2008-08-06

AB „Klaipėdos laivų remontas“ uostamiesčio svečiams reklamuojasi samdydama valkatas

Klaipėdos mero draugai iš „Achema" ir „Eika" konsorciumo sutaupė ant „Klaipėdos įvaizdžio"

 

Fotografijose:
1. ir 2. Grandinių tiltas 1933 ir 2005 m. 
3. Užsienio turistai susidomėję stebi, kaip girgždėdamas sukasi senasis Grandinių tiltas. Prie technikos paveldu pripažinto įrenginio dirba šie sutinę ir apsiblausę vyrai (nuotr. dešinėje).  A.Pilaitienės (Lrytas) nuotr.

 

Klaipėdai su įvaizdžiu nesiseka.

Užpraeitą savaitę politiniai trintukai su miesto vadovais priešakyje pasiketurgubina vokelinius atlyginimus neva tai kanceliarinėms išlaidoms – apie tai skamba visa Lietuvos spauda ir pusė televizijų bei radijų (1, 2, 3 ir 4).

O jau šią savaitę AB „Klaipėdos laivų remontas" sutaupė ant „Klaipėdos įvaizdžio": istorinio grandinių tiltuko per įplaukimą į Pilies fosą sukiojimui vietoj normalių darbininkų ar moksleivių nusisamdė porą , kaip rašo „Lietuvos rytas" mėlynanosių.

Šį istorinį tiltuką (kita nuoroda čia) minėtas konsorciumas įsigijo pusvelčiui prichvatizuodamas minėtą AB „Klaipėdos laivų remontą".

Ko vardan vieno kito sutaupyto cento nepadarys stambusis verslas.

Užtat „gerai pasireklamavo" patys ir Klaipėdai „garbės" užteko – apie tai antruose puslapiuose parašė „Lietuvos rytas" ir pridėjo įspūdingų fotonuotraukų. (žr. str.apačioje).

Beje, tai Klaipėdos  m. mero R.Taraškevičiaus draugų iš „Achemos" ir „Eikos" konsorciumo valdomos AB „Klaipėdos laivų remontas" įmonės „ekonomiškos ekonomijos", kaip mėgdavo sakyti draugas Leonidas Brežnevas (TSRS kompartijos generalinis sekretorius) rezultatai.

Ši oligarchų kompaniją jau vieną kartą pakišo savo draugą merą Rimantą, kai įkalbėjo pasirašyti neteisėtą savivaldybės kratinių perdavimo neatlygintinai naudotis AB „Klaipėdos laivų remontas" įmonei sutartį 20 metų (1 ir 2).

Ir kiek sutaupė minėto konsorciumo dalyviai? Pasiubagavo iš Klaipėdos m. savivaldybės kišenės - sutaupė keletą tūkstančių litų, kuriuos galėjo mokėti savivaldybei. Bet ne, reikia taupyti i reinvestuoti.Va ir prisireinvestavo: mero prestižas smuktelėjo, o dabar atėjo laikas ir konsorciumui pačiam save „pasireklamuoti" ir uostamiestį „pagarsinti".

Tiesa, Klaipėdos abi prokuratūros ir Vyriausybės atstovė dar žaidžia ping-pongą – permetinėja viena kitai kaip karštą bulvę mano prašymą kreiptis į teismą dėl neteisėto krantinių perdavimo privačiai įmonei. Iki šio neteisėto  perdavimo savivaldybė už savo turto – krantinių - - nuomą gaudavo pajamas. Dabar tas pajamas gauna minėtas konsorciumas, o savivaldybė aimanuoja, kad trūksta pajamų. Bet, kaip matome, dar labiau trūksta pinigų oligarchams, o Vyriausybės atstovei ir abiejų Klaipėdos prokuratūrų vadovams – ryžtingumo.

 

Istorinis tiltas - Klaipėdos valkatų rankose LR 2008 08 05

 

Aušra PILAITIENĖ LR korespondentė

(šio straipsnio santrumpą persispausdino ir ).

 

ĮVAIZDIS: Į Lietuvą atplaukę kruizinių laivų keleiviai pirmiausia pamato neįprastą darbą dirbančius girtuoklius

Į Klaipėdą atplaukusius kruizinių laivų keleivius pasitinka ne tik Danės krantinėje restauruoti istoriniai pastatai, bet ir valkatos sutinusiais veidais.

Įžengę į senosios piliavietės teritoriją užsieniečiai susidomėję stebi, kaip mėlynanosiai rankomis sunkiai suka senąjį metalinį tiltelį.

Per jį veda kelias iš kruizinių laivų terminalo į senamiestį.

Vakar didžiulis kruizinis laineris „Empress" į Klaipėdą atplukdė beveik 2 tūkstančius ispanakalbių turistų.

Ir juos sudomino technikos paveldo vertybe pripažintas šimtametis sukamas tiltelis.

Žmonės jį fotografavo ir filmavo – panašūs įrenginiai kitose šalyse seniai išnykę.

Nuotraukose ir vaizdajuostėse išliks ne tik archajiškas tiltelis, bet ir prie jo dirbantys vyrai pagiringais veidais.

Metaliniais strypais sukdami senus mechanizmus jie svaidėsi rusiškais keiksmažodžiais.

Tapo galvos skausmu

XIX amžiaus pabaigoje pastatytas Grandinių tiltas tapo galvos skausmu ir miesto savivaldybei, ir uosto įmonėms – niekas nenori jo sukinėti.

Anksčiau tilteliu rūpinosi piliavietės teritorijoje įsikūrusi bendrovė „Klaipėdos laivų remontas". Prie šio įrenginio triūsė pasitempę uniformuoti vyrai, už tai gaunantys atlygį.

Dabar Senasis pilies uostas rekonstruojamas – kalami poliai, gilinamos krantinės. Kol vyksta remontas, miesto valdžia reikalauja, kad tiltelis turi būti pasuktas taip, jog juo visuomet galėtų vaikščioti žmonės.

Bet rekonstruojamame uostelyje liko keletas keleivius vežiojančių laivelių. Jiems išplaukiant į Kuršių marias, tiltelį reikia pasukti. Neaišku, kas tai turi daryti, todėl privačių laivelių savininkai kviečiasi į talką girtuoklius ir valkatas.

Keikia paminklosaugininkus

„Susiklostė keista situacija – tiltelį gali sukinėti bet kas.

Jei nori išplaukti, tuo pats turi pasirūpinti", – aiškino Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai" prezidentas Algirdas Valentinas.

Laivelių savininkai dėl sumaišties keikia paminklosaugininkus – esą paskelbę tiltelį istorine vertybe jie neleidžia sumontuoti variklio, kuris jį automatiškai sukinėtų.

„Tegul paminklosaugininkai ateina į uostą ir patys sukinėja tą tiltelį", – niršo A.Valentinas.

Grėsmė žmonių saugumui

Jau daug metų Klaipėdos savivaldybė žada skirti lėšų sutvarkyti šimtametį tiltelį taip, kad jis nekeltų rūpesčių miestiečiams ir svečiams. Tačiau nuo kalbų iki darbų iki šiol neprieita.

Neišsiblaiviusių vyrų sukinėjamas tiltelis kelia grėsmę žmonių saugumui. Už kelis litus dirbantiems benamiams nesvarbu, kad žmonės šokinėja nuo krantinių ant tiltelio, kai jis dar sukamas.

Kruizinių laivų terminale vykstant koncertams tiltelį apgula minios žiūrovų. Tuo metu budintys apsaugininkai neleidžia tiltelio bet kam sukinėti.

Komentarų nėra: