Monopolinės bankininkystės propaguotojas kartu su TS-LKD gydytoju - už alkoholio pramonės pelnus.

Monopolinės bankininkystės propaguotojas kartu su TS-LKD gydytoju  - už alkoholio pramonės pelnus.

Bankininkas ir gydytojas, beje, kaip bebūtų keista - TS-LKD aktyvus narys ARŠIAI susivienijo prieš Skandinavijoje puikiai veikiantis alkoholio mažinimo metodą (tų metodų ten, aišku, yra daugiau ir jie suderinti kompleksiškai, bet jų pagrindas - draudimai, ribojimai, branginimai).

Susivienijo neoliberalizmą (laukinį kapitalizmą) ir bejėgiškumą (neva nieko neįmanoma padaryti su kontrabanda. N.P.: jei būtų valsčiai su savo savivalda, tai kontrabandos mąstai būtų žymiai mažesni, nes bendruomenės per savo išrinktas mažosios savivaldybės viršaičius/seniūnus tai  kontroliuotų) proteguojantis Skandinaviško banko bankininkas, kuris pastaruoju metu vis bando tyčiotis iš viešą reikalą bandančių gintis ir gydytojas, kuris privalėtų pasakyti, kad viena pagrindinių savižudybių Lietuvoje priežasčių  - vienas didžiausių Europoje alkoholio vartojimas, sukeliantis psichozes. Savižudybių lygis l.smarkiai nukrito Lietuvoje būtent per perstrojkinį sausąjį įstatymą ("Apie 1984-86 m. registruotas stebuklas – per metus savižudybių rodikliai krito 25 proc." - iš http://m.delfi.lt/article.php?id=63758394, žr.t.p.: http://lt.wikipedia.org/wiki/Antialkoholin%C4%97_kampanija_Taryb%C5%B3_S%C4%85jungoje pateiktą mirtingumo grafiką). 

Bet tas gydytojas kažkodėl visą kaltę už girtavimą perkelia ... mokytojams ir tėvų auklėjimui: 

"padidėjus tabako ar alkoholio akcizui, pajamos arba visai nepadidėdavo, arba padidėdavo labai neženkliai, nes tuo pačiu didėdavo šešėlinė ekonomika ir šių prekių kontrabanda", - Žinių radijo laidoje „Aktualioji valanda" sakė N. Mačiulis. Todėl, pasak jo, nereikėtų tikėtis, kad ir šįkart įvyktų kažkas stebuklingo. Pasak N. Mačiulio, ieškant pinigų pensijų kompensavimui, reikėtų ne didinti akcizus, o perskirstyti biudžeto lėšas. Gydytojo, Vilniaus savivaldybės tarybos nario Raimundo Aleknos teigimu, nuo Skandinavijos šalių reikėtų kopijuoti ne aukštas alkoholio kainas, bet vaikų ugdymo sistemą, kuri esą lemia mažiau į alkoholį linkstančius vaikus.

Gydytojo nuomone, reikėtų imtis prevencijos priemonių, pakeisiančių žmonių požiūrį į alkoholį ir į savo sveikatą, o ne didinti akcizus alkoholiui.

„Pas medikus ateina ugdymo ir švietimo įstaigų brokas, nes jei žmogus nuo mažumės buvo tinkamai orientuotas gyventi sveikai, tai ne tik pas psichiatrus, bet ir pas kitus specialistus - vidaus ligų - tie žmonės patenka gerokai vėliau", - sakė R. Alekna. - iš http://www.delfi.lt/verslas/verslas/ar-verta-kopijuoti-alkoholio-kainas-is-skandinavu.d?id=63859714