Karikatūroje: ekonomikos dugno beieškant. R.Daukanto karikatūrų blogas www.daukantas.com . Skelbiama autoriui leidus.
N.P. Trūksta dviejų dalykų – viešų diskusijų (vienos jų rezultatą pateikiu žemiau) ir kad politikai tose diskusijose dalyvautų ir atsižvelgtų į žmonių išsakytas tikrai geras idėjas:
1. „Per krizę buvo patvirtinamas žmonių įsitikinimas, kad politikai neveiksmingi ir korumpuoti. Elementarus to pavyzdys – žemiausias pasitikėjimas Seimu visoje ES".
2. Pareigūnai nenusako tikrosios savo turto vertės, tai kaip galima tikėtis, kad žmonės taip darys. Kaip nemokėti į vokelius, jei Seimas moka į vokelius?"
3. „Visada buvo abejonių dėl Lietuvos valdančiosios klasės plačiąja prasme. Amerikoje dalyvauti valdžioje yra ir garbė ir pareiga. Lietuvoje taip nėra".
4. „Reikia demoponolizuoti diskusijas, kurias valdo pramoninkai ir Lietuvos Laisvosios rinkos institutas, lobistiniai interesai".
K.Girnius: valdyti ūkį patikėta nekompetentingiems ministrams
Ieva Barauskaitė | 2009-10-03 17:44 Alfa.lt
Valstybė nesusitvarkys su krize, neturėdama ilgalaikio aiškaus ūkio modelio ir patikėdama jį tvarkyti abejotinos kompetencijos ministrams, penktadienį vykusioje akademinės bendruomenės diskusijoje sakė politologas Kęstutis Girnius.
Anot VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektoriaus, krizė Lietuvoje išsklaidys keletą esminių mitų. „Būsime priversti atsisakyti kai kurių tuštybę kutenančių iliuzijų. Pirma, kad mūsų ūkio augimo tempai bus greitesni nei Vakaruose, ir greitai juos pasivysime", – teigė K. Girnius.
Antra tezė, kurios nepatvarumu įsitikinome prasidėjus krizei – kad nekilnojamasis turtas (NT) yra gera investicija.
Trečias, anot K. Girniaus, sugriautas mitas – atlygio už darbą. „Kažkodėl tikėta, kad atlyginimus galima didinti, neatsižvelgus į darbo našumą. O pagal naujausias prognozes, Lietuvai pasiekti kitų ES vakarų šalių lygį gali užtrukti 40 metų", – sakė politologas.
Jis pabrėžė, kad krizė Lietuvoje sukėlė didėjančias abejones dėl valdžios kompetencijos. „Valdžia nenumatė artėjančios krizės. Kitos šalys irgi nenumatė, bet tai nenuramina. Mažiausiai paaiškinamas faktas – kai praėjusių metų pabaigoje daugelio institucijų darbuotojai gavo milžiniškas premijas", – apie iki kritinės ribos išaugusį visuomenės nepasitikėjimą valdžia sakė K. Girnius.
Jis pritarė, kad biudžeto išlaidų karpymas ir mokesčių mažinimas buvo būtinas, bet negalintis visko išspręsti. „Lieka įspūdis, kad vyriausybė neturi jokių rimtų ūkio modelių, kuriais gali pagrįsti savo veiksmus. Jie strateginius skaičiavimus tikriausiai atliko ant pirštų. Gal klystu, norėčiau klysti, bet jei tokio modelio neturi, kodėl nesistengia jo gauti iš kitų šalių?", – klausė politologas.
Jis pabrėžė, kad krizės atveju labai svarbus išmintingas valdymas, o Lietuvoje, atvirkščiai, kyla abejonių dėl kai kurių ministrų kompetentingumo. „Ar nebuvo kam kitam patikėti ūkio likimą nei Šemetai ir Kreiviui? Jų aiškinimai, kad reikia kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus, puiki mintis, bet atsiminkim, kad kiekviena kita šalis tai mėgina daryti, tai kaip tai pasiekti, jei neturi strateginių planų?", – kritikavo politologas.
K. Girniaus pastebėjimu, nėra ir aiškios pozicijos dėl valstybės vaidmens ekonomikoje. „Buvo pirmoji krizė, kai atsijungėme nuo Rusijos. Kai prasidėjo ūkio kilimas, apie tolesnį valstybės vaidmenį niekas negalvojo, visi manė, kad ūkis auga ir augs, reikia truputį pasitraukti, ir kuo jis labiau augs, tuo geriau", – teigė politologas, pridūręs, kad kol gyvenimo lygis augo, viskas buvo gerai, o kai augimas sutriko, tai buvo netikėta visiems.
Jis prisiminė, kad pirmaisiais Sąjūdžio metais buvo kalbama, kad išsilaisvinus per 5–6 metus šalis pasivys Japoniją. „Bet Japonijos ūkis tapo galingas ne per 5–erius metus, o daugiau nei 20–ies metų kryptingą triūsą", – apie Lietuvos ūkio strategijos trūkumą kalbėjo K. Girnius.
Pasitikėjimas politikais, anot politologo, Lietuvoje niekada nebuvo didelis, o per krizę sustiprėjo ne tik dėl jų kompetencijos, bet dėl charakterių. „Per krizę buvo patvirtinamas žmonių įsitikinimas, kad politikai neveiksmingi ir korumpuoti. Elementarus to pavyzdys – žemiausias pasitikėjimas Seimu visoje ES", – teigė K. Girnius.
Jis pabrėžė, kad tai turės rimtų pasekmių dėl mokesčių nemokėjimo, skatins emigraciją, pakirs patriotinius jausmus.
„Vyksta nesuprantami dalykai: kreipiamas dėmesys į valdininkų turtų deklaracijas. Pareigūnai nenusako tikrosios savo turto vertės, tai kaip galima tikėtis, kad žmonės taip darys. Kaip nemokėti į vokelius, jei Seimas moka į vokelius?", – retoriškai klausė K. Girnius.
Jis pridūrė, kad tai – ne naujas, o jau beveik du dešimtmečius galiojantis reiškinys, bet dabartinėmis sąlygomis, kai žmonės daugiau stebi valdžios veiksmus ir yra jiems jautresni, poveikis yra 2–3 kartus didesnis ir tik neigiamas. „Visada buvo abejonių dėl Lietuvos valdančiosios klasės plačiąja prasme. Amerikoje dalyvauti valdžioje yra ir garbė ir pareiga. Lietuvoje taip nėra", – sakė K. Girnius.
Jis atkreipė dėmesį, kad viena opiausių Seimo problemų – per didelė seimūnų kaita. „Ateina vis nauji žmonės, kuriems pateikiamos atsakomybės, kurių jie negali panešti. Pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas yra žmogus, kuris vos prieš metus tapo seimo nariu. Kai tokia didelė kaita, tai su kiekviena valdžia – naujas eksperimentas, o jie baigiasi ne itin sėkmingai", – kalbėjo K. Girnius.
Jo teigimu, Lietuvai net ir krizės akivaizdoje reikia atvirų diskusijų apie mokesčių politiką, kurią reikia absoliučiai pertvarkyti. „Reikia demoponolizuoti diskusijas, kurias valdo pramoninkai ir Lietuvos Laisvosios rinkos institutas, lobistiniai interesai", – kalbėjo politologas. Jis pridūrė, kad Sodros reforma taip pat neatidėliotina. „Turi būti išdiskutuota, kokių pašalpų atsisakyti, ar pratęsti darbingą amžių. Bet iki šiol nediskutuojama rimtai, ką jau kalbėti, kad socialinė atskirtis lig šiol nutylima", – teigė K. Girnius.
Jo nuomone, visa tai turės skaudžių pasekmių šalies darbo rinkai. „Kokios pasekmės tai bus? Ar bus paskatinta emigracija? Po metų – pusmečio nedarbas sieks 20 proc. Kiek žmonių išvyks, kiek sugrįš, kaip pritrauksime atgal? Niekas apie tai negalvoja", – piktinosi politologas VU Ekonomikos fakultete vykusioje Lietuvos ekonomistų asociacijos ir Lietuvos politologų asociacijos apskritojo stalo diskusijoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą