Valstybės pinigai? Švaistykime toliau!
Nuotraukoje – šio straipsnio autorė, politikos apžvalgininkė Jurga Tvaskienė
Šis straipsnis publikuotas „Lietuvos žiniose" 2008-08-05 ir alfa.lt 2008-08-05
Rinkimams besirengiančių politinių partijų lyderiai jau dabar turėtų kubiluose mirkyti rykštes ir po vieną kviestis jiems pavaldžius Seimo narius, o „Tvarkos ir teisingumo" bei socialdemokratų vadovai – ir atstovus Klaipėdos savivaldybėje. Tada – kirsti iš peties, nes tokio organizuoto partijų pažadų žlugdymo vajaus niekas ir tikėtis negalėjo.
Turiu omenyje Seimo apsisprendimą tarp dviejų tautos išrinktųjų rūmų statyti dengtą galeriją, kuri mokesčių mokėtojams kainuos nei daug, nei mažai – 1,5 mln. litų. Jos reikia, mat dabar parlamentarams tenka nueiti papildomus šešiasdešimt žingsnių, kad iš savo kabinetų patektų į posėdžių salę. Kai kurie, trumpinantys kelią, pėdina net per lauką – jei lyja lietus, tautos išrinktiesiems būna labai nemalonu, net noras priimti įstatymus gali dingti.
Kitas dalykas – Klaipėdos savivaldybės apsisprendimas trigubinti miesto tarybos nariams tenkančias kanceliarines išlaidas: nuo 300 iki beveik 1000 litų. Išlaidos pieštukams, trintukams ir pokalbiams mobiliaisiais telefonais taip slegia klaipėdiškių deputatų pečius, kad jie numoja ranka net į minią pasipiktinusių pensininkų, bandančių užginčyti tokį savo atstovų sprendimą.
Štai tau ir tvarka bei teisingumas, žadamas visai Lietuvai Rolando Pakso sekėjų, štai tau ir socialinė lygybė, kuria taip giriasi Gedimino Kirkilo socialdemokratai. Būtent šių dviejų partijų atstovai Klaipėdos miesto taryboje visiems – taip pat savo organizacijų vadovams – parodė, kad gražūs pažadai yra vienas dalykas, o sava kišenė – visiškai kitas.
Seimo motyvus dėl 1,5 mln. paleidimo vėjais dar galima suprasti: daugelio dabartinių parlamentarų po kelių mėnesių rūmuose nebeliks, tad nuostata „po manęs nors ir tvanas" tiesiog sklando ore. Milijonas ten, milijonas šen – rinkėjai gal ir neatseks, kas iš 141 išrinktojo žadėjo rūpintis valstybės iždu ir kas vietoj to prastūmė dar vieną betikslį projektą.
Tačiau padėtis Klaipėdoje visiškai kitokia, ir kerta ji ne tik miestiečiams, beviltiškai bandantiems sustabdyti pinigų švaistymą, bet visų pirma savo atstovus į miesto tarybą delegavusioms partijoms. Kerta per jų reputaciją, kuri bent prieš rinkimus turi būti itin branginama. Per partinį solidarumą, nes dabartinė situacija prikišamai rodo, kad partijų šaknelės spjauna viršūnėlėms į barzdą: mes patekome į miesto tarybą, sėdėsime ten dar trejus metus ir truputį pasipinigausime, o jeigu mūsų poelgiai trukdo jūsų rinkimų vajui, ką galime padaryti – mes į viršūnes nesiveržiame.
Įdomiausia, kad partijų lyderiai šiuos akibrokštus greičiausiai nuleis nemačiomis. Dėl Seimo – ras krūvą argumentų apie architektūrinius sprendimus, dėl Klaipėdos savivaldybės – pabėdos apie menkas tarybos nariams išmokas, žlugdančias jų darbą. Kai kurie politikai net nesupras, kodėl dėl tokių dalykų reikia kelti triukšmą ir kodėl jie gali pakenkti. Juk tradicija švaistyti valstybės pinigus taip įsitvirtino, kad nepatikimi ir įtartini atrodo kaip tik kitaip besielgiantieji.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą