senąjį Palangos tiltą tuo metu dirbau Kultūros paveldo inspekcijos vadovu. Tuomet nesutikome leisti išardyti akmenų pylimo po minėtu tiltu. Vieną iš argumentų nurodėme, kad tai tyra istorinis 19 a. Įrenginys, skirtas smėliui sulaikyti. Iš mūsų išsityčiojo save mokslininkai vadinantys asmenys. Jų pavardžių neatsimenu (kol kas, nes neturiu laiko pavartyti senus laikraščius). Bet gerai atsimenu, kad buvome skalbiami pirmuose „Lietuvos ryto" puslapiuose kaip šarlatanai ir nukvakę istorikai, nes tų neva mokslininkų teigimu išardžius tą akmenų molą, Palangos paplūdimys tik padidės.

Kaip padidėjo – matome aukščiau pateiktoje nuotraukoje.

Kodėl vietoj visame pasaulyje taikomo metodo – akmenų pylimų, pilstomas smėlis. Nesunku suprasti, jei pažiūrėtume, kaip ir kokie neva institutai „pagrindinėja" pinigų įsisavinimo pilstant smėlį teorijas. Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas ir ypač jo  vyresnysis mokslo darbuotojas Saulius Gulbinskas yra pagarsėję tuo, kad kai tik koks nors UAB kreipiasi su prašymu ištirti abejotiną ūkinę veiklą, tai jis tuoj pat už prieinamą pinigų sumą gauna atsakymą, kad „vsio zakonno". Taip buvo su pavojingu dumblu po laivų dokais (leido pilti į jūrą, kol nesikreipiau į Seimą), taip buvo su Baičių miško Klaipėdos rajone pavertimu karjeru (kelių metrų gylio žvyro karjero iškasimas vietoje miško neva nepakeistų nei aplinkos, nei landšafto), ir pan.

Pateikiu eilinę tokio pseudomokslo, o iš tikrųjų labai abejotino pinigų uždirbimo eilinę kombinaciją:

Palangos paplūdimį gelbės tik pavasarį

VE.lt Laima ŠVEDAITĖ 2009 09 16

Stipriai nuplautą paplūdimio ruožą tarp Palangos pėsčiųjų tilto į jūrą ir Rąžės upelio žiočių nuspręsta gelbėti tik pavasarį.

Kritinės būklės kopų ruožą apžiūrėję Aplinkos ministerijos specialistai, mokslininkai bei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (KAVA) atstovai sutarė, kad geriausia priemonė, "atkovosianti" paplūdimį žmonėms ir sustabdysianti tolesnę apsauginio kopagūbrio eroziją, - esą smėlio atvežimas į vandens išplautą ruožą.

"Nieko gudresnio nei papildyti pliažus smėliu pasaulis nesugalvojo. Jei vienoje vietoje smėlis nuplaunamas, tai kitoje vietoje paplūdimys paplatėja nuo 25 iki 70-80 cm. Šią vasarą Palangoje turėjome ganėtinai gražų paplūdimį. Dabar susiformavo išgrauža, vadinasi, vėl reikės modeliuoti sroves ir, remiantis mokslininkų išvadomis, smėlį pilti į tas vienas, kad išgraužos neliktų", - sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimonas Budrys.

Jis akcentavo, esą "tokie nuplovimai nėra pirmiena" - prieš trejetą metų šalia tilto buvo paplauta dar daugiau kopų, ir į tai neva reikia žiūrėti ramiau.

"Pulti uždengti šakom ar kažką su traktorium daryt? Tai nieko gero neduos. Galime save apgauti ir uždengti šakomis, kaip buvo padaryta pernai, bet tie, kurie dažniau atvyksta, matėte, kas būna pavasarį - malkų sąnašos", - sakė L. Budrys.

Palangos mero Vytauto Stalmoko manymu, kritinės situacijos minėtame paplūdimio ruože galėjo ir nebūti, jei, kaip ir numatyta, būtų buvę tęsiami krantotvarkos darbai.

"Kas mums priklauso, mes darome - tvarkome kopagūbrius, bet pildyti paplūdimius smėliu kainuoja didžiulius pinigus. Tiek mes tikrai neturime. Krantų tvarkymas - apskrities viršininko administracijos prerogatyva", - teigė kurorto meras.

KAVA sekretorius Vaidotas Linkus teigė, jog ir pernai, ir ankstesniais metais apskrities administracija krantotvarkos darbams iš šalies biudžeto gaudavo apie 0,5 mln. litų, tačiau šįmet šiam tikslui lėšų nebuvo skirta.

Tikimasi, kad paplūdimių būklę pagerins šiuo metu vykdomas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamas projektas, kurio dėka, pasak L. Budrio, pavasarį į nuplautą ruožą bus atvežta apie 200 tūkst. kubinių metrų smėlio. Krantotvarkos projektas, kurio vertė apie 19 mln. litų, tęsis iki 2012 m.

Pavasarį vandens išplautas paplūdimio ruožas bus papildytas 200 tūkst. kubinių metrų smėlio. 

"Situacija tokia, kokią prognozavome"

Saulius GULBINSKAS, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas

Šioje vietoje stebime situaciją, kokia buvo iki to laiko, kol iš po Palangos tilto nebuvo ištraukti akmenys. Labai daug kas sako, kad kol tiltas nebuvo rekonstruotas ir po juo buvo akmenys, tol situacija buvo pakankamai gera. Bet užmirštama, kad gera situacija buvo tik ruože, kuris sutvarkytas, o šita dalis visą laiką buvo gana intensyviai ardoma.

Dar šviesaus atminimo profesorius Vytautas Gudelis atstatyti litodinaminę pusiausvyrą siūlė padidinant nešmenų judėjimą ir Palangos tilto pralaidumą. Taigi išėmus akmenis iš po tilto ši vieta nebebuvo taip intensyviai plaunama. Bet po praėjusio štormo, kuris pakėlė vandens lygį, situacija pasikeitusi, ir yra tokia, kokią numatėme prieš 4-5 metus matematinio modeliavimo metu - dėl to, kad krantotvarkos darbai vyko tik piečiau nuo šios vietos, o čia smėlis nebuvo pilamas. Bet dabar imtis drastiškų priemonių nereikia, nes išplovimas yra lokalus, tik keliasdešimties metrų ruože, ir labai maža tikimybė, kad krantų erozijos procesas paliestų didesnę teritoriją. Jeigu artimiausiu metu vyrautų šiauriniai vėjai, išplautas ruožas gali netgi šiek tiek atsistatyti.

Vienas iš mūsų pasiūlymų būtų tęsti smėlio nešmenų papildymą šioje dalyje. Nors minkštųjų priemonių gali neužtekti ir ruožo apsaugai gali tekti statyti bangolaužius. Bet maitinimas smėliu nekenkia niekada, nes jei statome hidrotechninius įrenginius, o smėlio kiekis nėra pakankamas, krantų ardymo procesas greta esančiame ruože gali net suintensyvėti.